- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-43-544/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Kreditorius
- UAB „Silva vivida“
- Skolininkas
- UAB „Utenos agrochemija“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų pranešėjos Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Silva vivida“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 02 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti skolininko UAB „Utenos agrochemija“ turtui laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. L2-2007-455/2008 pagal kreditoriaus UAB „Silva vivida“ pareiškimą dėl 2941,39 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Utenos agrochemija“.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kreditorius UAB „Silva vivida“ pareiškimu prašė priteisti iš skolininko UAB „Utenos agrochemija“ 2941,39 Lt skolą ir 22,06 Lt žyminio mokesčio. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant skolininko pinigines lėšas bei turtą reikalavimo ribose. Nurodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, ką įrodo žymi skola ir prievolių nevykdymas.
Utenos rajono apylinkės teismas 2008-12-02 nutartimi kreditoriaus UAB „Silva vivida“ prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad kreditorius nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad skolininkas, sužinojęs apie pareiškimą, imsis nesąžiningų priemonių, dėl kurių gali tapti sunkiau arba neįmanoma įvykdyti būsimo teismo įsakymo, o kreditoriaus formalūs teiginiai, kad skolininkas nevykdo savo prievolių, kad skola žymi, negali būti pakankamas pagrindas taikyti šias priemones. Nurodė, kad prekių buvo parduota už 24 641,39 Lt, o pirkėjas (skolininkas) pardavėjui (kreditoriui) liko skolingas tik 2941,39 Lt, kuriuos turėjo sumokėti iki 2008-11-13. Todėl teismas laikė, kad skola yra nesena ir nedidelė. Nustatė, kad raginimas skolininkui sumokėti skolą geruoju siųstas nebuvo, todėl, nesant duomenų apie skolininko nesąžiningus veiksmus, sprendė, jog yra didelė tikimybė, kad teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas nepasunkės. Nurodė, jog teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas užtikrinamas valstybės prievarta, todėl kreditoriaus nurodytas neatsiskaitymo faktas arba, tai, kad skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi, neįrodo, kad teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Ieškinio (pareiškimo) užtikrinimo priemonių tikslas yra tas, kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymą.
Kreditorius UAB „Silva vivida“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008-12-02 nutartį ir skundą spręsti iš esmės. Nurodo, kad skolininkas vengia geruoju apmokėti skolą, neatsako į skambučius, nepriima faksogramų, nepateikia įrodymų apie įsiskolinimo padengimą. Nesutinka su teismo nutartimi, kadangi skolą pagrindžiančius įrodymus pateikė, o pagal teismų praktiką buvo pakankamai motyvų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirasis skundas netenkintinas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 02 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Skundžiamoji nutartis priimta byloje, nagrinėjamoje CPK XXIII skyriaus numatyta tvarka. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimų šis skyrius atskirai nereglamentuoja, šis klausimas sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 432 straipsnis, 436 straipsnio 1 dalis).
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo, galimai palankaus ieškovui (kreditoriui), teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. Skundžiamoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas teisingai išaiškino ir taikė CPK 144-146 straipsnius, todėl nutarties naikinti atskirojo skundo motyvais bei argumentais nėra pagrindo. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, kad kreditorius savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė motyvais ir įrodymais, patvirtinančiais, kad skolininkas elgiasi nesąžiningai ar kad yra kitos aplinkybės, dėl kurių būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas (CPK 144 str. 2 d.).
Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad ieškinio suma yra didelė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, tai preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Šiuo atveju kreditorius pareiškė reikalavimą skolininkui dėl 2941,39 Lt skolos priteisimo. Teismas vertindamas, ar konkreti suma yra didelė, atsižvelgia į konkretaus skolininko finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu ir pan. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis yra tokia sunki, kad 2941,39 Lt ieškinio sumą reikėtų laikyti didele reikalavimo suma, nepateikta. Be to, jokie faktiniai duomenys nepatvirtina teiginio, kad kreditorius kreipėsi raginimais į skolininką dėl prievolės įvykdymo, o šis vengia grąžinti skolą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad skolininkas pagal pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą didžiąją dalį skolos sumokėjo ir kad likusi skolos suma yra nedaug pradelsta. Vienoda teismų praktika formuojama atsižvelgiant į teisės taikymo išaiškinimus Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse, o ne atskirų apylinkių teismų teisėjų priimtose nutartyse konkrečiose bylose (CPK 4 str.). Be to, klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiami atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 02 d. nutartį palikti nepakeistą.