Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-09-26 · Civilinė byla Nr. 2-8317-800/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-26
Bylos Nr.
2-8317-800/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04156-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Ieškovas
K. D.
Atsakovas
L. D.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė
Kategorijos
  • 2.6.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8317-800/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04156-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.2.; 2.6.5.2.1.; 3.1.7.; 3.1.7.9.; 3.2.6. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei,dalyvaujant ieškovui K. D., jo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,atsakovei L. D.,

institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovei L. D., išvadą duodanti institucija, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas K. D. ieškiniu (b. l. 3-6) teismo prašo pakeisti 2006 m. kovo 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir nustatyti sūnaus K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pakeisti 2006 m. kovo 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus K. D. išlaikymui 150 eurų sumą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo teismui iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakove L. D. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta 2006 m. kovo 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta su motina atsakove L. D.. Nežiūrint to, sūnus gyvena su savo močiute, atsakovės motina. Atsakovė L. D., sūnaus neprižiūri, juo nesirūpina, kartu su sūnumi negyvena.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad po išsiskyrimo su atsakove, motina sūnumi nesirūpina. Juo rūpinasi atsakovės mama t.y. močiutė. Atsakovė nesidomėjo ir savo dukra kuri išvažiavo gyventi su juo į Airiją. Su nepilnamečiu sūnumi bendrauja pagal galimybes. Sugrįžęs aplanko ir praleidžia su juo laiką, apiperka, bendrauja telefonu, per „feisbuką“, „skype“ programas. Pokalbio metu sūnus išsako norą gyventi su juo, tačiau nurodo, kad bijosi palikti močiutę, kuri visuomet juo rūpinosi (2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 32 sek. - 17 min. 18 sek.)

Atsiliepimas

Atsakovė L. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismui pateiktame paaiškinime raštu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nesutinka, kad neprižiūri sūnaus, jo nelanko nei per šventes, nei per gimtadienius. Nesutinka su prašoma išlaikymo suma (b. l. 40). Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka kategoriškai, nes tėvas sūnų paliko ir juo visiškai nesirūpino, pirmą kartą pamatė kai sūnui buvo 9 mėn. Šiuo metu ji daugiau kaip vieni metai gyvena atskirai nuo sūnaus, tačiau pagal galimybes juo rūpinasi jį aplanko.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadoje pateiktą nuomonę dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Išvadoje nurodo, kad nuo 2012 m. skyriuje buvo gaunami atsakovės motinos S. K. pranešimai, kad L. D. netinkamai rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi K. D.. 2013 m. gegužės mėn. Kauno miesto socialinių paslaugų centras nustatė socialinių paslaugų poreikį atsakovės šeimai. Šeimai buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos. Skyriuje ir toliau buvo gaunami pakartotiniai S. K. pranešimai, kad atsakovė nesirūpina sūnumi. Socialinių darbuotojų pastebėjimu L. D. yra nemotyvuota spręsti šeimos problemas, vengia bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja. L. D. iki šiol neturi pastovios gyvenamosios vietos, glaudžiasi pas draugę, kurios gyvenamosios vietos adreso socialiniams darbuotojams nenurodo. Skyriaus turimais duomenimis šalių nepilnametis sūnus Kristupas gyvena su močiute S. K., adresu (duomenys neskelbtini). S. K. teigimu, L. D. sūnumi nesirūpina, išlaikymo neteikia. K. D. skyriaus specialistams savo nuomonę yra išsakęs 2015-10-13 ir 2015-12-21. Berniukas nurodė, kad gyvena su močiute, motina jam neskambina, nebendrauja. Kristupas prisiminė, kad mama skambino močiutei, informuodama, kad ateis, tačiau neatėjo. Kristupo teigimu mama kartais ateina aplankyti girta. Pokalbio metu Kristupas teigė, kad su tėvu dažnai bendrauja, kad tėvas duoda močiutei pinigų. Kristupas yra išsakęs, kad norėtų gyventi su tėvu Airijoje, tačiau mama nenori, kad jis gyventų su tėvu. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad nepilnametis K. D. faktiškai gyvena su močiute, atsakovės motina S. K., kad motina vaiku nesirūpina, išlaikymo neteikia, neturi pastovios gyvenamosios vietos, vengia bendradarbiauti su socialine darbuotoja, taip pat į tai, kad vaikas išsako norą gyventi su tėvu, skyriaus nuomone, geriausiai vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su tėvu K. D..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad šalys turi nepilnametį 14 (keturiolikos) metų sūnų K. D., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 11). Ištuokos liudijimas patvirtina, kad santuoka tarp K. D. ir L. D. nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš byloje esančio Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad šalys nutraukdamos santuoką susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir šalių susitarimu nepilnametės dukros S. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu K. D., o sūnaus K. D. su atsakove L. D. (b. l. 30-32).

