Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-06-07 · Administracinė byla Nr. AS-438-257-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-07
Bylos Nr.
AS-438-257-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
V.S.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos
Trečiasis asmuo
Genovaitei Rokickienei
Advokatai
Genovaitė Rokickienė
Kategorijos
  • 59.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS8 – 257/2007Procesinio sprendimo kategorija 59.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.S. skundą atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Genovaitei Rokickienei dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr.N-(1.9)-3-07 bei priteisti 5961,77 Lt materialinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovas ir atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teisme, nes pareiškėjas su analogišku reikalavimu kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotasis asmuo prašė pareiškėjo skundo nenagrinėti, kadangi pareiškėjas su analogišku skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, kuri jo skundą jau yra išnagrinėjusi.

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jo skundas Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai neįtakoja bylos nagrinėjimo teisme.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimo Nr.N-(1.9)-3-07 panaikinimo patenka į kategoriją ginčų, dėl kurių skundas pareiškėjo pasirinkimu gali būti paduotas arba administracinei ginčų komisijai, arba tiesiogiai teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Pasirinkus ginčo sprendimo būdą per administracinių ginčų komisiją asmeniui iškyla pareiga laikytis įstatyme numatytos ikiteisminės ginčo tvarkos, t. y. kad pirma ginčas turi būti išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, o po to asmuo, jei jo netenkina administracinių ginčų komisijos sprendimas, turi teisę administracinių ginčų komisijos sprendimą ginčyti administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25, 32 straipsniai).

Šalies argumentai

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas pasirinko ginčo sprendimo būdą - per administracinių ginčų komisiją, nes skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr.N-(1.9)-3-07. Šį skundą administracinių ginčų komisija priėmė nagrinėti, o 2007 m. kovo 16 d. pareiškėjo skundas administracinių ginčų komisijoje išnagrinėtas ir dėl jo priimtas atitinkamas sprendimas. Teismo nuomone, pasirinkęs ginčo sprendimo būdą per administracinių ginčų komisiją, pareiškėjas įgijo pareigą laikytis įstatymo nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos - pirmoje eilėje sulaukti ginčo sprendimo Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijoje, ir tik po to, jei liko nepatenkintas priimtu komisijos sprendimu, įgijo teisę komisijos sprendimą ginčyti administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25, 32 straipsniai).

Kaip akcentavo teismas, pareiškėjas Administracinių bylų teisenos 25, 32 straipsniuose numatytos, šiuo atveju jam privalomos, ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikė - pradėjęs ginčo sprendimo procedūrą administracinėje komisijoje ir nebaigęs šios procedūros, su analogišku reikalavimu kreipėsi į administracinį teismą. Teismo nuomone, nurodyta ikiteismine tarka pareiškėjas dar gali pasinaudoti, t.y. jis turi teisę ir galimybę įstatymo nustatyta tvarka ginčyti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-53-(A(G)-34) (b.l. 62-63). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje yra įstatyminis pagrindas pareiškėjo skundo reikalavimą - panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr.N-(1.9)-3-07 - palikti nenagrinėtą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio l dalis). Kadangi antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas - dėl turtinės žalos atlyginimo - kildinamas būtent iš, pareiškėjo manymu, neteisėto Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimo Nr.N-(1.9)-3-07 priėmimo, teismo manymu, taip pat darytina išvada, kad šis reikalavimas gali būti sprendžiamas tik kartu su pirmuoju, todėl ir jis paliktinas nenagrinėtu.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. N-(1.9)-3-07 ir priteisti iš atsakovų 5961,77 Lt žalos atlyginimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas ginčijamą nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. pradėjęs ginčo dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimo Nr.N-(1.9)-3-07 panaikinimo procedūrą administracinėje komisijoje ir jos nebaigęs, su analogišku reikalavimu kreipėsi į administracinį teismą. Tačiau, kaip teigia pareiškėjas, tokios kategorijos byloms Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Todėl nėra ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkte numatyto pagrindo šį reikalavimą palikti nenagrinėtą.

2. Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat nepagrįstai paliko nenagrinėtą ir pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad šis reikalavimas, kilęs iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimo Nr.N-(1.9)-3-07 priėmimo, gali būti sprendžiamas tik kartu su reikalavimu dėl šio sprendimo panaikinimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnis numato, kad tokių ginčų savivaldybių, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia.

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau - Tarnyba) nesutinka su pareiškėjo V.S. atskiruoju skundu prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutartį galioti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais bei argumentais:

1. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai (toliau - Komisija) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau -Teismas). Kreiptis į Komisiją nėra privaloma. Pareiškėjas turi teisę pasirinkti skųsti Tarnybos sprendimą Komisijai ar Teismui. Šiuo atveju pareiškėjas V.S. realizavo savo teisę skųsti Tarnybos sprendimą pasirinkdamas Komisiją todėl teisėtas ir pagrįstas Teismo nutarties motyvas, kad pasirinkus ginčo sprendimo būdą per administracinių ginčų komisiją asmeniui iškyla pareiga laikytis ikiteisminės ginčo tvarkos. Vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 19 straipsnį ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę skųsti tą sprendimą. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad savivaldybės ir apskrities administracinių ginčų komisijų sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas sustabdo administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymą (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Atsakovo nuomone, Komisijos sprendimas sukelia ginčo šalims teisines pasekmes, todėl Teismas negali nagrinėti analogiško pareiškėjo skundo, kuris yra nagrinėjamas Komisijoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, turi teisę jį skųsti Teismui prašydamas panaikinti tiek Komisijos, tiek atitinkamos institucijos sprendimą, priimtą pareiškėjo atžvilgiu.

