Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant atsakovo KU „Memelio taupomoji kasa“ atstovui Egidijui Pumpučiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovui KU „Memelio taupomoji kasa“, trečiajam asmeniui A. S. dėl paskolos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ab initio, įpareigojimo vykdyti paskolos sutartis, paskolos sutarčių punktų pakeitimo ir delspinigių sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Z. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant.

Tretysis asmuo A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti asmeniškai 2014-12-08, ieškovė yra jo sutuoktinė, todėl apie bylą jam yra žinoma, tretysis asmuo turėjo pakankamai laiko susipažinti su teismo bylos medžiaga bei teikti teismui procesinius dokumentus, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2011-01-25 ieškovė Z. S. su atsakovu KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sudarė paskolos sutartį su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu ieškovei buvo suteikta 544 100 Lt paskola sraigių auginimo ir perdirbimo cecho statybai pagal „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ projektą. Sutarties įvykdymui buvo įkeistas ūkinis pastatas ir 1,27 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) bei pasirašytas vekselis. 2011-02-10 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta antra paskolos sutartis su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu tam pačiam tikslui buvo suteikta 100 000 Lt paskola, o sutarties vykdymas užtikrintas ankščiau įkeistu turto antriniu įkeitimu, laidavimu, iki kol bus įkeistas nekilnojamasis turtas, ir vekseliu. Paskolos turi būti grąžintos per 5 metus. Paskolos sutartys nėra nutrauktos, pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas.

Dėl sutarčių nutraukimo

Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.). Tarp šalių sudarytų sutarčių pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei kreditą, o ieškovė įsipareigojo Sutartyse nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius.

Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 str. CK 6.217 str. 2 d. įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. CK 6.217 str. 5 d. suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui, tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo reikalavimus nustato imperatyvios teisės normos (CK 6.156 str. 4 d.). Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 str., o tvarką – 6.218 str.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2013-06-26 pasirašė Susitarimą Nr. 13/06/-26-01 dėl paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo antroji Sutartis Nr. 11-00023 LTL buvo papildyta 5.12 punktu, nustatančiu, kad paskolos gavėjui pažeidus bent vieną iš 5.11 punkto papunkčių, t. y. Unijai įgijus teisę reikalauti paskolos gavėjo prieš terminą grąžinti paskolą, sumokėti palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, Unija turi teisę šį savo reikalavimą patenkinti iš įkeisto turto ir/arba paprastojo neprotestuotino vekselio ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, nepaisant to, ar yra suėjęs Sutarties 2.2 punkte nurodytas terminas ir neatsižvelgiant į tai, ar Sutartis yra/nėra nutraukta. Pažymėtina, kad 2013-07-26 buvo sudarytas analogiškas susitarimas Nr. 13/0726/01 dėl pirmosios Sutarties Nr. 11-00007 LTL papildymo 5.8 punktu. Taigi pagal sutarčių sąlygas priverstiniam skolos išieškojimui pradėti sutarčių nutraukti nereikia ir šiuo atveju, kaip teismo posėdžio metu ir pabrėžė atsakovo atstovas, sutartys nėra nutrauktos. Todėl yra visiškai nepagrįsti ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai, kad ji negavo iš atsakovo įspėjimo dėl sutarčių nutraukimo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie sutarčių nutraukimą, kad nepagrįstai yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas ir kad būtent šis faktas laikytinas esminis sutarčių pažeidimas.

Pabrėžtina, jog sutarčių galią ir formą reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymo, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012).

Šiuo atveju ieškovė netinkamai vykdė pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nemokėjo paskolos ir palūkanų, ir nors ieškovė nurodė, kad ji derino įmokų mokėjimus ir jas mokėjo, tačiau byloje pateikti ieškovės išrašai iš sąskaitų patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-08-06 mokėjo unijai tik palūkanas. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie Z. S. skolinių įsipareigojimų vykdymą matyti, kad ieškovė nuo 2012-07-20 jokios paskolos dalies nebemokėjo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad unija davė laiko ieškovei tinkamai įvykdyti sutartis, tikėjo, kad jos verslas pavyks, leido nemokėti paskolos, o tik palūkanas ir tik galutinai įsitikinę, kad ieškovė yra nepajėgi prievolių įvykdyti, ėmėsi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų. Unijai priimant sprendimą dėl priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, ieškovės bendra skolinio įsipareigojimo suma pagal vieną sutartį buvo 299920,68 Lt, o pagal antrą – 105137,77 Lt. Toks žymus kredito dalies bei palūkanų nemokėjimas, ieškovės nebendravimas su atsakovu, jokių įmokų neatlikimas ilgą laiko tarpą, leido atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus vykdoma ateityje. Be to, kaip paaiškino atsakovo atstovas, su ieškove sudarytos paskolos sutartys yra specifinės – jų įvykdymas taip pat užtikrintas UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ 80 proc. garantija nuo negrąžintos paskolos sumos, nes paskolos sraigių auginimo ir perdirbimo cecho statybai imtos pagal „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ projektą. Ieškovei ir toliau nevykdant įsipareigojimų, o atsakovei nepradėjus priverstinių vykdymo veiksmų, ieškovės skola tik didėtų, didėtų UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“, įsteigtos valstybės lėšomis, garantija prisiimtos prievolės. Įrodymų, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi tinkamai vykdyti įsipareigojimus, vykdo sraigių auginimo ar kitą verslą, kurio pagalba galėtų vykdyti įsipareigojimus, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad ieškovė aktyviai savo teisių negynė ir teisme, nors ieškinys jos iniciatyva pareikštas 2014-08-08, į teismo posėdžius neatvyko, ieškinio ir jo reikalavimų nepalaikė, t. y. elgėsi pasyviai, nors atsakovas bandė išsaugoti sutartinius santykius, be to, teismas, atidėdamas posėdžius, net keletą kartų suteikė galimybę ieškovei posėdžiuose dalyvauti, pasirūpinti atstovavimu.

Ieškovė teigia, kad sutarčių nutraukimai negali būti laikomi teisėtais, nes jos buvo nutrauktos neinformavus tinkamai ieškovės, todėl jos turi būti laikomos negaliojančiomis ab initio, o atsakovas turi būti įpareigotas šias sutartis vykdyti. Teismas atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad kaip nurodyta aukščiau, šalių sudarytos paskolos (kreditavimo) sutartys nėra nutrauktos, tą pabrėžė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, todėl yra privalomos šalims ir vykdytinos. Nors ieškovė prašo įpareigoti atsakovą vykdyti sutartis, tačiau pažymėtina, kad pati ieškovė sutarčių nevykdo ir unijai paskolos bei palūkanų nemoka. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo pagrindą pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir nenutraukus sutarčių, nes tarp šalių sudarytuose susitarimuose tai buvo numatyta, susitarimai yra nenuginčyti ir galiojantys. Kadangi sutartys yra nenutrauktos, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo pripažinti paskolos sutarčių nutraukimą negaliojančiomis ab initio.

Dėl delspinigių sumažinimo

Ieškovė taip pat prašė pakeisti tarp šalių sudarytų paskolos sutarčių 2.12 ir 2.15 punktus bei sumažinti 0,20 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc. dydžio.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad šalys dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių mokėjimo už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat, iš byloje pateikto 2013-10-31 išrašo iš kredito unijos valdybos posėdžio protokolo matyti, kad unijoje buvo nuspręsta visiems klientams nuo 2013-11-01 sumažinti delspinigių dydį, kurie skaičiuojami už prievolės įvykdymo termino praleidimą, nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Taigi šiuo atveju, priešingai negu nurodo ieškovė ieškinyje, yra taikomi ne 0,2 proc. dydžio delspinigiai, o 0,05 proc., jų dydis nėra aiškiai per didelis ar neproporcingas ir neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, todėl jų dydį mažinti nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, delspinigiai ieškovei iš viso nėra skaičiuojami, tą patvirtina ir byloje pateikta atsakovo pažyma. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl paskolos sutarčių punktų pakeitimo ir delspinigių sumažinimo.

Dėl vartojimo sutarčių nuostatų taikymo

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad buvo pažeistos jos kaip vartotojos (kredito gavėjos) teisių ir pareigų pusiausvyra.

Pažymėtina, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38 str., 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikru mastu nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra priskirtina prie silpnesniosios teisinių santykių šalies, kaip vartotoja, nes kreditai jai buvo suteikti verslui vystyti – sraigių auginimo ir perdirbimo cecho statybai, byloje pateiktas Z. S. ūkininko ūkio registravimo pažymėjimas, taigi ieškovė yra verslininkė, todėl jai vartojimo sutarčių teisės nuostatos netaikytinos.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškovės ieškinį atsakovui dėl paskolos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ab initio, įpareigojimo vykdyti paskolos sutartis, paskolos sutarčių punktų pakeitimo ir delspinigių sumažinimo tenkinti, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2014 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti antstolės A. P. atliekami vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0124/14/00318/2 iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Panaikinti 2014-08-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjus sprendimui, apie laikinųjų apsaugos panaikinimą informuoti antstolę A. P..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.