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Be bendrų vaiko interesų (turėti tinkamas sąlygas vystymuisi, mokymuisi, bendrauti su savo artimais giminaičiais ir kt.) yra ir individualūs konkretaus vaiko interesai, kurie priklauso nuo vaiko charakterio savybių, pomėgių, talentų ir kitų individualių savybių. Todėl teismas turi išsiaiškinti individualius vaiko interesus ir į juos atsižvelgti priimdamas sprendimą. Teismas sprendimu turi nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaiko nuolatinis gyvenimas labiau atitiks jo interesus, išsiaiškinant kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo nurodė, jog jis turi tinkamas sąlygas pasirūpinti nepilnamečiu savo vaiku, turi gyvenamąjį plotą, darbą t.y. pajamas kurios leistų užtikrinti pilnavertį sūnaus gyvenimą. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b. l. 19-20), duomenis iš kurių matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2015-08-19 iki 2015-12-31 gavo 26884 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų (b. l. 26). Atsakovė nesutikdama su ieškinio reikalavimu, apsiribojo paaiškinimais, kad gyventi su nepilnamečiu sūnumi negali, nes neturi savo gyvenamojo ploto, gyvena su drauge. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra labai užimta darbe, todėl geriau, kad sūnus yra prižiūrimas močiutės. Aiškino, kad ji pati rūpinasi sūnumi tiek kiek gali, aprūpina maistu, drabužiais, retkarčiais aplanko.

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktos medžiagos matyti, kad apie šeimoje kylančias problemas tarnybai tapo žinoma 2012 m. Nepilnamečiu besirūpinanti močiutė S. K. 2012 metais kreipėsi į tarnybą informuodama, jog vaiko motina, šioje byloje atsakovė L. D., neteikė vaikui jokios materialinės paramos, nesirūpino vaiku ligos metu, jo nelankė, aplankyti ateidavo neblaivi (b. l. 52). 2013 m. Kauno miesto socialinių paslaugų centras nustatė socialinių paslaugų poreikį atsakovės šeimai, tačiau ir toliau buvo gaunami pakartotiniai S. K. pranešimai, kad atsakovė nesirūpina sūnumi. Kauno miesto socialinių paslaugų centro pažyma Nr. 2-9-1/427 „Dėl informacijos apie L. D. šeimą“ patvirtina, kad šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, kurių metu siekta pokyčių, tačiau atsakovė nepranešdavo apie laisvas dienas, įsipareigojusi lankytis Socialinių paslaugų skyriuje neatvykdavo į susitikimus, teisindavosi, kad daug dirba, jog serga. Buvo nustatyta, kad L. D. yra nemotyvuota spręsti šeimos problemų (b. l. 49-50, 51,53).

Teismo posėdžio metu apklausta Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotoja V. T. patvirtino rašte išdėstytus faktus, o taip pat nurodė, jog pasikalbėti su nepilnamečiu K. D. jai nepavyko, nes jis vengė kontakto ir pokalbio (2016 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val.22 min. 35 sek.- 1 val. 30 min. 40 sek.).

Teismo posėdžio metu apklausta atsakovės mama S. K. negalėjo tinkamai paaiškinti kodėl kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Nors vėliau pripažino, jog buvo laikotarpis kai L. D. visiškai nesirūpino sūnumi. Nurodė, jog pastaruoju metu situacija yra pasikeitusi ir atsakovė pagal galimybes sūnumi rūpinasi, nuperka jam drabužių, maisto. Paaiškino, kad atsakovė neturi savo gyvenamosios vietos ir todėl su sūnumi negyvena.

Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis K. D. paaiškino, jog jis gyvena su močiute ir šiuo metu gyvenamosios vietos keisti nenori. Paaiškino, kad mama retkarčiais aplanko, atneša maisto, nuperka drabužių. Su tėvu kartais pasikalba telefonu arba per „skyp“ programą. Paaiškino, kad nori gyventi Lietuvoje. Nurodė, jog jo ir tėvo santykiai yra normalūs, jam grįžus iš Airijos su juo praleidžia laiką, buvo nuvažiavę apsipirkti. Paaiškino, kad su močiute gyvena nuo dviejų metukų, todėl prie jos yra pripratęs ir jis negali palikti močiutės vienos. Norėtų atostogų metu pabūti pas tėtį Airijoje, tačiau gyventi ten nenori. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai klaidingai jį suprato, nes jis niekuomet nenorėjo gyventi su tėvu (2016 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas : 48 min. - 1 val. 21 min. 7 sek.)

