Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-03-02 · Byla Nr. TS-33-827/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-02
Bylos Nr.
TS-33-827/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Nuteistasis
S. S.
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teikimas Nr. TS-33-827/2015
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 47.11.; 52.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi nuteistojo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymo (skundo) priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. S. prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kuriame nurodyta, jog jis Pravieniškių pataisos namuose atlieka subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nuosprendį, 2011 m. kovo 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, bei 2011 m. gruodžio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad jis 2013 m. gegužės 28 d. ir 2015 m. sausio 23 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos su prašymais įpareigoti Pravieniškių pataisos namų Lygtinio paleidimo komisiją svarstyti jo prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą. Prašyme nurodo Kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos sprendimai – 2013 m. birželio 12 d. Nr. 25-2406 ir 2015 m. sausio 28 d. Nr. 25-458 raštais akivaizdžiai pažeidė bendrąjį teisės principą, minėti sprendimai yra neteisėti, nes suformuota teismų praktika (Kauno apygardos teismo nutartys 2012 m. rugsėjo 5 d. byloje Nr. 15-1533-238; 2011 m. kovo 3 d. byloje Nr. 15-342-290) – precedentai yra teisės šaltiniai ir privalomi žemesnių instancijų teismams, todėl jų nesilaikymas pažeistų ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės teisės aktus, t.y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio bei Tarptautinio pilietinių teisių pakto 15 straipsnio nuostatas. Skunde pabrėžiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi Nr. TS-149-870/2013 tenkintas analogiškas nuteisto asmens skundas ir pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija įpareigota svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo.

Skundą atsisakoma priimti nes jis neatitinka skundui keliamų reikalavimų.

Iš nuteistojo S. S. skundo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2011 m. sausio 24 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu 2011 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, S. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. lapkričio 23 iki 2009 m. gruodžio 17 d. Be to, S. S. nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis. BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos, pakeitus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendį, ir neatliktos bausmės dalimi, ir S. S. paskirta galutinė subendrinta – 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 8 d.

Baudžiamojo proceso kodeksas tiesiogiai nenumato, kokie turi būti keliami reikalavimai nuteistųjų skundams, paduodamiems teismui dėl pataisos įstaigos ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos veiksmų ar neveikimo, ar priimtų sprendimų, tačiau jie turi atitikti bendrus procesiniams dokumentams (ir šiaip dokumentui) keliamus reikalavimus. Skunde turi būti aiškiai įvardinta, kokios institucijos ar pareigūno (Pataisos įstaigos ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos), koks ir kada atliktas veiksmas ar priimtas sprendimas (nutarimas), ar neveikimas yra skundžiamas, nurodytos aplinkybės, kurios pareiškėjos nuomone rodo atlikto veiksmo ar priimto sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą (skundo pagrindimas), suformuluotas reikalavimas (prašymas) skundą nagrinėjančiam teismui, bei skundas turi būti pasirašytas skundą padavusio asmens.

Šalies argumentai

Iš pareiškėjo teismui pateikto pareiškimo (skundo) matyti, kad pareiškėjas savo prašymą įvardija kaip dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pareiškime nurodo jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius ir skirtą jam laisvės atėmimo bausmę; nurodo Kalėjimų departamento sprendimų (raštų) datas ir numerius, kurie jo manymu pažeidžia bendrąjį teisės principą bei prašyme remiasi Kauno apygardos teismo bylose Nr. 15-1533-238/2012; Nr. 15-342-290/2011 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. TS-149-870/2013 priimtomis nutartimis, tačiau S. S. prašyme nesuformuluotas joks konkretus prašymas teismui. Iš S. S. prašymo teismui formuluočių ir kitų argumentų nėra aišku, ar jis prašė (kreipėsi su prašymu) į Pataisos namų administraciją pateikti jį svarstyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, ar buvo dėl to priimtas atsisakymas jį teikti svarstymui ar komisija atsisakė svarstyti, be to, nėra suformuluotas reikalavimas teismui, t. y. iš skundo nėra aišku, ko nuteistasis siekia šiuo prašymu (skundu), ko jis prašo iš teismo – kokį institucijos ar pareigūno veiksmą (sprendimą) skundžia, ar patenkinus skundą jis turės būti pristatytas svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ar jau iš karto paleistas iš pataisos įstaigos ar kt. Dėl šių priežasčių tokio skundo neįmanoma išnagrinėti, į tokį skundą negali atsiliepti ir prokuroras, nes skundas yra neaiškus.

Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157-164 straipsnyje reglamentuotą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką. Minėto kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktuali redakcija) 325¹ punkte (2012-06-27 Nr. 1R-173 pakeitimas) nustatyta, kad prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai.

BVK 183 straipsnyje yra numatyta privaloma ikiteisminė bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmų ar sprendimų apskundimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (183 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, S. S. teismui nenurodė, ar buvo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateiktas jo prašymas lygtinai paleisti, ar buvo priimtas koks administracijos sprendimas ar atsakymas dėl tokio jo prašymo, ar jis buvo skųstas BVK 183 straipsnio tvarka, t.y. teismui nepateikta duomenų, kokius administracijos veiksmus S. S. skundžia, ir kad yra pasinaudojęs išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka, taip pat, kaip minėta, skunde nesuformuluotas joks prašymas teismui. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismas negali nagrinėti S. S. skundo. Kadangi Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato trūkumų šalinimo instituto, todėl skundą turi būti atsisakyta priimti. Skundą padavęs asmuo, pašalinęs nutartyje nurodytus skundo trūkumus turi teisę iš naujo jį pateikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 183 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

S. S. 2015 m. vasario 18 d. prašymą (skundą), gautą 2015 m. vasario 23 Vilniaus miesto apylinkės teisme atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė