- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-26-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28927-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Advokatai
- Dainius Žiedas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
Rezoliucinė dalis
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Galdiko ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:
A. G., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur dydžio užstatu, perduodant ją laiduotojos J. G. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus keturis mėnesius, nustatant, jog šios priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 250 Eur konfiskavimas valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu A. G., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 2.00 val., ties Vytauto gatvės ir Kęstučio gatvės sankryža Palangos mieste vairavo automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,83 promilės neblaivumas.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai ir prašymai
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras R. Galdikas apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus keturis mėnesius, ir skirti jai draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemone dvejiems metams.
2.1. Teigia, jog teismas, nustatydamas vos vienerių metų keturių mėnesių draudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones terminą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Uždraudimas naudotis specialiąja teise galimas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Tokios priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad A. G. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nors jokia žala nei turtui, nei asmenų sveikatai neteisėtais A. G. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jos įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. A. G. vairavo gyvenvietėje, buvo abejinga bet kokiems gresiantiems padariniams. Jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tai neabejotinai kėlė itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. A. G. pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,83, o antruoju – 2,02 promilės neblaivumas, t. y. daugiau nei penkis kartus viršijantis leistiną normą neblaivumas. Todėl mano, kad A. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas neproporcingas bausme siekiamiems tikslams įgyvendinti. Teise vairuoti transporto priemones įprastai naudojamasi kasdienėje veikloje, darbo tikslais, atliekant buities darbus. Ilgesnis terminas, per kurį galimybė naudotis šia teise bus apribota, sudaro pagrindą tikėtis, jog asmuo tinkamai įvertins savo priešingus teisei veiksmus, padarys reikiamas išvadas, o tai padės užtikrinti bausmei keliamų prevencinių tikslų įgyvendinimą.
2.2. Be to, A. G. anksčiau bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o aktualus nusikaltimas išaiškintas, kai ji vairuodama automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 301 (įvažiuoti draudžiama) reikalavimus, t. y. vėl padarė KET pažeidimą. Tai charakterizuoja A. G. kaip nedrausmingą eismo dalyvę. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, be baudos, asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Todėl šiuo atveju už nusikaltimą A. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga jos asmens ir padaryto nusikaltimo pavojingumui. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti A. G. atsakomybę, byloje nėra.
2.3. Motyvuoja, jog, taikant neadekvačias nusikalstamai veikai baudžiamojo poveikio priemones, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, sudaromos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018 ir kt.).
3. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. gynėjas advokatas D. Žiedas apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 250 Eur konfiskavimas valstybės naudai, ir konfiskuoti dalį šio automobilio vertės – 1 200 Eur sumą arba konfiskuoti šį automobilį.
3.1. Argumentuoja, jog teismas tinkamai neindividualizavo turto konfiskavimo priemonės. Teismas įtikinamai nemotyvavo, kodėl taiko visą automobilio vertę (7 250 Eur) atitinkančios sumos konfiskavimą. Teismas nepakankamai atsižvelgė į A. G. individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti tokią pinigų sumą. Nustatyto dydžio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jos turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. G. 7 250 Eur suma yra didelė ir varžo ją labiau, nei reikalinga baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti. Negalėdama vairuoti transporto priemonės, ji buvo priversta išeiti iš darbo. Todėl šiuo metu ji neturi pajamų, santaupų ar turto, kurį realizavusi galėtų įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jis bus perduotas vykdyti priverstinai, o tai lems papildomas vykdymo išlaidas ir dar labiau komplikuos A. G. situaciją. Mano, kad baudžiamosios atsakomybės tikslai šioje byloje yra pasiekti taikant laidavimo institutą ir terminuotą teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą. Jei teismas manytų, kad reikia taikyti diskutuojamą baudžiamojo poveikio priemonę, turėtų būti atsižvelgiama į A. G. turtinę padėtį ir taikoma dalinė automobilio vertės konfiskacija – konfiskuota 1 200 Eur suma. Transporto priemonės savininko vertinimu, automobilis „Volkswagen Touareg“ yra vertas apie 5 000 Eur. Teismui nematant galimybės netaikyti konfiskacijos ar konfiskuoti didesnę nei 4 000 Eur sumą, automobilio savininkas sutinka, kad būtų konfiskuojamas jo automobilis kaip nusikaltimo priemonė, o ne jo vertę atitinkanti suma.
3.2. Nurodo, kad A. G. vairuodama transporto priemonę elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę atitinkančią sumą taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertę atitinkančios sumos. Konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinė nutartis Nr. 2K-250-976/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-77-648/2019). Konfiskuojant turto vertę atitinkančią sumą turi būti atsižvelgiama į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos, o ne suabsoliutinamas atgrasymo tikslas.