2. Kaip pabrėžia atsakovas, pareiškėjas V.S. nurodo, kad Teismas nagrinėja bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, padarytos fiziniam asmeniui teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų, jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teisme procedūros. Atsakovas pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų atlyginama Civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Tuo tarpu Civilinio kodekso 6.245 - 6.250 straipsniai numato bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala. Šiuo atveju pareiškėjas V.S. patirtą žalą sieja su Tarnybos sprendimu Nr. N-(1.9.)-3-07, todėl, anot atsakovo, Teismas, neišsprendęs institucijos sprendimo teisėtumo klausimo, negali spręsti žalos atlyginimo klausimo.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotasis asmuo advokatė Genovaitė Rokickienė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja skundžiamą teismo nutartį. Teismas paliko pareiškėjo V.S. skundą nenagrinėtą ne dėl to, kad jis nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o dėl to, kad pareiškėjas jau buvo pasirinkęs savo skundui nagrinėti administracinių ginčų komisiją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Kaip teigiama atsiliepime, jeigu teismas būtų nagrinėjęs analogišką pareiškimą, kurį nagrinėjo apskrities administracinių ginčų komisija, tai būtų užkirtęs kelią apskrities ginčų komisijos sprendimo apskundimui, tuo atveju jei pastarosios sprendimas būtų pareiškėjui nepalankus.

2. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.247 straipsnio nuostatos numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Iš to seka išvada, kad tai, jog apskrities administracinių ginčų komisija nenagrinėja materialinės žalos atlyginimo klausimo, nesuteikia administraciniam teismui teisės nagrinėti žalos atlyginimo klausimą neišsprendus skundžiamo valstybės institucijos sprendimo teisėtumo klausimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22 straipsnio 3 bei 4 dalys numato, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausiai turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui, tuo tarpu kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad jo keliamam ginčui (dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimo Nr.N-(1.9)-3-07 panaikinimo ir pareiškėjui šiuo sprendimu padarytos žalos priteisimo) nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y. šis ginčas patenka į kategoriją ginčų, dėl kurių skundas pareiškėjo pasirinkimu gali būti paduotas arba administracinių ginčų komisijai, arba tiesiogiai teismui. Tačiau vadovaujantis ABTĮ 53 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises laikantis įstatymo nustatytų terminų (ABTĮ 33 straipsnis). Todėl nors tokios kategorijos reikalavimams nagrinėti privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka nenustatyta, pasirinkus ginčo sprendimo būdą per administracinių ginčų komisiją, atsižvelgiant į ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies ir 33 straipsnio nuostatas, pareiškėjas privalėjo jo laikytis ir tik sulaukęs administracinių ginčų komisijos sprendimo jį skųsti teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių ginčų komisijų sprendimai sukelia ginčo šalims teisines pasekmes (Administracinių ginčų komisijos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1031 redakcija) 15 ir 16 straipsniai), todėl teismas negali nagrinėti analogiško pareiškėjo skundo, kuris jau yra nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje ar paduotas teismui nesilaikant nustatytos privalomos administracinių ginčų komisijų sprendimų apskundimo tvarkos (ABTĮ 32 straipsnis).

Bylos medžiaga patvirtina, jog dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimo Nr.N-(1.9)-3-07 panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją (b.l. 52-54). Šį pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija priėmė nagrinėti, o 2007 m. kovo 16 d. pareiškėjo skundas administracinių ginčų komisijoje buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas atitinkamas sprendimas (b.l. 61-63). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka, pareiškėjas privalėjo teismui ginčyti būtent išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos – sprendimą. Kadangi pareiškėjas šios jo pasirinktos ir įstatymu nustatytos ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikė, jo skundas paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad ginčas toje dalyje, kurioje prašoma priteisti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr.N-(1.9)-3-07 padarytos žalos atlyginimą, privalėjo būti priimtas nagrinėti teisme, nes, kaip teigia pareiškėjas, administracinių ginčų komisijų kompetencijai nėra priskirta nagrinėti ginčų dėl žalos padarytos asmeniui neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų veiksmais (neveikimu). Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinio (b.l. 5), reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra betarpiškai ir tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl administracinio akto (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo) panaikinimo, kadangi, pareiškėjo teigimu, visas skunde nurodomas žalos dydis susidarė būtent dėl tos priežasties, kad atsakovas priėmė galimai neteisėtą administracinį aktą, o žalos priteisimas yra siejamas su šio akto panaikinimu. Todėl reikalavimas priteisti žalą laikytinas betarpiškai susijusiu su pagrindiniu pareiškėjo reikalavimu – panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr.N-(1.9)-3-07. Atitinkamai, šį reikalavimą atsisakius priimti nagrinėti (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas), nėra pagrindo teismui priimti nagrinėti ir antrąjį, t. y. papildomą (išvestinį) pareiškėjo reikalavimą, nes jis gali būti nagrinėjamas tik kartu su pagrindiniu reikalavimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo V.S. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius