Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir VTM), gavusi Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus nurodymą, atliko supaprastintą mokestinį Bendrovės deklaruotos Ginčo transporto priemonės muitinės vertės teisingumo patikrinimą ir 2023-02-15 surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovei ir UAB „Translaiva“ apskundus VTM 2023-02-15 supaprastinto patikrinimo ataskaitą, Muitinės departamentas 2023-05-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino VTM 2023-02-15 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo VTM atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą.

VTM atliko pakartotinį mokestinį Bendrovės importuotos Ginčo transporto priemonės deklaruotos muitinės vertės teisingumo patikrinimą ir 2023-07-04 surašė naują supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - VTM patikrinimo ataskaita). Šioje VTM patikrinimo ataskaitoje pareiškėjo deklaruotoji (alternatyviu būdu, remiantis TVA) Ginčo transporto priemonės vertė paneigta ir iš naujo nustatyta, remiantis iš JAV krašto apsaugos departamento atstovo Hagoje pateiktais duomenimis apie Ginčo transporto priemonės eksporto iš JAV vertę. VTM patikrinimo ataskaitoje perskaičiavus mokesčio bazę, nuo naujos mokesčio bazės buvo apskaičiuota ir registruota mokestinė nepriemoka lygi 694,00 Eur, kurią sudaro: 339 Eur muitų (ši mokestinės prievolės dalis jau įskaityta iš pareiškėjo turimos permokos Muitinėje), taip pat 784 Eur importo PVM (įskaityta (sumokėta) VMI) bei 18 EUR muitų delspinigių, skirta 30 proc. bauda lygi 337 Eur.

Pareiškėjas, siekdamas paneigti abejones dėl deklaruotos neva per mažos ir tikrovės neatitinkančios Ginčo transporto priemonės kainos, nurodytos tikrinamoje EID muitinio įforminimo metu, skunde išdėsto jo vykdomos ekonominės veiklos aplinkybes (kurių egzistavimą, jo teigimu, patvirtina JAV bendrovės Baltic Auto Shipping LLC (Ginčo transporto priemonės pardavėjo) pateikti paaiškinimai, kurios nebuvo deramai įvertintos, priimant skundžiamą Sprendimą. Taip pat paaiškina, jog iš pardavėjos įprastai per mėnesį įsigyja iki 200 naudotų stipriai apgadintų automobilių, t. y. tuos automobilius, kuriais pati pardavėja nenori prekiauti savo automobilių prekybos aikštelėse. Tokias transporto priemones pardavėja parduoda kuo didesniais kiekiais, derėdamasis dėl bendros parduodamų automobilių kainos. Dėl šios priežasties kainos, už kurias pareiškėjas įsigyja šias transporto priemones ir kurios nurodomos importo deklaracijoje, yra mažesnės už kainas, kurias JAV bendrovė „Baltic Shipping LLC“ sumokėjo, įsigydamas automobilius JAV aukcionuose. Teigia, kad pareiškėjas deklaruodamas muitinę vertę ir kartu prisiimdamas atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą, išsamumą bei papildančių deklaraciją dokumentų autentiškumą, galiojimą, kreipiasi į nepriklausomą turto vertintoją, kad šis nustatytų konkrečios importuojamos apgadintos naudotos transporto priemonės vertę. Pareiškėjo vertinimu, tokia alternatyviu muitinės vertės nustatymo metodu, pasitelkus nepriklausomą turto vertintoją, apskaičiuota apgadintos naudotos konkrečios transporto priemonės kaina, yra teisinga, nes skirtingai nei sandorio vertė, aukciono būdu įsigytos transporto priemonės kaina ar eksporto iš JAV deklaracijoje nurodyta vertė, atitinka tikrąją rinkos vertę importo valstybėje (Lietuvoje).

Taip pat paaiškina, jog įsigijęs stipriai apgadintas naudotas transporto priemones, faktiškai įvertinęs jų būklę ir siekdamas gauti maksimalią naudą (uždirbti pelno iš jų paskesnio pardavimo), įprastai turi pasirinkimą: (i) apgadintą naudotą transporto priemonę pilnai suremontuoti, kad būtų tinkama eksploatavimui; (ii) transporto priemonę remontuoti dalinai; (iii) transporto priemonės išvis neremontuoti. Tais atvejais, kai remonto kaštai pasirodo būsiantys pernelyg dideli ir transporto priemonės paskesnis pardavimas ar kitoks realizavimas taptų pareiškėjui nuostolingu, nes pvz., Pareiškėjas nerastų pirkėjo, įsigysiančio už suremontuotos transporto priemonės kainą, pareiškėjas apgadintos naudotos transporto priemonės neremontuoja arba remontuoja nežymiai („kosmetiškai“), todėl perparduoda su minimaliu antkainiu. Tokia naudotų apgadintų transporto priemonių importo muitinės vertės nustatymo praktika taikyta daugelį metų ir Muitinei abejonių nekėlė, buvo priimtina.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad eksporto deklaracijoje nurodyti asmenys (siuntėjas / eksportuotojas ir gavėjas) yra tik transporto priemones kraunančios bei gabenančios bendrovės, kurioms gabenamos transporto priemonėms nuosavybės teise nepriklauso, t. y. šios bendrovės nėra nei pardavėjas, nei pirkėjas. Už krovos ir gabenimo darbus pirkėjui arba pardavėjui pateikiama PVM sąskaita - faktūra. Šiuo konkrečiu atveju Ginčo transporto priemonę iš pardavėjo (JAV bendrovės Baltic Auto Shipping LLC) įsigijo pirkėjas - pareiškėjas, o UAB „Translaiva“ ir „G&G Auto Sales“ tebuvo Ginčo transporto priemonės krovėjai, gabentojai. UAB „Translaiva“ vardu į Klaipėdos uostą atkeliavo konteineris su 4-iomis transporto priemonėmis (įskaitant ir Ginčo transporto priemonę). Už Ginčo transporto priemonės uosto paslaugas UAB „Translaiva“ pareiškėjui išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog pareiškėjas ir Baltic Auto Shipping LLC yra nesusijusios įmonės, kiekviena iš jų vykdydama tarpusavio sandorius siekia sau maksimalios ekonominės naudos.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog turto vertinimo ataskaitos yra patikimiausias transporto priemonių muitinės vertės nustatymo metodas. Pažymi, jog nustatant muitinę vertę turi būti atsižvelgiama į visus turimus įrodymus, o duomenys apie eksportuotų ginčo transporto priemonių kainas, kurie gauti iš kompetentingos užsienio valstybės institucijos, yra ir patikimiausi, ir labiausiai atspindintys realią transporto priemonių vertę. Įvertinus JAV krašto apsaugos departamento pateiktą informaciją nagrinėjamame mokestiniame ginče, akivaizdu, kad pareiškėjas dokumentų bei duomenų apie tikrąją ginčo transporto priemonių muitinę vertę nepateikė.

Tuo atveju, kai deklaruojamoji muitinė vertė yra neteisėtai sumažinta, atitinkami importo mokesčiai taip pat yra mažesni nei teisiškai privaloma sumokėti suma, taigi, nagrinėjamu atveju mokestinis pažeidimas buvo padarytas. Be to, aplinkybė, jog žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, yra reikšminga ne skiriant, o atleidžiant mokesčių mokėtoją nuo paskirtos baudos. Tuo pačiu, Muitinės departamentas sutinka ir su ta skundžiamo Mokestinių ginčų komisijos sprendime konstatuota aplinkybe, jog ginčo atveju pareiškėjas atleidimo nuo paskirtos baudos klausimo nekelia, todėl dėl atleidimo nuo paskirtos baudos pareiškėjas turi teisę inicijuoti atskirą administracinę procedūrą su atskiru prašymu kreipdamasis į vietos mokesčių administratorių.

Bylos duomenimis nustatyta, jog vietos mokesčių administratorius nepripažino pareiškėjo importuoto naudoto automobilio „Chevrolet Camaro“, deklaruoto išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-10-28) deklaruotos muitinės vertės, nustatytos pagal pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktą TVA. Vietos mokesčių administratorius konstatavo, jog deklaruotoji muitinė vertė paneigtina remiantis naujai gauta informacija - JAV krašto apsaugos departamento atstovo Hagoje pateiktais duomenimis apie transporto priemonės eksporto iš JAV vertę. Automobilio muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, remiantis muitinės turimais duomenimis.

Nustatyta, kad pareiškėjas iš JAV į ES muitų teritoriją importavo ginčo transporto priemonę, ją deklaruodamas EID, nurodydamas automobilio eksportuotoją / siuntėją: ,,Baltic Auto Shipping LLC“ ir pateikė šios įmonės išrašytą 2020-10-03 pardavimo sąskaitą faktūrą, taip pat buvo pateikta 2020-01-17 šalių sudaryta sutartis (toliau - Sutartis). Automobilio muitinė vertė jo deklaravimo metu buvo nustatyta pagal pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktoje TVA nurodytą transporto priemonės rinkos vertę. Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė Vilniaus TM informaciją, jog šis automobilis buvo eksportuotas 2020-09-22 iš JAV uosto (Savana, Džordžijos valstija), eksportuotojas - įmonė „G and G Auto Sales“, galutinis automobilio gavėjas - UAB ,,Translaiva“, eksporto iš JAV vertė - 7 728 USD, automobilio kaina JAV aukcione - 7 000 USD. Įvertinusi gautą informaciją, Vilniaus TM sprendė, jog galimai ginčo EID nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio vertę, jo įsigijimo aplinkybes ir dėl šių priežasčių neteisingai apskaičiuoti importo mokesčiai, todėl buvo nuspręsta automobilio muitinį įvertinimą atlikti iš naujo. Vilniaus TM nustatė, kad ,,Baltic Auto Shipping LLC“ sąskaitoje faktūroje nurodyta 1 740 USD vertė ženkliai skiriasi nuo eksporto iš JAV vertės ir JAV aukciono kainos (yra 4 - 4,4 k. mažesnė). Įvertinusi šias aplinkybes, taip pat tai, jog sandorio vertei pagrįsti dokumentų (mokėjimo, eksporto) pareiškėjas nepateikė, TVA pagrindu apskaičiuota ir deklaruota prekės vertė yra 1,6 k. mažesnė lyginant su automobilio eksporto verte, Vilniaus TM sprendė, jog deklaracijos įforminimo metu pateiktoje sąskaitoje faktūroje yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio kainą, todėl jie negali pagrįsti ginčo automobilio sandorio vertės. Nors Vilniaus TM 2023-05-22 išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie galimą nepalankų sprendimą, tačiau pareiškėjas nuomonės dėl priežasčių, kuriomis ketinama pagrįsti nepalankų sprendimą, nepateikė. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, Vilniaus TM konstatavo, jog ginčo transporto priemonės muitinė vertė turėtų būti nustatyta, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis, remiantis muitinėje turimais duomenimis, prie eksporto iš JAV kainos, pridedant vidutinę transportavimo iš JAV kainą, atitinkamai perskaičiuojant importo mokesčius. Muitinės departamentas skundžiamu sprendimu pritarė tokiai vietos mokesčių administratoriaus pozicijai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės departamento sprendimu pateikė skundą MGK.

