- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 2-520/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso Lietuva“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Longlita“
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties dalies, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje Nr. B2-3513-555/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Longlita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Inkaso Lietuva“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė iškelti atsakovui UAB „Longlita“ bankroto bylą bei įmonės administratoriumi skirti UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Liepos baldai" perleido ieškovui visas reikalavimo teises į UAB „Longlita" skolą, bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Longlita“ prašė aiškiai nepagrįstą ieškinį reiškiančiam ieškovui skirti 20 000 Lt baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovui, jo patirtiems nuostoliams dėl ieškinio pareiškimu daromos žalos įmonės dalykinei reputacijai kompensuoti bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1 996,50 Lt.
Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Longlita“, priteisė atsakovui UAB „Longlita“ iš ieškovo UAB „Inkaso“ 1996,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio bankroto bylose (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl atsisakius kelti UAB „Longlita“ bankroto bylą pagal ieškovo UAB „Inkaso Lietuva“ ieškinį, UAB „Longlita“ turėtos bylinėjimosi išlaidos (1 996,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteistinos iš ieškovo UAB „Inkaso Lietuva“. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas nepripažįsta vieno iš ieškinį pareiškusių asmenų kreditorinio reikalavimo teisės, nekliudo pagal tokio asmens pareiškimą spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, o nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Inkaso Lietuva“ prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teismui buvo pateikti įrodymai, kad ieškovas mėgino skolos klausimą spręsti taikiu būdu, o atsakovo delsimas grąžinti skolą užtruko daugiau kaip pusantrų metų, todėl sprendė, jog tai gali būti paaiškinama tik atsakovo nemokumu. Juo labiau, kad priežasčių dėl delsimo nevykdyti įsipareigojimų nustatymas nėra kreditoriaus pareiga, nes pats skolininkas turėtų informuoti, dėl kokių priežasčių nevykdomas skolinis įsipareigojimas.
2. Kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas pasinaudojo savo įstatymine teise kraštutiniu būdu užtikrinti ne tik savo, bet ir kitų kreditorių turtinių interesų įgyvendinimą, o ieškovas tokiame procese negali būti laikomas procesą pralaimėjusia šalimi. Tuo tarpu nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos tik prisidėtų prie ieškovo kaip kreditoriaus patirtų reikalavimo įvykdymo išlaidų, kurias privalo dengti būtent skolininkas.
3. Advokato pagalbai turėtos šalies išlaidos privalo būti atlygintos ir priteisiamos ne didesnės negu yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos). Atitinkamai nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta į tai, kad bylos procesas buvo vykdomas raštu, pateiktas tik vienas atsakovo procesinis dokumentas, bylos klausimas nesudėtingas, o atsakovo reikalavimas paskirti ieškovui baudą buvo atmestas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Longlita“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o už aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą procesinėmis teisėmis nesąžiningai besinaudojančiam ieškovui skirti 20 000 Lt baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovui patirtiems nuostoliams dėl ieškinio pareiškimu daromos žalos įmonės dalykinei reputacijai kompensuoti. Be to, atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (980,10 Lt). Nurodo, kad ieškovas ir toliau nesąžiningai vilkina Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties įsiteisėjimą. Visgi kartu su 2011 m. lapkričio 29 d. atsiliepimu į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog UAB „Inkaso Lietuva“, reikšdama ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, žinojo, jog iš UAB „Liepos baldai“ perimtas reikalavimas yra negaliojantis ar bent jau ginčytinas, t. y. nevykdomas ne dėl sunkios atsakovo finansinės padėties, o dėl reikalavimo nepripažinimo. Tuo tarpu kilusio ginčo niekuomet nebandyta spręsti bendradarbiavimo būdu, o tiesiog buvo pateikinėjamos nepagrįstos pretenzijos su grasinimais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmojoje instancijoje atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neviršijo Rekomendacijose numatyto dydžio, o atsakovo atstovas, nustatydamas užmokestį už atsiliepimą į ieškinį, atsižvelgė, kad teko išvykti į kitą vietovę (atsakovo atstovas reziduoja Vilniuje, o atsakovo buveinė Kaune, teisinių paslaugų kompleksiškumą (ginčas kilo ne tik dėl atsakovo mokumo, bet ir paties reikalavimo pagrįstumo) ir kitas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tuo tarpu teisės į teisminę gynybą realizavimo būdą renkasi pats ieškovas, kuris nagrinėjamu atveju siekė patenkinti savo reikalavimą Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka.
Kaip pažymėjo jau pirmosios instancijos teismas, tai, kad atsakovas nepripažįsta ieškovo finansinio reikalavimo, netrukdo pagal tokio asmens pareiškimą spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą. Tačiau kreipimasis teisminės gynybos siejamas su tam tikromis procesinėmis teisinėmis pasekmėmis ne tik atsakovui (nagrinėjamu atveju - reikalavimu pateikti atsiliepimą, finansinės atskaitomybės dokumentus ir kt.), bet ir ieškovui (nagrinėjamu atveju – atlyginti bylinėjimosi išlaidas), nes ĮBĮ nėra nurodyta, kad šalių bylinėjimosi išlaidos tokio pobūdžio bylose neatlyginamos, todėl šalių atžvilgiu taikomos CPK 93, 98 straipsnių nuostatos (CPK 1 str. 1 d.). Tiesa, CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju taikyti minėtas nuostatas ir teigti, kaip tai daro apeliantas, kad kreipiantis į teismą buvo siekiama apsaugoti ir kitų atsakovo kreditorių interesus, nėra pagrindo. Antai iš byloje esančių duomenų aišku, kad atsakovas niekuomet nei UAB „Liepų baldai“, nei ieškovui net neužsiminė apie finansinius sunkumus dėl atsiskaitymo (18, 48, 61 – 63), o prieštaravimas dėl skolos apmokėjimo buvo grindžiamas išimtinai UAB „Liepos baldai“ pagamintų baldų defektais, todėl ieškovui buvo aiškiai suprantama, kad reikalavimas nėra tenkinamas, visų pirma, dėl kilusio ginčo. Be to, iš paties ieškovo patektų duomenų (25 b. l.) matyti, kad su atsakovu susijusi rizika pastoviai mažėjo, o jokių skolų vėlavimų neužfiksuota, todėl spręsti, kad atsakovas 1290 Lt skolos (12 b. l.) ilgą laiką neapmokėjo būtent dėl galimo nemokumo, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo pakankamo pagrindo. Tuo tarpu, nors, kaip jau minėta, skolos ginčijimas nekliudo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nepasitvirtinus ieškovo nuogąstavimams dėl atsakovo nemokumo, ieškovui kylą CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Be to, nors atsakovo prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir buvo atmestas, tačiau tai konkrečiu atveju neturi reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, kadangi tai negali būti prilyginama priešpriešiniam reikalavimui (CPK 143 str.), o baudos neskyrimas nagrinėjamu atveju jokiu būdu nereiškia bent dalinio atmesto ieškovo reikalavimo pripažinimo.
Ieškovas taip pat nurodo, kad priteisdamas atsakovo atstovavimo išlaidas teismas turėjo atsižvelgti į Rekomendacijas, tačiau nagrinėjamu atveju minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio (8.2 p.), o nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė ne tik išsamų atsiliepimą į ieškinį (41 – 47 b. l.), tačiau ir surinko įmonės finansinius bei kitus savo atsikirtimus pagrindžiančius dokumentus (48 – 116 b. l.), todėl teigti, jog priteistos 1996,50 Lt atsakovo atstovavimo išlaidos turėtų būti mažinamos nėra pagrindo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėms, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovo patirtiems nuostoliams dėl ieškinio pareiškimu daromos žalos įmonės dalykinei reputacijai kompensuoti. Tačiau pažymėtina, kad minėtas klausimas dėl baudos skyrimo jau buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi, kurios dalis dėl baudos neskyrimo šiuo metu nėra skundžiama. Tuo tarpu šiuo metu nagrinėjamas tik Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, todėl teigti, kad dėl to neįsiteisėja visa likusi minėtos nutarties dalis nėra pagrindo (CPK 279 str. 1 d.). Kita vertus, atmetant ieškovo atskirąjį skundą, iš jo priteistina 980,10 Lt atsakovo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (135 b. l), kurių mažinti nėra pagrindo (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso Lietuva“ (į. k. 302534155) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Longlita“ (į. k. 135481765) 980,10 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt litų 10 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.