Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-715-729/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
1-715-729/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03136-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-715-729/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03136-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2.2; 2.3.6.4.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,kaltinamajam A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 26 parų arešto bausme, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus, įskaitant tokią teisę įgyti ir automobilio „C. X. Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, arešto bausmę atlikęs, paleistas 2021 m. vasario 26 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę:

A. J., teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tyčia vengė atlikti 2020 m. balandžio 30 d baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus, įskaitant tokią teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 23 d. (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 11 d.). 2021 m. sausio 21 d. apie 14.00 val., Pjaulių kaime, Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, A. J., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „C. X. Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Po to, 2022 m. sausio 7 d., apie 13.20 val., Priekulėje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, vairavo automobilį „C. X. Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti. Po to, 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.10 val., Turgaus g., Lingių kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, vairavo automobilį „C. X. Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti. Tokiu būdu, A. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Kaltinamasis A. J. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad anksčiau buvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, automobilį vairavo apie 20 metų, tačiau maždaug prieš 10 metų, jį sustabdė policija, kai vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl iki šiol dienos vairuotojo pažymėjimo neturi. 2019 metais vairavo automobilį būdamas neblaivus ir tuomet teismas jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemonės 3 (trejus) metus. Su paskirta baudžiamojo poveikio priemone buvo supažindintas. Pirmą kartą po paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo automobilį vairavo 2021 m. sausio 21 d. Tą dieną vairavo automobilį, nes norėjo nuvažiuoti pas kaimynę G. K. kuri gyvena Tyrų g. 22, Pjaulų kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje. Atstumas nuo jo namų iki kaimynės namų, yra apie 400 metrų. Važiavo padėti kaimynei prie ūkio darbų. Pėsčiomis nėjo, nes automobilyje vežėsi siurblį, kurį nešti būtų buvę sunku, siurblys sveria apie 40 kg. Neturėjo tikslo, po to kažkur važiuoti su automobiliu, jo tikslas tą dieną buvo tik nusivežti daiktus ir padėti kaimynei. Jis sėsdamas prie automobilio vairo žinojo ir suvokė, kad to daryti negali. Važiuojant prie pat namų, jį sustabdė policijos pareigūnai. Po to, automobilį paliko kieme, automobilis ten stovėjo metus laiko ir jis juo nesinaudojo. 2022 m. sausio 7 d. jis vėl sėdo prie automobilio vairo, važiavo pas kaimynę G. K., nes reikėjo nuvažiuoti į vaistinę vaistų kaimynei, bei abu norėjo apsipirkti maisto prekių. Kadangi tą dieną buvo blogos oro sąlygos, snigo, pūtė stiprus vėjas, neturėjo ko paprašyti, kad juos pavežtų. Autobusai tą dieną nevažiavo, todėl prie vairo sėdo pats. Policija jį sustabdė Priekulės miestelyje. Atstumas nuo jo namų iki Priekulės miestelio yra apie 5 kilometrai. Tikslo kažkur kitur važinėtis jis neturėjo, jo tikslas buvo tik nuvažiuoti iki vaistinės, iki parduotuvės apsipirkti maisto ir namo. Arti namų nėra nei parduotuvės nei vaistinės. 2022 m. balandžio 15 d., apie 19.00 val., vėl sėdo prie automobilio vairo ir važiavo į Dituvą nusivežti statybinius įrankius, kadangi ten planavo darbuotis. Važiuojant Taurų g., Lingių kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Visus kartus, tai yra 2021 m. sausio 21 d., 2022 m. sausio 7 d. ir 2022 m. balandžio 15 d. jis naudojosi automobiliu „C. X. Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šis automobilis jam nebepriklauso, teismo sprendimu buvo iš jo konfiskuotas, pagal pirkimo – pardavimo sutartį iš valstybės jį įsigijo jo kaimynė G. K., todėl mano, kad jo konfiskuoti iš kaltinamojo nebegalima. Nebevairuos, kol neturės teisės vairuoti. Suvokia, kad savo elgesiu pažeidžia įstatymą, tačiau tai darė nepiktybiškai, tiesiog taip susiklosčius situacijoms. Šiuo metu oficialiai nedirba, uždarbiauja statybose ir taip užsidirba pragyvenimui. Gyvena vienas, išlaikytinių, kreditų neturi, arešto bausmės negalėtų atlikti, nes turi nebaigtų darbų ir naminių gyvūnų, kuriais reikia rūpintis. Jeigu teismas paskirtų baudą, galėtų ją sumokėti dalimis per metus laiko, nes turi darbą. Anksčiau jam paskirtų baudų nebuvo sumokėjęs, nes neturėjo pinigų.

Iš liudytojos G. K. parodymų nustatyta, kad ji A. J. pažįsta apie trejus metus, jis yra jos kaimynas Klaipėdos rajone, Pjaulių kaime. Ji žino, kad A. J. yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę, tačiau ji tai žinodama, 2022 m. sausio mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, jo paprašė nuvežti iki Priekulėje esančios vaistinės, nes ji jautėsi labai blogai. Jai buvo pakilusi temperatūra, reikėjo vaistų, maisto, susimokėti mokesčius. A. J. ją nuvežė iki Priekulės, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų (1 t., b. l. 70–71).

Iš liudytojo A. D. parodymų nustatyta, kad dirba pareigūnu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate. 2022 m. balandžio 14 d., apie 19.10 val., Lingių kaime, Turgaus gatvėje, sustabdė automobilį „C. X.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. J.. A. J. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Ir taip elgiasi ne pirmą kartą. Kartu su juo važiavo moteris, kurios vardo nepamena. A. J. su padarytu pažeidimu sutiko (1 t., b. l. 112–115).

