- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- T-1464-946/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- M. Č.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. Č. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. priimtu nutarimu Nr. 95-437 nutarta taikyti nuteistajam M. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 1 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. liepos 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 34 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje sumažėjo nuo 41 balo iki 34 balų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis trisdešimt tris kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistajam suteikta teisė gyventi bute, esančiame šalia atvirosios kolonijos su šeima, pažeidimų fiksuota nebuvo. Nuteistasis elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, taip pat siekia prasmingo užimtumo – bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Sokolovas atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo prašo teismo priimti nutartį netvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 95-437 taikyti nuteistajam M. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Komisijos nutarimą taikyti M. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.
M. Č. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimu 17 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pakeista 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo, paskirta galutinė bausmė – 17 metų laisvės atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 1 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. liepos 23 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka už šešis tyčinius nusikaltimus, du kurių priskiriami prie sunkių, o vienas – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimus nuteistasis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis už padarytus sunkius bei labai sunkų nusikaltimą šiuo metu vis dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, M. Č. teisės pažeidimai (ankstesni teistumai) yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse paskatintas, bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas vykdo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog M. Č. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis du kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, už ką buvo baustas itin griežtomis drausminėmis nuobaudomis. Pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jų paskyrimo faktas yra reikšmingas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už smurtinius nusikaltimus, naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis, kas rodo, jog nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėjo/turi problemų su smurtinio pobūdžio veiksmų valdymu. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, įvertinant taip pat ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, jis kartodavo tas pačias klaidas, nes nepasimokydavo iš patyrimo, o šiuo metu greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį, mano, jog šiuo metu jis neturi jokio pobūdžio sunkumų, ypač tokių, kurie būtų susiję su jo nusikalstamumu, tačiau viena iš nuteistajam skirtų drausminių nuobaudų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, buvo už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 95-437 taikyti nuteistajam M. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.