Teismas sutinka, jog vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, turi būti suteikiamas aktyvus vaidmuo jomis naudotis, suteikiama teisė reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.), tačiau išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad teismo posėdžio metu išsakyta K. D. nuomonė dėl nenoro keisti gyvenamąja vietą yra susijusi su teisminiu procesu ir neigiamomis emocijomis, kurias jam teko išgyventi per šį laikotarpį. Be to, nepilnamečio vaiko išsakyta nuomonė, t.y. nenoras palikti močiutės, yra susijęs su pačios močiutės baime likti vienai, bei paties vaiko priešinimusi susidariusiai situacijai. Iš byloje esančių 2015-10-13, 2015-12-21 nepilnamečio vaiko apklausų matyti, jog K. D. išsakė savo nuomonę, jog norėtų vykti pas tėtį į Airiją ir su juo gyventi (b.l. 47-48), tačiau prasidėjus procesui dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo jo nuomonė pakito. Į bylą pateiktas nepilnamečio K. D. pareiškimas patvirtina, tai kad nepilnamečio K. D. nuomonė pakito, nes galimai buvo įtakota jį prižiūrinčios močiutės ir/ar mamos. Pateikto pareiškimo turinys akivaizdžiai įrodo, kad vaiku naudojamasi siekiant paveikti ir daryti jam įtaką. Pareiškime teismui yra nurodomos sąvokos kurios yra įteiktos įtaką turinčios močiutės ir/ar atsakovės L. D.: „savo močiutės aš negaliu palikt. Ji mane užaugino ir visas savo santaupas atiduoda“, „antra diena Vėlykų mama atėjo su dovanomis, vaisiais ir tortu, labai prašau tavęs Tėveli mano mamos atlyginimas nėra įspūdingas, palyginti su tavuoju, ji gali mokėti po 100 Eur nuo 2016-08. Tave myli sūnus“ (b.l. 58). Priimant sprendimą, vaiko norų vertinimas priklauso nuo jo motyvacijos (kurią pateikia vaikas, kadangi vaikas gali norėti likti pas tą iš tėvų, šiuo konkrečiu atveju pas močiutę, prie kurio jis labiau pripratęs, yra ne toks reiklus ir pan., tačiau tai neatitinka vaiko interesų), vaiko amžiaus, brandumo ir kitų byloje nustatytų teisiškai reikšmingų faktų. Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko nuomonė yra svarbi nustatant vaiko teisių įgyvendinimą, bet ji nėra privaloma, nes vaiko nuomonė gali prieštarauti jo interesams. Šioje byloje vaiko interesai - turėti aiškų teisinį statusą šeimoje, įgyvendinti vaiko teisę augti ir gyventi šeimoje, t. y. augti su vienu iš tėvų, galinčiu ir privalančiu juo rūpintis.

Teismas, išklausęs nepilnamečio K. D. paaiškinimų, o taip pat jį prižiūrinčios močiutės S. K., susipažinęs su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, daro išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta keistina ir nustatytina su tėvu ieškovu K. D., kuris turi galimybę tinkamai pasirūpinti nepilnamečio sūnaus vystymusi, auklėjimu ir būtinaisiais jo poreikiais. Teismas, priimdamas šį sprendimą įvertino aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu ir daro išvadą, kad ji neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, nors paties K. D. nuomonė yra kitokia. Teismas, priimdamas sprendimą, mano, jog šioje byloje netikslinga vadovautis vaiko išsakyta nuomone, nes ji yra prieštaraujanti jo paties interesams. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į realias galimybes nepilnamečiui pilnavertiškai vystytis ir turėti tinkamą aplinką. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad močiutė susiduria su problemomis prižiūrint nepilnametį anūką K. D. ir tai nėra vien tik finansinės problemos. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje 2016-04-19 K. D. charakteristikoje užfiksuota, jog nepilnametis būdamas vos 7 klasėje praleidęs net 35 pamokas, kurios nebuvo pateisintos, antrame pusmetyje turėjo neigiamą geografijos įvertinimą, o dėstantys mokytojai pastabose informuoja, kad mokinys neturi mokymosi priemonių, neatlieka namų darbų ir nesilanko konsultacijose (b. l. 81).

CK 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys. Atlikdami savo pareigas, tėvai, palyginti su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę. Tai reiškia, kad tėvams suteikta pirmumo teisė auklėti vaiką, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat spręsti kitus su juo susijusius klausimus. Tik kai nė vienas iš tėvų negali rūpintis vaiku, ši pareiga gali būti perduota kitiems asmenims, šiuo konkrečiu atveju močiutei. Šios bylos duomenimis, tėvams nutraukus santuoką nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, kuri šios pareigos nevykdo.

Atsižvelgiant į pateiktas išvadas, nepilnamečio K. D. gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu K. D..

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata (prejudicinės) galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Dėl to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu K. D., iš atsakovės L. D. priteistinas išlaikymas sūnui K. D.. Ieškovas teismo prašė priteisti sūnaus išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš atsakovės pateiktos darbo užmokesčio pažymos matyti, kad ji gauna apie 330 Eur sumą per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovė aiškino, kad jos materialinė padėtis yra sunki ir 150 Eur per mėnesį, neturėtų galimybės mokėti. Teismas mano, kad atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pajamas, nepilanmečio K. D. poreikius, proporcinga iš atsakovės priteistina išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui būtų 120 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės (CK 3.198 straipsnis). Išlaikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, o taip pat ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo K. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2006 m. kovo 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3741-742/2006 ir nustatyti K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu K. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2006 m. kovo 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3741-742/2006 ir priteisti iš atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą priteisiant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki K. D. pilnametystės.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. D. 291,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų K. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės L. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 84,28 Eur ( aštuoniasdešimt keturis eurus 28 ct) žyminio mokesčio valstybei, bei 5,22 Eur (penkis eurus 22 ct) pašto išlaidų valstybei (Žyminio mokesčio išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė