Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. A., G. B., R. A., A. Š., Valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo B. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. M. paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad asmuo grindžiantis savo reikalavimą palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėja prie pareiškimo nėra pridėjusi jokių rašytinių įrodymų pagrįsti, kad A. M. nepraleidusi įstatyme numatytą laikotarpį atliko aktyvius veiksmus, priimti mirusio B. M. palikimą. Norint pripažinti, jog A. M. priėmė palikimą faktiniu valdymu, byloje turi būti nustatyta, kad ji atliko aktyvius veiksmus palikimą priimti per įstatyme numatytą terminą. Suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2020 m. sausio 9 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. M.. Po B. M. mirties palikimo paveldėjimo byla užvesta nebuvo. (duomenys neskelbtini) mirė B. M. sutuoktinė A. M.. Po A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė dukra A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė A. M. – B. M. ir A. M. sūnus. (duomenys neskelbtini) mirė G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – B. M. ir A. M. dukra. Jos sutuoktinis V. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Po V. A. A. mirties palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai: sūnus R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnus G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po G. A. mirties, palikimą priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė V. A.. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos V. A. mirusio vyro G. A. motina G. A. faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos A. M., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties. Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos apylinkių seniūnijos 1996–1997 m. (duomenys neskelbtini) kaimo namų ūkių knygą Nr. (duomenys neskelbtini), A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) vardu įregistruota namų vada, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). O pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos apylinkių seniūnijos 1991–1997 m. ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), A. M., gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) iki mirties kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį su V. A., gimusia (duomenys neskelbtini)

Byloje duomenų, kad A. M., gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po vyro B. M., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties per tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnyje nurodytą 6 mėnesių terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjos mirusio vyro senelė A. M., mirusi (duomenys neskelbtini) buvo palikėjo B. M., mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė, paveldinti pagal įstatymą su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Kaip nurodė pareiškėja, po B. M. mirties A. M. toliau rūpinosi bendru turtu, mokėjo mokesčius už elektrą, žemės mokesčius. Šį faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos apylinkių seniūnijos 1991–1997 m. ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog A. M. po savo sutuoktinio B. M. (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį po savo sutuoktinio palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti visą jo turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasis, rūpindamasis ir juo disponuodama, kaip savininkė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Duomenų paneigiančių šias išvadas byloje nėra. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus paveldėtojus, teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Kadangi teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai jos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po vyro B. M., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.