Iš 2022 m. balandžio 14 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2022 m. balandžio 14 d., apie 19.10 val., Turgaus g., Lingių kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, policijos pareigūnai sustabdė automobilį „C. X. Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. J.. A. J. neturėjo teisės vairuoti (1 t., b. l. 33–39).

Iš 2022 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad Turgaus g., Lingių kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, stovi automobilis „Citroen Xsra Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95–100).

Iš 2020 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. J. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 26 parų arešto bausme, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus, įskaitant tokią teisę įgyti (1 t., b. l. 48–54).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pateiktos informacijos nustatyta, kad A. J. 2021-02-04 raštu buvo išaiškinta atsakomybė dėl vengimo vykdyti 2020 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus (1 t., b. l. 44–58, 108–109).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašų nustatyta, kad A. J. 2021 m. sausio 21 d., apie 14.00 val., Pjaulių kaime, Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „Citroen Xsra Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 7 d., apie 13.20 val., Priekulėje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, vairavo automobilį „Citroen Xsra Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, bei automobiliui „Citroen Xsra Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, bei automobilis nebuvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2022 m. balandžio 14 d., apie 19.10 val., Turgaus g., Lingių kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, vairavo automobilį „Citroen Xsra Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, bei automobiliui „Citroen Xsra Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, bei automobilis nebuvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pradėtos dėl šių veikų administracinės bylos nutrauktos (1 t., b. l. 150–153, 166–173).

Iš 2022 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas darytas iš policijos pareigūnų „BODY“ kameros. Vaizdo įraše matyti, kad 2022 m. balandžio 14 d. Turgaus g., Lingių kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, stovi automobilis „Citroen Xsra Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai bendrauja su automobilio vairuotoju A. J. (1 t., b. l. 103–105).

Iš vairuotojų registro išrašo nustatyta, kad A. J. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (1 t., b. l. 178).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. J. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 243 straipsnį, nes nustatyta, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis anksčiau teistas (1 t., b. l. 146–149), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 150-153, 154). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina arešto bausmė. Skirti kaltinamajam jo pageidaujamą švelnesnę bausmę (baudą) neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties, nes jis nėra sumokėjęs anksčiau jam paskirtų baudų ir tokiu būdu yra aiškiai parodęs savo požiūrį į finansines sankcijas. A. J. oficialiai nedirba, taigi tikėtis, kad jis pats būtent šią baudą tikrai sumokės ar pavyks ją operatyviai išieškoti, teismas neturi pagrindo. Atidėti kaltinamajam skirtinos arešto bausmės vykdymą irgi nebegalima, nes jis jau ne pirmą kartą baudžiamas areštu ir anksčiau paskirta ši bausmė neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Kaltinamojo nurodytos gyvenimiškos aplinkybės ( ūkio, gyvūnų turėjimas ir būtinybė jais pasirūpinti) irgi nesudaro pagrindo neskirti BK 243 straipsnyje numatytos arešto bausmės ar atidėti jos vykdymą.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Šioje byloje prokuroras pasiūlė skirti kaltinamajam turto konfiskavimą, konfiskuojant jo sistemingai vairuoto neturint teisės vairuoti automobilio rinkos vertę.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Automobilis, panaudotas darant BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (vengiant atlikti baudžiamojo poveikio priemonę), konkrečiu atveju - automobilis „Citroen Xsra Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. J., laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl gali būti konfiskuojamas. Vis dėl to, sprendžiant, ar tikslinga ir reikalinga tai daryti, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais bei teismų formuojama šiuo klausimu praktika.

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis) pabrėžiama, kad turto konfiskavimas turėtų būti pagrįstas proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą. Vertindamas taikyto turto konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-39-495/2020).

A. J. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, automobilį vairavo būdamas blaivus, nedideliais atstumais ir iš esmės socialiai priimtinais tikslais - norėdamas nusivežti sunkius daiktus ir padėti kaimynei, nuvežti kaimynę ir kartu su ja apsipirkti bei nusivežti statybinius įrankius. Kaltinamojo elgesys, nors ir neatsakingas bei neteisėtas, nebuvo piktybinis. Jo turtinė padėtis šiuo metu, neturint darbo ir galimybės važinėtis į kitas vietoves, kur galbūt galėtų jo gauti, yra kukli, be to, iš jo dar turi būti išieškotos anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos, o automobilis „C. X. Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš jo jau buvo konfiskuotas už anksčiau padarytą didesnio pavojingumo nusikalstamą veiką. Šiuo metu iš A. J. galima būtų konfiskuoti tik šio automobilio rinkos vertę, kuri Lietuvoje su PVM sudaro 1 170 eurų (2 t. ,b. l. 20). Pritaikius jam už šiuo nuosprendžiu aptariamo baudžiamojo nusižengimo padarymą šią baudžiamojo poveikio priemonę, A. J. būtų sukeliamos neproporcingai sunkios pasekmės, nesuderinamos su šios poveikio priemonės tikslais ir principais, nes iš esmės apsunkintų A. J. turtinę padėtį ir būtų neproporcingai didelė našta bei neatitiktų jo asmenybės ir nusikalstamos veikos (baudžiamasis nusižengimas) pavojingumo laipsnio. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – šiuo atveju netaikytina, o kaltinamasis įspėjamas, kad jei ir toliau ignoruos teismo jam paskirtą draudimą vairuoti, šis klausimas gali iškilti ir būti išspręstas ir ne tokiu palankiu jam būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam 20 parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė