Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 16 d. nutartimi nuteistojo S. Ž. ir nukentėjusiosios R. M. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pasiūlymą apsvarstyti, ar skunde nurodyti ir yra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, nukentėjusiosios, prašiusios skundą nagrinėti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 27 d., apie 19.00 val., Vilniaus rajone, ,,duomenys neskelbtini“ kaime, savo gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia dūrė peiliu R. M. į dešinįjį šoną ir padarė durtinę juosmens srities žaizdą su kepenų dešiniosios srities pažeidimu, taip sunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Kasaciniu skundu nukentėjusioji R. M. prašo peržiūrėti bylą, atsižvelgti į tai, kad ji nuteistajam atleidžia, nes jis nekaltas – dėl tuo metu vartotų antibiotikų ir alkoholio jis įvykio aplinkybių nepamena, taip pat į tai, kad jie gerai sutarė, nesipyko, kartu tvarkėsi savo ūkyje, o dabar jai vienai sunku, todėl prašo nuteistajam S. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti lygtiniu nuteisimu.

Nukentėjusiosios R. M. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasaciniame skunde turi būti nurodyti ir nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai bei motyvai (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Nukentėjusiosios skundo esmė – prašo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, tačiau neginčija, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Šiuo pagrindu nuosprendį galima apskųsti apeliacine tvarka, tai, beje, nukentėjusioji ir buvo padariusi. Šiame skunde nukentėjusioji pakartoja apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė.

Taigi nukentėjusiosios R. M. skundo argumentai pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Nukentėjusiosios skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, nes jame nenurodytas nei vienas iš minėtų BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, todėl paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas šioje byloje nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiosios R. M. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.