- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-512-790/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimų (toliau – ir pirkimai) sąlygų 3.1.11 ir 8.9 papunkčius bei nutraukti šių pirkimų procedūras.
2. Ieškovė nurodė, kad pagal pirkimų sąlygas pasiūlymų vertinimas bus atliekamas atsižvelgiant į kainos (C) kriterijų ir kvalifikacijos reikalavimus (T), kurie susideda iš dviejų parametrų – techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1) ir darbų kontrolės užtikrinimo (P2). Tačiau pirkimų sąlygose nėra nustatyta, kad paslaugą turės teikti būtent tas techninės priežiūros inžinierius, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant techninės priežiūros inžinieriaus patirties parametro reikšmę, taigi, šis kriterijus nėra susijęs su pirkimų objektais. Pirkimų sąlygose taip pat nėra duomenų apie maksimalų balų skaičių ir balų apskaičiavimą. Darbų kontrolės užtikrinimo parametro reikšmė yra siejama su techninio prižiūrėtojo vizitais objekte, tačiau pirkimų sąlygose nenurodyta, kaip apskaičiuojami ir už ką skiriami balai, o pateikta formulė yra neinformatyvi. Pirkimų sąlygų 8.9 papunktyje pateikta formulė, skirta apskaičiuoti parametro P1 reikšmę, yra analogiška formulei, skirtai apskaičiuoti parametro P2 reikšmę.
3. Pirkimų sąlygų 3.1.11 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, siejamas su pareiga turėti architekto išsilavinimą, o pirkimų objektas yra daugiabučių namų modernizavimo darbų techninės priežiūros paslaugos. Šis kvalifikacijos reikalavimas nėra susijęs su pirkimo objektu, todėl jis turi būti panaikintas, nes sudaro prielaidas dalyvauti konkurse tiekėjui, kuris turi architekto, bet ne statybos inžinieriaus išsilavinimą. Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo gairėse, parengtose Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo gairės) yra nurodyta, kad toks kvalifikacinis reikalavimas yra galimas perkant nesudėtingų statinių statybos techninės priežiūros paslaugas, tačiau abu pastatai yra priskirti ypatingų statinių kategorijai. Šių statinių priežiūrą turi vykdyti asmuo, turintis Statybos produkcijos sertifikavimo centro kvalifikacijos atestatais patvirtintą techninio prižiūrėtojo išsilavinimą ir kompetenciją. Ginčijama sąlyga sudaromos galimybės konkursuose dalyvauti ir tiems tiekėjams, kurie gali būti nekvalifikuoti prižiūrėti darbus ypatinguose statiniuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino neteisėtomis pirkimų sąlygų 8.9 papunkčio dalis dėl formulių techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1) ir darbų kontrolės užtikrinimo (P2) parametrų reikšmei apskaičiuoti bei nutraukė pirkimų procedūras. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, teismas priteisė šalims po 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas vertino, kad atsakovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimų sąlygas. Nors pagal pirkimų sąlygų 3.1.5 papunktį tiekėjas laikomas neatitinkančiu kvalifikacijos reikalavimų, jei jis yra neįvykdęs pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis, vien tai, jog atsakovė buvo vienašališkai nutraukusi kitą su ieškove sudarytą sutartį, savaime nereiškia, jog ieškovė bus pašalinta iš pirkimų. Įvertinęs teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas nurodė, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turi diskrecijos teisę spręsti, ar minėtos aplinkybės sudaro pagrindą pašalinti ieškovę iš pirkimų.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, teikdama atsakovei pretenziją, nebuvo nurodžiusi argumento, jog pirkimų sąlygose nėra reikalavimo, kad paslaugą teikti turi būtent tas techninės priežiūros inžinierius, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant parametro techninės priežiūros inžinieriaus patirtis (P1) reikšmę. Kartu teismas nurodė, kad pirkimų sąlygų 8.9 papunktyje yra nustatyta, jog pagal techninės priežiūros inžinieriaus patirties parametrą bus vertinama pirkimo objektui paskirto techninės priežiūros specialisto patirtis, o pirkimų sąlygų 3.1.11 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti raštą su numatomu skirti techninės priežiūros vadovu ir duomenis, pagrindžiančius jo kvalifikaciją. Sistemiškai įvertinęs šias nuostatas, teismas padarė išvadą, kad pirkimuose bus vertinama būtent to techninio prižiūrėtojo, kuris faktiškai teiks techninės priežiūros paslaugas, patirtis.
7. Teismas nurodė, kad pagal pirkimų sąlygų 8.3.3 papunktį, pasiūlymas yra atmetamas, kai tiekėjas surenka mažiau nei 45 balus už techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1) ir darbų kontrolės užtikrinimo (P2) parametrus. Pirkimų sąlygų 8.9 papunktyje pateiktos formulės minėtų parametrų reikšmei nustatyti, jame taip pat nustatyta, kad maksimalus balų skaičius už techninės priežiūros inžinieriaus patirties parametrą yra 10. Todėl tam, kad tiekėjo pasiūlymas nebūtų atmestas, jis turi surinkti ne mažiau kaip 35 balus už darbų kontrolės užtikrinimo parametrą. Tačiau pagal pirkimo sąlygose pateiktą šio parametro reikšmės nustatymo formulę tokio vertinimo surinkti faktiškai nėra įmanoma. Atsakovės atstovas teismo posėdyje iš esmės pripažino minėtas aplinkybes, nurodęs, kad tiekėjai negali surinkti pirkimo sąlygų 8.3.3 papunktyje reikalaujamų 45 balų. Tačiau jis paaiškino, kad klaida yra būtent pirkimų sąlygų 8.3.3 papunktyje, kuriame turi būti nurodyta, jog atmetami pasiūlymai, kurie surenka mažiau nei 0,45 balo, o ne 45 balus.
8. Teismas vertino, kad darbų kontrolės užtikrinimo parametro reikšmės skaičiavimo principas yra objektyvus – daugiau balų surenka didesnį specialisto vizitų skaičių pasiūlęs tiekėjas. Tačiau pirkimų sąlygose šis parametras nėra pakankamai apibrėžtas ir neužtikrina veiksmingos tiekėjų konkurencijos. Atsakovei nenustačius didžiausio galimo vizitų skaičiaus per dieną, tiekėjai yra suinteresuoti pasiūlyti kuo daugiau vizitų per dieną. Vis dėlto nėra aišku, kaip keli trumpi specialisto vizitai per dieną užtikrina didesnę paslaugų kokybę nei, pavyzdžiui, vienas ilgiau trunkantis vizitas. Todėl yra tikslinga nustatyti didžiausią šio parametro reikšmės ribą.
9. Teismas konstatavo, kad pirkimų sąlygų 8.9 papunktis, pagal kurį pasiūlymai iš esmės neturi galimybės surinkti minimalaus balų skaičiaus ir kuriame nenustatyta didžiausia darbų kontrolės užtikrinimo (P2) parametro reikšmė, neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pripažino šias sąlygas neteisėtomis ir nutraukė pirkimo procedūras.
10. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad pirkimų sąlygų 3.1.11 papunktis, kuriame nustatyta, kad tiekėjas privalo pasiūlyti kvalifikuotą ir patyrusį specialistą, kuris turi teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas ir turi architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą, yra neteisėtas. Atlikęs teisės aktų nuostatų analizę, teismas nurodė, kad teisės aktai suteikia atestuotiems architektams teisę eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės priežiūros vadovų pareigas, o pirkimų sąlygų 3.1.11 papunktyje yra nustatytas reikalavimas tiekėjo siūlomam specialistui turėti ne tik architekto išsilavinimą, tačiau ir teisę eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Tai reiškia, kad pagal ginčijamą sąlygą tiekėjams yra sudaryta galimybė siūlyti tik tuos architekto išsilavinimą turinčius specialistus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę eiti ypatingųjų statinių statybos techninės priežiūros vadovo pareigas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas pripažinti neteisėtu pirkimų sąlygų 3.1.11 papunktį, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Teismas nurodė, kad kvalifikacijos reikalavimas turėti architekto išsilavinimą yra susijęs su pirkimų objektu, tačiau net nenagrinėjo to, ar toks reikalavimas yra taikytinas šiuo atveju, kai ginčo pastatai yra daugiabučiai gyvenamieji namai, priskirti ypatingųjų statinių kategorijai. Taikydamas Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo gaires, teismas turėjo vertinti, kodėl specialisto išsilavinimui nustatytas toks reikalavimas, kuris pagal minėtas gaires gali būti nustatytas tik perkant nesudėtingų statinių statybos techninės priežiūros paslaugas.
11.2. Ginčijamoje sąlygoje nustatyta, kad tiekėjas privalo pasiūlyti kvalifikuotą ir patyrusį specialistą, kuris turi teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas ir turi architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą. Taigi, tiekėjas gali pasiūlyti specialistą, turintį vieną iš alternatyvių galimų išsilavinimų. Tačiau šiuo atveju yra perkamos ypatingos kategorijos pastato modernizavimo darbų techninės priežiūros paslaugos, todėl kvalifikacijos atitiktį turi būti leista grįsti tik remiantis tokiu asmeniu, kuris turi teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Ginčijama sąlyga susiaurina asmenų, kurių kvalifikacija galima remiantis įrodinėjant kvalifikacinę atitiktį, ratą ir sudaro prielaidas pirkimą laimėti tik tam tiekėjui, kurio darbuotojas papildomai turi būtent tik architekto arba statybos inžinieriaus išsilavinimą.
11.3. Teisės aktuose pirkimų objektą sudarančias paslaugas teikiantiems subjektams nėra nustatytas reikalavimas turėti atitinkamą išsilavinimą, pakanka turėti tik profesinę kvalifikaciją. Ginčijama sąlyga yra neteisėta, nes ji riboja galimybę dalyvauti konkursuose teikėjams, kurių darbuotojas, atitinkantis teisės aktuose nustatytą profesinę kvalifikaciją, neturi nurodyto išsilavinimo. Teisę teikti statybos techninio prižiūrėtojo paslaugas suteikia Statybos produktų sertifikavimo centras, išduodamas kvalifikacinį pažymėjimą, todėl reikalavimas turėti dar ir atitinkamą išsilavinimą yra perteklinis ir diskriminacinio pobūdžio.
11.4. Pagal ginčijamą nuostatą techninės priežiūros paslaugas gali būti pavesta teikti ne tam specialistui, kurio patirtis buvo vertinama suteikiant kvalifikacinius balus, ir ne tam specialistui, kurio kvalifikacija buvo tikrinama tikrinant tiekėjų kvalifikacinę atitiktį.
11.5. Ieškovė byloje siekė, kad pirkimai būtų nutraukti. Todėl pripažinus neteisėta bent vieną pirkimų sąlygą ir dėl to nutraukus pirkimų procedūras, jai turi būti priteistos visos patirtos teisinės pagalbos išlaidos, laikant, kad ieškinys iš esmės yra patenkintas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė laikėsi pozicijos, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas nepagrįstai išplečia asmenų, galinčių dalyvauti pirkimuose, ratą, sudarydamas sąlygas dalyvauti ir asmenims, neturintiems pakankamos kvalifikacijos. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo priešingai – kad ginčijama sąlyga buvo susiaurintas asmenų, kurių kvalifikacija remiantis galima įrodinėti kvalifikacijos atitiktį, ratas ir sudarytos sąlygos pirkimus laimėti tik tam tiekėjui, kuris turi išimtinai tik architekto arba statybos inžinieriaus išsilavinimą. Teismas neturėtų vertinti šių ieškovės naujų argumentų, nes ji praplėtė ginčo ribas.
12.2. Teismas tinkamai įvertino ginčui aktualių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad architektas turi įstatyme nustatytą teisę vadovauti statinio statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, taigi, ir vykdyti pirkimuose nurodytų darbų techninės priežiūros veiklą. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas įvertino visus jos išdėstytus argumentus ir ginčui aktualius teisės aktus. Ginčijama sąlyga yra tiesiogiai susijusi su perkamais techninės priežiūros darbais, ši sąlyga neišplečia galimybių dalyvauti konkursuose kvalifikacijos neturintiems tiekėjams ir nesusiaurina galimybių juose dalyvauti kitiems tiekėjams, nes atitinka teisės aktų nuostatas. Kitaip nei nurodo ieškovė, asmenys, pageidaujantys eiti ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, turi atitikti minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir turėti atitinkamą išsilavinimą.
12.3. Pagal ginčijamą sąlygą, specialistas bus laikomas tinkamu kvalifikacijai pagrįsti, jei jis turi kompetentingos institucijos išduotą statybos techninės priežiūros vadovo atestatą ir kartu yra įgijęs architekto arba statybos inžinieriaus išsilavinimą. Priešingai nei teigia ieškovė, tokia sąlyga siekiama užtikrinti, kad darbus ypatinguose statiniuose prižiūrėtų būtent kvalifikuotas specialistas.
12.4. Teismas, patenkinęs 50 proc. ieškinio reikalavimų, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pati ieškovė pripažino, kad ji byloje reiškia savarankiškus reikalavimus ir sumokėjo už juos atskirus žyminius mokesčius. Ta aplinkybė, kad teismas patenkino dalį reikalavimų ir nutraukė pirkimus, nepaneigia fakto, kad jis atmetė kitus reikalavimus. Net ir teismui nutraukus pirkimus, atsakovei nėra draudžiama į naujai rengiamas pirkimų sąlygas įtraukti kvalifikacijos reikalavimą, dėl kurio teismas atmetė ieškinį. Tuo atveju, jeigu, atmetęs dalį reikalavimų, teismas paskirstytų bylinėjimosi išlaidas ne pagal įstatyme nustatytas taisykles, ieškovei būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti skundžiant tas pačias pirkimų sąlygas. Atsakovė nepiktnaudžiavo procesu, elgėsi sąžiningai ir tinkamai, todėl teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra tinkamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtais pirkimų sąlygų 3.1.11 papunkčius ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pirkimų sąlygų 3.1.11 papunkčių neteisėtumą grindė tuo, kad šiose nuostatose nustatytas reikalavimas specialistui turėti architekto išsilavinimą sudaro sąlygas dalyvauti pirkimuose tiems tiekėjams, kurie gali būti nekvalifikuoti prižiūrėti darbus ypatinguose statiniuose, kadangi pagal Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo gaires kvalifikacijos reikalavimas turėti architekto išsilavinimą yra galimas perkant nesudėtingų statinių statybos techninės priežiūros paslaugas, tuo tarpu daugiabučiai namai, kuriuose bus teikiamos paslaugos, priskiriami ypatingų statinių kategorijai (ieškinio 18–20 punktai, dubliko 61–66 punktai).
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, jog pirkimų sąlygų 3.1.11 papunktyje nustatyti kvalifikacijos reikalavimai sudaro sąlygas dalyvauti pirkimuose nekvalifikuotiems tiekėjams. Pagal ginčijamas pirkimų sąlygų 3.1.11 papunkčių nuostatas, įtvirtinančias profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimus, tiekėjai paslaugų teikimui privalo pasiūlyti kvalifikuotus ir patyrusius specialistus, kurie turi teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas bei turi architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 92 dalis). Šioje nuostatoje numatyta, kad tiekėjas, siekdamas įrodyti atitiktį šiam reikalavimui, turi pateikti raštą su numatomu skirti techninės priežiūros vadovu bei pridėti teisės aktuose numatytų institucijų išduotus kvalifikacijos atestatus ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas. Taigi, pagal šią ieškovės ginčijamą pirkimų sąlygų nuostatą, tiekėjai pirkimams turi pasiūlyti specialistus, atitinkančius dvi sąlygas: 1) turinčius architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą (atitiktis šiai sąlygai pagrindžiama išsilavinimą patvirtinančiais dokumentais) ir 2) turinčius teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (atitiktis šiai sąlygai pagrindžiama teisės aktuose numatytų institucijų išduotais kvalifikacijos atestatais).
16. Kaip išsamiai pagrindė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pozicija, kad architekto išsilavinimą turintys asmenys neturi teisės prižiūrėti ypatingų statinių kategorijai priskirtų statinių statybos, neatitinka teisės aktų nuostatų. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą statinio statybos techninė priežiūra yra viena iš statybos techninės veiklos pagrindinių sričių. Remiantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi šiai sričiai vadovauti gali statinio statybos techninės priežiūros vadovas. Kaip yra numatyta Statybos įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje, vadovauti nesudėtingojo statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę asmenys, įgiję šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodytą išsilavinimą, t. y. architektai arba statybos inžinieriai, ir jokie papildomi reikalavimai tokiai veiklai netaikomi. Tuo tarpu pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 dalis asmenys, pageidaujantys eiti ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos priežiūros vadovų pareigas, turi turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje bei būti atestuotais architektais arba statybos inžinieriais. Remiantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai.
17. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atestuoti architektai, priešingai nei nurodo ieškovė, turi teisę prižiūrėti ypatingų statinių kategorijai priskirtų statinių statybą. Kadangi ieškovės ginčijamose pirkimų sąlygų 3.1.11 papunkčių nuostatose atsakovė kelia reikalavimus pasiūlyti ne tik architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą, kaip jis suprantamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 92 dalyse, turinčius specialistus, bet ir reikalavimą, jog šie specialistai būtų įgiję teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, t. y. šią teisę pagrįstų teisės aktuose numatytų institucijų išduotais kvalifikacijos atestatais, ieškovės argumentai, kad pirkimų sąlygų 3.1.11 papunkčiai sudaro sąlygas dalyvauti pirkimuose nekvalifikuotiems tiekėjams, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti.
18. Ieškovė poziciją, kad kvalifikacijos reikalavimas turėti architekto išsilavinimą yra galimas tik perkant nesudėtingų statinių statybos techninės priežiūros paslaugas, grindžia rekomendacinio pobūdžio dokumento – Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo gairių – nuostatomis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė šį dokumentą aiškina neteisingai. Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo gairių 6 dalies „Kvalifikacijos reikalavimai“ 2 lentelės 3.2 papunktyje yra pateikiamos rekomendacijos, kokius kvalifikacijos reikalavimus reiktų nustatyti paslaugų teikėjo ar jo vadovaujančio personalo išsilavinimui ir profesinei kvalifikacijai. Šiame dokumente rekomenduojama perkant nesudėtingų statinių statybos techninės priežiūros paslaugas numatyti tik reikalavimą statinio statybos techninės priežiūros vadovui turėti architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 92 dalis), o perkant ypatingųjų ar neypatingųjų statinių statybos techninės priežiūros paslaugas – reikalavimą statinio statybos techninės priežiūros vadovui turėti teisę eiti ypatingojo ar neypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas bei pateikti teisės aktuose numatytų institucijų (valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro, Lietuvos Respublikos Architektų rūmų ir kt.) išduotus kvalifikacijos atestatus. Taigi, Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo gairėse nėra įtvirtintų kitokių rekomendacijų, nei nustatyta teisės aktuose, priešingai, šios rekomendacijos atitinka Statybos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagal kurį architektai turi teisę teikti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių statybos techninės priežiūros paslaugas, jeigu jie yra įgiję reikiamą profesinę patirtį ir nustatyta tvarka yra atestuoti.
19. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad ginčijamos pirkimų sąlygos susiaurina asmenų, kurių kvalifikacija galima remiantis įrodinėjant kvalifikacijos atitiktį, ratą ir sudaro prielaidas pirkimus laimėti tik tiems tiekėjams, kurių darbuotojai papildomai turi būtent tik architekto arba statybos inžinieriaus išsilavinimą. Kaip patvirtina šioje nutartyje atskleistas teisinis reglamentavimas, asmenys, pageidaujantys eiti ypatingojo statinio statybos techninės veiklos priežiūros vadovų pareigas, visų pirma turi turėti Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 92 dalyse nurodytą architekto arba statybos inžinieriaus išsilavinimą, be to, jie privalo turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje ir būti atestuotais. Todėl priešingai nei teigia ieškovė, pirkimų objektą sudarančias paslaugas teikiantiems statybos techninės priežiūros vadovams teisės aktuose yra nustatytas reikalavimas turėti atitinkamą išsilavinimą, atitinkamai, tokio reikalavimo nustatymas ginčijamose pirkimų sąlygose negali būti laikomas diskriminaciniu ar neleistinai ribojančiu galimybę dalyvauti konkursuose teikėjams.
20. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčui aktualių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų pripažinti neteisėtomis pirkimų sąlygų 3.1.11 papunkčių nuostatas. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, skelbdama naujus daugiabučių namų statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimus, turėtų apsvarstyti, ar išsilavinimo reikalavimo nustatymas nėra perteklinis. Kaip minėta, ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos priežiūros vadovai yra atestuojami, šio atestavimo metu įvertinamas ir turimo išsilavinimo tinkamumas (žr., pvz., aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. D1-341 patvirtintą Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašą). Kaip yra pažymima Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – metodika) 21 punkte, kai išsilavinimo tinkamumas yra įvertinamas atitinkamą kvalifikaciją suteikiančių institucijų, turinčių teisę atestuoti, sertifikuoti specialistus, reikalavimas turėti atitinkamą išsilavinimą nenustatomas. Nors ginčo teisiniams santykiams VPĮ ir metodikos nuostatos tiesiogiai nėra taikomos, nes pirkimai vykdomi pagal aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtintą Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašą (toliau – aprašas), vis dėlto pažymėtina, kad aprašo 4 priede išdėstytame statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygų pavyzdyje taip pat nėra numatytas atskiro išsilavinimo reikalavimo tiekėjo pasiūlytam atestuotam statybos priežiūros vadovui nustatymas.
21. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismui pripažinus neteisėtomis atitinkamas pirkimų sąlygų 8.9 papunkčio dalis bei nutraukus pirkimų procedūras, jai turi būti priteistos visos patirtos teisinės pagalbos išlaidos, laikant, kad ieškinys iš esmės yra patenkintas. Ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtais pirkimų sąlygų 3.1.11 papunkčius yra savarankiškas, grindžiamas kitomis aplinkybėmis, nei reikalavimas dėl pirkimų sąlygų 8.9 papunkčio neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimą nutraukti pirkimus lėmė teismo konstatuotas pirkimų sąlygų 8.9 papunkčio neteisėtumas. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai netenkinęs ieškinio reikalavimo dėl pirkimų sąlygų 3.1.11 papunkčių pripažinimo neteisėtais, remdamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teisingai sprendė, kad buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
22. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ji patyrė 1 210 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi šios išlaidos yra realiai patirtos, atitinka CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų rekomenduojamų priteisti dydžių, jos atsakovei priteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ (juridinio asmens kodas 140337250) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ (juridinio asmens kodas 300620883) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.