Pareiškėjas skunde teismui teigia, jog Muitinės departamentas ir MGK neteisingai įvertino ginčo faktines aplinkybes. Pasak pareiškėjo, jis pagrįstai ir teisingai, įvertinęs tai, jog transporto priemones iš savo kontrahento perka dideliais kiekiais, mokėdamas už jas bendrai, atskirai nesiderėdamas dėl kiekvieno iš jų kainos, įsigyto automobilio muitinę vertę nustatė remdamasis TVA nurodyta kaina, tokia praktika muitinei buvo priimtina. Muitinės departamentas ir Vilniaus TM neteisingai interpretuoja perduotus duomenis apie eksporto deklaracijoje nurodytą ginčo transporto priemonės siuntėją ir vertę. Siuntėjas / eksportuotojas („G&G Auto Sales“) ir gavėjas (UAB „Translaiva“) šiuo atveju yra tik ginčo transporto priemonės pakrovėjai, pervežėjai (transportuotojai), jiems ginčo transporto priemonė nuosavybės teise nepriklausė, nes ją iš kontrahento įsigijo pareiškėjas (deklarantas). Pareiškėjas negali pasisakyti dėl to, kokią ir kodėl kainą eksporto deklaracijoje nurodė ginčo transporto priemonę pakrovusios ir gabenusios bendrovės, tačiau neteisinga daryti išvadą, kad eksporto deklaraciją užpildžiusių asmenų, kurie niekada nebuvo transporto priemonės savininkais, pateikta informacija yra teisinga vien dėl to, kad ją perdavė kompetentinga užsienio valstybės institucija. Taigi, pareiškėjas iš esmės teigia, jog skundžiami sprendimai priimti nepagrįstai darius išvadą, jog jam kyla mokestinė prievolė ir jis atsako už pateiktų duomenų tikslumą, neatsižvelgus, jog pareiškėjas tik tarpininkavo įforminant muitinės procedūras ir perduodant transporto priemones jų galutiniams pirkėjams.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, SMK), kiti susiję aktai.

Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 15 punktas apibrėžia deklarantą kaip asmenį, pateikiantį muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją arba pranešimą apie reeksportą savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija arba pranešimas yra pateikiamas.

SMK 15 str. nustato, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą (1 dalis). Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, <...> atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą (2 dalis).

SMK 18 str. 1 d. nustato, jog bet kuris asmuo gali paskirti atstovą muitinėje, toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais. Remiantis SMK 19 str. 1 d., santykiuose su muitine atstovas muitinėje pareiškia, kad veikia atstovaujamojo asmens interesais, ir nurodo, ar jo atstovavimas yra tiesioginis, ar netiesioginis; asmenys, kurie nepareiškia, kad jie veikia kaip atstovai muitinėje, arba kurie pareiškia, kad veikia kaip atstovai muitinėje, neturėdami atitinkamų įgaliojimų, laikomi veikiančiais savo vardu ir savo interesais. Taip pat SMK 19 str. 2 d. nustato muitinės teisę pareikalauti iš asmenų, kurie pareiškia, kad veikia kaip atstovai muitinėje, pateiktų atstovaujamojo asmens jiems suteiktų įgaliojimų įrodymą.

PVMĮ 11 straipsnis nustato, kad PVMĮ laikoma, jog atsiskleidęs tarpininkas teikia atstovavimo (agento) paslaugą tam, kieno vardu ir sąskaita jis dalyvauja sandoryje; kai sandoryje dalyvauja neatsiskleidęs tarpininkas, laikoma, kad pirmiausia prekės buvo patiektos arba paslaugos suteiktos neatsiskleidusiam tarpininkui, o vėliau paties tarpininko, net ir tuo atveju, kai pačios prekės perduodamos arba paslaugos faktiškai suteikiamos galutiniam jų pirkėjui (klientui) tiesiogiai.

Vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.