Atsiliepimas
4. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. gynėjas advokatas D. Žiedas atsiliepimu su prokuroro apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas išsamiai, objektyviai įvertino nusikaltimo aplinkybes ir kartu A. G. asmenybę. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus keturis mėnesius – individualizuota tinkamai. A. G. nustatytas 1,83 promilės neblaivumas baudžiamajame įstatyme nustatytą 1,51 promilės ribą viršijo 0,32 promilės. Ši poveikio priemonė nėra vienintelė nuosprendžiu skirta A. G.. Jai skirtas laidavimas su 500 Eur užstatu ir transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Visetas šių priemonių užtikrina bausmės tikslų pasiekimą. Be to, teisė vairuoti A. G. bus grąžinta tik jai nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Taigi, suėjus skirto draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminui, ji turės lankyti mokymus ir tai dar kartą bus priežastis jai įvertinti savo neatsakingus veiksmus, padaryti tinkamas išvadas. Skirto draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas patenka į BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytas tokios poveikio priemonės taikymo ribas. Todėl nesutinka su prokuroro teiginiu, jog teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
5. Teismo posėdžio metu abu apeliantai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
6. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Abu apeliantai skundais neginčija A. G. kaltės ir (ar) juridinio jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tačiau prokuroras kvestionuoja A. G. nuosprendžiu skirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones taikymo terminą, teigdamas, jog jis per trumpas ir todėl turi būti pailgintas iki dvejų metų. A. G. gynėjas prašo pakeisti A. G. skirtos turto konfiskavimo priemonės taikymo apimtį arba formą, o būtent konfiskuoti dalį automobilio vertės – 1 200 Eur arba konfiskuoti automobilį, nes jos tėvas, kaip automobilio savininkas, su tuo sutinka.
Dėl draudimo vairuoti kelių transporto priemones
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.
8. BK 68 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinių dalių. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę (kasacinės nutartis Nr. 2K-100-648/2019). Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.
9. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina prokuroras, tinkamai parinko aktualią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatė jos taikymo terminą. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino šių aplinkybių visumą. A. G., būdama neblaivi, kai nustatytas 1,83 promilės neblaivumas, vairavo vasaros naktį kurortiniame mieste jos tėvui Y. G. priklausantį automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Beje, policijos ji sustabdyta tada, kai važiuodama sankryžoje pažeidė kelio ženklą Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“. Tokiais veiksmais A. G. padarė vieną šiurkščiausių ir didžiausią pavojų keliančių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl tokio A. G. elgesio kelyje eismo įvykis nesukeltas, turtinė ir neturtinė žala niekam nepadaryta. Dėl jai inkriminuoto nusikaltimo A. G. kalta visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi ir tai teismo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kartu apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į A. G. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtuvės šefe Palangoje, duomenų apie jos priklausomybes ar psichiatrinį gydymą nėra, neteista. Teisėjų kolegija dar papildo, jog administracine tvarka už KET pažeidimus – nustatyto greičio viršijimą tik 2020 m. A. G. bausta du kartus nedidelėmis baudomis po 15 Eur (b. l. 67–68), netekėjusi, turi koleginį išsilavinimą. Kitų administracinių nuobaudų jai nebuvo skirta. Kartu su apeliaciniu skundu gynėjas pateikė įrodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021-09-30 įsakymu Nr. PA-21/09/30-2 A. G. atleidžiama iš darbo jos pačios prašymu nuo 2021-10-08 (b. l. 131).
10. Visetas aptartų, aktualią veiką ir kartu A. G. asmenybę apibūdinančių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad A. G. veika yra atsitiktinė, ji tokio elgesio netoleruoja, vertina kritiškai. Šių aplinkybių visuma pagrįstai leido apylinkės teismui A. G. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą ir skirti artimą minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminą.
11. Apibendrindama visumą aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienerių metų keturių mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nors padaryto nusikaltimo pavojingumas yra didelis, tačiau ne mažiau svarbu tai, kad jauno amžiaus A. G. praeityje nepadarė analogiškų teisės pažeidimų ir yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra viena efektyviausių priemonių, suteikianti galimybę atgrasyti asmenis nuo teisės pažeidimų, sietinų su šios teisės naudojimu, darymo. Todėl būtent šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas dažnai pasiekia prevencinius tikslus.
12. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios A. G. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jos asmenybę. Nustatytas ilgesnis nei minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas nėra per švelnus, atitinka esamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kai dėl neblaivaus vairuotojo veiksmų nekyla eismo įvykis, nesužalojami kiti asmenys ar jų turtas, o asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), neprieštarauja proporcingumo principui ir leis pasiekti visuotinai svarbius tikslus. Todėl griežtinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę iki prokuroro prašomo dvejų metų jos taikymo termino nėra jokio pagrindo.
Dėl turto konfiskavimo
13. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. gynėjas apeliaciniu skundu ginčija nuosprendį tik paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės aspektu ir prašo išieškoti iš A. G. konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 1 200 Eur arba konfiskuoti šį automobilį, nes jo savininkas – A. G. tėvas tam neprieštarauja.
14. Kartu su apeliaciniu skundu gynėjas pateikė A. G. tėvo Y. G. 2021 m. spalio 15 d. raštą, kuriuo jis sutinka, kad teismas konfiskuotų jam priklausantį, jo manymu, apie 5 000 Eur vertės automobilį, jeigu netenkintų apelianto reikalavimo dėl konfiskuotino turto vertės sumažinimo bent per pusę. Tėvo teigimu, tai neįstumtų dukters į sunkią finansinę padėtį, o vėliau, įsitvirtinusi gyvenime, ji šeimai kompensuos padarytus nuostolius. Taip pat su skundu pateikta Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2211006, kurioje užfiksuota, jog turto vertintojas A. V., atlikęs individualų šio automobilio vertinimą, nustatė 6 900 Eur automobilio rinkos vertę (b. l. 134–149).
15. Byloje nustatyta ir apeliantų neginčijama, kad nusikaltimą A. G. padarė vairuodama jos tėvui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra 2008 m. gamybos, varomas dyzelinu, 2967 kub. cm variklio darbinio tūrio visureigis su automatine pavarų dėže, juodos spalvos, be defektų, rida 282 939 km (b. l. 151). Atsižvelgiant į tai, šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios A. G. nebūtų turėjusi galimybės padaryti nusikalstamą veiką.
16. Pagal teismų praktiką, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (kasacinės nutartys Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Apylinkės teismas šių nuostatų laikėsi, nuosprendyje pateikė pagrįstus motyvus tiek dėl turto vertės išieškojimo taikymo sąlygų ir pagrindų, tiek dėl išieškotinos visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dydžio.
17. Byloje nustatęs, kad automobilis „Volkswagen Touareg“ nuosavybės teise priklauso A. G. tėvui Y. G., t. y. priklauso trečiajam asmeniui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog konfiskuoti šį automobilį nėra teisinio pagrindo. Dabar A. G. tėvo Y. G. išreiškiamas raštiškas sutikimas dėl jo automobilio konfiskavimo savaime nesudaro pagrindo šį automobilį konfiskuoti, nes tam nėra teisinio pagrindo. Ne kaltininkui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik nustačius BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose įtvirtintas aplinkybes. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas taiko konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimą (visą ar dalinį).
18. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Gynėjo skunde prašoma išieškoti konfiskuotino turto vertės dalis – 1 200 Eur, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, atitinka virtuvės šefe dirbančios (kaip dabar paaiškėjo, nuo š. m. spalio mėnesio nedirbančios) A. G. per mėnesį gaunamo darbo užmokesčio sumą. Todėl nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, kad A. G. turtinė padėtis yra gera. Jos, kaip jaunos, sveikos, darbingos moters, ateities perspektyvos dėl darbo yra optimistiškos. Toks ar panašaus dydžio virtuvės šefo atlyginimas jai užtikrins galimybę sumokėti visą iš jos išieškotiną nuosprendžiu automobilio vertę atitinkančią sumą. Beje, iš darbo virtuvės šefe A. G. pasiprašė darbdavio atleidžiama savo noru. Duomenų, kad grįžti atgal į darbovietę arba dirbti tokio pat darbo kitoje darbovietėje A. G. negali dėl objektyvių kliūčių, byloje nėra. Todėl apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, kad jos patiriami nepatogumai, susiję su transporto priemonės vertės konfiskavimu, šiuo atveju nelaikytini pateisinančiais išimčių iš bendrosios taisyklės taikymą.
19. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi VšĮ „Emprekis“ 2021 m. rugpjūčio mėnesio pažyma, kad automobilio vertė yra 7 250 Eur (kaina su PVM) (b. l. 27). Tik apeliacinės instancijos teismui gynėjas pateikė minėtą 2021 m. spalio 12 d. Kilnojamojo turto vertintojo atliktą individualų transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje automobilio vertė nustatyta mažesnė – 6 900 Eur. Galiausiai pats automobilio savininkas, kaip minėta, šį automobilį įvertina dar mažesne apie 5 000 Eur suma. Konfiskuotino automobilio vertė nustatoma pagal automobilio būklę nusikalstamos veikos padarymo metu. Išanalizavusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad daug nesiskiria VšĮ „Emprekis“ ir turto vertintojo pateiktos automobilio vertės. Todėl nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas rėmėsi neaktualiais, nepatikimais VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie tokio daugiau kaip dešimties metų visureigio vertę.
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. G., būdama neblaivi, vairavo kitam asmeniui – tėvui priklausantį automobilį. Duomenų, kad tėvas žinojo ir turėjo pagrindo tikėtis, jog dukra vairuos jai nepriklausantį visureigį būdama neblaivi, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, taikoma, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš kaltininkės išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kurios dydį nustatė tinkamai.
21. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad keisti apeliantų kvestionuojamų apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalių nėra jokio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Galdiko ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinius skundus atmesti.