Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovo D. N. atstovei advokatei Editai Gaubienei, nedalyvaujant atsakovei E. N. (apie teismo posėdį informuota tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos), ieškovui D. N. (apie teismo posėdį informuotas tinkamai), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant) viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovei E. N. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei kitų reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius rašte nurodė, kad negali pateikti išvados, nes atsakovė E. N., nurodytoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena. Skyriaus specialistų turimomis žiniomis, E. N. kartu su nepilnamete dukra G. N., šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas, išklausęs ieškovo bei jo atstovės paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuoka įregistruota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 199. Teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovo ir atsakovės santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, jie jau daugiau kaip 1 metai laiko negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra pagrindo tikėtis, kad kada nors vėl pradės gyventi kartu. Ieškovo atstovė prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tačiau vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 3.63 str., konkrečių tai patvirtinančių faktų prašo sprendime nenurodyti. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir į teismo posėdį neatvyko. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytą santuokos nutraukimo pagrindą sprendžia, kad atsakovė neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovės kaltės sprendime nenurodant konkrečių sutuoktinio kaltę patvirtinančių faktų. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.63 str., ieškovo atstovės prašymą nenurodyti sprendime konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio kaltę, tenkina.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo.

CPK 385 str. nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimus.

(duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė dukra G. N., kuri šiuo metu yra nepilnametė (b.l. 8).

Sprendžiant klausimą dėl G. N. gyvenamosios vietos nustatymo turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d., kurioje numatyta, kad sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas turi atsižvelgti į vaiko norą, išskyrus atvejus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių bei ieškovo atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad G. N. šiuo metu gyvena su atsakove E. N.. Ieškovas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Prieštaravimų šiam ieškovo prašymui negauta. Teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią šiuo metu faktinę situaciją sprendžia, kad nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja nepilnametės interesams, kadangi nustatyta, kad ieškovė rūpinasi dukra, ją išlaiko. Todėl nepilnametės G. N. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, t.y. atsakove.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo po santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (Lietuvos Respublikos CK 3.159 str. 1 d.). Todėl ieškovas ir po santuokos nutraukimo privalės prisidėti prie savo nepilnametės dukros išlaikymo.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d.). Ieškovo prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui, kadangi ieškovas neturi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis, be to, periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d., teikiamo vaikui išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi būti pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovo teigimu, nepilnametės G. N. poreikiams tenkinti per mėnesį turėtų būti skiriama maždaug 1200,00 Lt. Nors ieškovas šių nepilnametės poreikiams tenkinti skiriamų lėšų dydžio nepagrindė jokiais kitais įrodymais, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnametės amžių – šiuo metu ji yra beveik 7 metų amžiaus, bei į Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, sprendžia, kad nurodytas nepilnametės G. N. poreikiams tenkinti per mėnesį skiriamų lėšų dydis yra pagrįstas.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad iš ieškovo priteistinas nepilnametės G. N. išlaikymas - 600 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos (2013-02-06) iki jos pilnametystės.

Kartu teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus ieškovės ar atsakovo turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, išlaikymo forma ir dydis ateityje gali būti pakeisti teismine tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gali bendrauti su dukra G. N., gim. (duomenys neskelbtini), be jokių apribojimų, nepažeidžiant vaiko interesų.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo.

Spręsdamas bendro sutuoktinių turto padalinimo klausimą, teismas pirmiausia turi nustatyti bendrą dalijamą turtą (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str.).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šalių vardu Lietuvos Respublikoje yra įgytas sekantis turtas:

2, 95 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. 44/599645, kurio vertė 7930 Lt.;

3,35 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. 44/599640, kurio vertė 9380 Lt.;

Sutuoktiniai yra skolingi valstybei 4125,16 Lt pagal 2011 m. birželio 2 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2306) ir 3312 Lt pagal 2011 m. birželio 2 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2309).

Yra preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d.), ir sutuoktiniams bendrai priklausantis turtas dalinamas lygiomis dalimis.

Ieškovas prašo, kad abu žemės sklypai būtų pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, kadangi jis ūkininkauja ir visą laiką šalims gyvenant atskirai minėtais žemės sklypais naudojasi bei juos dirbu jis. Ieškovas prašo, kad ir likusi skola (7437,16 Lt.) už šiuos žemės sklypus turėtų būti pripažinta kaip jo asmenine skola. Ieškovas sutinka atsakovei sumokėti 4000 Lt piniginę kompensaciją už santuokos metu įsigytą turtą, kadangi 2065,88 Lt skolos įmoką (920 Lt ir 1145,88 Lt) už 2012 m. pagal žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių sąlygas jis sumokėjo su atsakove kartu negyvenant iš savo asmeninių lėšų. Atsakovei nepateikus atsiliepimų į ieškinį teismas traktuoja, kad ji neprieštarauja prašomam turto padalinimo būdui.

Kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

Nei ieškovas atsakovei, nei atsakovė ieškovui reikalavimo teikti išlaikymą nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu sutuoktiniai yra sveiki ir darbingi, sprendžia, kad pagrindo priteisti išlaikymą iš atsakovo ieškovei ir atvirkščiai nėra (Lietuvos Respublikos CK 3.72 str.).

Po santuokos nutraukimo atsakovei, jai bei ieškovui neprieštaraujant, paliktina santuokos metu turėta pavardė „N.“ (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1 d.).

Kadangi ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (Lietuvos Respublikos CK 98 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 15,52 Lt bylinėjimosi išlaidų (teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) (Lietuvos Respublikos CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.61 str., 3.69 str., 3.72 str., 3,88 str. 1 d. 1 p., 3.117 str. 1 d., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 307 str., 384 str. 6 d., 385 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 199, tarp ieškovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovė E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lieka jo pavardė „N.“, o atsakovei E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę „N.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo su atsakove E. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt (šešis šimtus litų) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2013-02-06) iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant šį turtą valdyti vaikų motinai, atsakovei E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise.

Padalinti bendrą sutuoktinių turtą ir pripažinti ieškovui D. N. ,a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: 2, 95-ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),- esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. 44/599645, kurio vertė 7930 Lt ir 3,35 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. 44/599640, kurio vertė 9380 Lt.

Pripažinti ieškovui D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 4125,16 Lt skolą valstybei pagal 2011 m. birželio 2 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2306) ir 3312 Lt skolą valstybei pagal 2011 m. birželio 2 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2309.

Priteisti iš ieškovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) piniginę kompensaciją atsakovei E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant šią kompensaciją sumokėti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,52 Lt (penkiolika litų ir 52 ct.) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.