Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovui K. A., dėl išlaikymo (materialinės paramos) priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovo pusėje) K. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

III. Trečiojo asmens pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas K. A., gimęs (duomenys neskelbtini) yra atsakovo K. A. ir trečiojo asmens K. P. (dabar S) sūnus (b. l. 6-7, 14-15). Pilnametystės ieškovas sulaukė 2020 m. vasario 27 d. Ieškovas, ieškinio pateikimo teismui metu, mokėsi Kauno „Vyturio“ gimnazijoje, o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. studijuoja KTU Informatikos fakulteto bakalauro studijų I kurse, dieninėse studijose (b. l. 11, 117). Ieškovo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ten pat kaip ir trečiojo asmens – jo motinos K. S. (b. l. 9, 12). Kauno miesto apylinkės teismo 15 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtinta K. S. ir K. A. taikos sutartis dėl išlaikymo K. A. mokėjimo (b. l. 17-18). Trečiojo asmens paaiškinimu, iki sūnaus pilnametystės atsakovas sūnui teikė priteistą išlaikymą. Tačiau ieškovui tapus pilnamečiu, prie jo išlaikymo visiškai neprisideda, nors jo poreikiai nesumažėjo, o išaugo. Ieškovo poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodyta minimaliausia K. A. būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga suma - 510 Eur, jokių bereikalingų išlaidų nenurodyta. Sūnui reikėtų ir korepetitorių pagalbos, nes jam sunkiau sekasi matematika, tačiau dėl lėšų stygiaus korepetitoriaus nesamdo, sūnus labai stengiasi visus sunkumus įveikti pats. Mokslas užima daug laiko, jokio darbo sūnus dirbti negalėtų. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad sūnus turi regos problemų, dėl kurių jam reikalingi akiniai nuolatiniam dėvėjimui, keičiami kas metai. Trečiojo asmens K. S. pajamos 2020 m. birželio 9 dienai, per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 400 Eur darbo užmokestis, be to, ji yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto magistrantūros studijų 1 kurso studentė, studijuojanti nuolatinės studijų formos valstybės finansuojamoje vietoje (b. l. 19-23, 47, 48). Ieškovas K. A. ir trečiasis asmuo K. S. registruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto neturi (b. l. 71, 80- 83, 86). Atsakovo vardu registruotas automobilis VW TOURAN (b.l. 72), duomenų apie jo darbovietę, nekilnojamąjį turtą byloje nėra.

Dėl paramos būtinumo ir jos dydžio.

5. Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Civilinio kodekso 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.192 (1) straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams vaikams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti paramą (išlaikymą), privalėjo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos jai būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (LAT 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009).

6. Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant Civilinio kodekso 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

7. Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

8. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos reikalingam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

9. Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bylos iškėlimo ir nagrinėjimo teisme metu ieškovas yra pilnametis, ne vyresnis nei 24 metų, iki 2021 m. liepos 1 d. mokėsi Kauno „Vyturio“ gimnazijoje (b. l. 11). Todėl konstatuotina, kad ieškovas pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdęs.

11. Antroji sąlyga su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalis) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas sėkmingai baigė Kauno „Vyturio“ gimnaziją, įstojo į Kauno technologijos universitetą, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuolatine (dienine) forma studijuoja Informatikos fakulteto bakalauro studijų I kurse (b. l. 117). Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas K. A. atitiko sąžiningai ir pažangiai besimokančio moksleivio kriterijus.

12. Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas, būdamas mokiniu, niekur nedirbo ir savarankiškų pajamų negavo. Suprantama, kad besimokydamas gimnazijoje, ieškovas savo jėgas ir laiką privalėjo skirti geriems mokslo rezultatams, kurie turėjo esminę įtaką jo tolimesniam mokymuisi ir pasirengimui savarankiškam gyvenimui. Jis, besimokydamas gimnazijoje, nors ir įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negalėjo savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalėjo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui siekiant įgyti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio negalėtų ateityje siekti karjeros ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti. Be to, jam reikalingas ir laikas poilsiui. Ieškovui, besimokant gimnazijoje, neabejotinai buvo reikalingos lėšos knygų, sąsiuvinių, kitų rašymo priemonių įsigijimui, maistui ir aprangai. Reikalingas ir kompiuteris, internetas rašant darbus ir kitaip ruošiantis pamokoms, taip pat lėšos sveikatai, higienai, laisvalaikiui ir pan. Be to, ieškovui tenka ir dalis komunalinių mokesčių.

13. Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovas įstojo į Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultetą ir yra dieninių studijų programos 1 kurso studentas (b. l. 117). Kaip paaiškino trečiasis asmuo, ieškovas didžiąją laiko ir jėgų dalį turi skirti mokymuisi. Vien lankyti paskaitas ir praktinius užsiėmimus nepakanka, tenka savarankiškai mokytis ir namuose. Tuo labiau, kad ieškovas studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje ir nenori jos prarasti. Todėl atsižvelgiant į ieškovo užimtumą bei studijų pobūdį teismas pripažįsta, kad šiuo metu ieškovas neturi galimybių dirbti ir savarankiškai save išlaikyti. Ieškovui, besimokančiam universitete, pagal nuolatinių (dieninių) valstybės finansuojamų studijų programą, atitinkančią LR Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą studijų formą bei mokymosi instituciją, neabejotinai reikalingos lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui, transportui bei jam tenkančių komunalinių mokesčių daliai. Todėl siekiant užtikrinant ieškovo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant pagal Informatikos nuolatinių (dieninių) valstybės finansuojamų studijų programą, ieškovui būtina finansinė tėvų parama.

14. Šiuo metu ieškovą išlaiko tik jo mama K. S., padedama sutuoktinio: ji moka mokesčius už gyvenamajam būstui teikiamas komunalines paslaugas, aprūpina maistu, drabužiais ir apavu, suteikia gyvenamąjį būstą, ir kitaip finansiškai padeda (b. l. 25-34). Teismo nuomone nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametį sūnų perkelti vien motinai. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant universitete jam būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams.

15. Ieškovas nurodė, kad besimokant, jo būtiniesiems poreikiams tenkinti yra reikalinga per mėnesį 510 Eur suma, kurią sudaro 150 Eur maistui, 50 Eur mokesčiams, 60 Eur dienpinigiams, 20 Eur būtinoms išlaidoms mokslams, 50 Eur drabužiams, 50 Eur avalynei, 20 Eur higienos prekėms, 40 Eur medikamentams ir medicininei priežiūra, 50 Eur pramogoms, laisvalaikiui, atostogoms, 20 Eur telefonui (b. l. 24). Be to, ieškovas turi regos problemų. Turėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė dokumentus (b. l. 26-34).

16. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo amžių (20 metų vaikinas), sprendžia, kad nurodyto dydžio išlaidas maistui, aprangai, laisvalaikiui, higienai, ir kitoms reikmėms nėra nepagrįstai išdidintos, atitinka tokio amžiaus jaunuolių poreikius ir kainų lygį Lietuvoje. Taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovas mokosi universitete, be to, turi specialiųjų poreikių – sutrikusią regą, dėl ko reikia papildomų išlaidų. Todėl daro išvadą, kad ieškovui būtiniesiems poreikiams patenkinti yra reikalinga 510 Eur suma.

17. Kaip nustatyta byloje, 2015 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, patvirtinus K. S. ir K. A. taikos sutartį, atsakovas įsipareigojo nepilnamečiui sūnui mokėti po 110 Eur išlaikymą iki pilnametystės. Pilnai suprantama, jog ieškovui sulaukus pilnametystės, jo poreikiai padidėjo. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad padidėjo prekių ir paslaugų kainos, dėl to taip pat padidėjo ieškovo poreikiams tenkinti patiriamos išlaidos. Paramos reikalingumą ieškovas sieja su mokslu, tokie jo siekiai yra suprantami bei turi būti remiami, nes CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas studentui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti skiriamu išlaikymu mokytis, reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 str.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio (studento) teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, skirti laiko ruoštis paskaitoms, atsiskaitymams ir siekti įgyti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui (studentui) įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Dėl atsakovo galėjimo teikti išlaikymą.

18. Įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti tėvų galimybių, reikia atsižvelgti ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 3 dalis). Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

19. Kaip jau minėta, ieškovo motina pilnamečiui sūnui teikia visapusišką paramą, atsakovas sūnui tapus pilnamečiu paramos neteikia, nors teismas pripažįsta, kad ji būtina.

20. Vertinant ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas gyvena su motina K. S.. Su K. S. taip pat gyvena nepilnametis jos sūnus A. S., gim.(duomenys neskelbtini)., kuris yra išlaikomas K. S. bei jos sutuoktinio. K. S. yra Vytauto Didžiojo universiteto studentė (b. l. 47, 48), taip pat ji dirba mokykloje nepilnu darbo krūviu (0,5 etato), jos gaunamų pajamų vidurkis sudaro kiek daugiau nei 400 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad šeima, kurią sudaro trečiasis asmuo, jos sutuoktinis, ieškovas ir nepilnametis A. S., gyvena gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio dalis nuosavybės teise priklauso trečiojo asmens sutuoktiniui R. S. (b. l. 9-10, 12-13, 14-15, 16, 87-90). K. S. nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Duomenų apie atsakovo K. A. darbines pajamas byloje nėra (b. l. 50). Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pajamų, taip pat nėra nustatyta. Atsakovo vardu nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto nėra, atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 72-75, 83).

21.Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovui yra būtina tėvų parama, jo būtinieji poreikiai yra 510 Eur. Atsakovo K. A. turtinė padėtis nėra blogesnė nei trečiojo asmens K. S., todėl teismo nuomone, nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu principo ir tokio išlaikymo priteisimas nepažeis atsakovo interesų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, nustačius, kad ieškovo išlaikymui yra reikalinga 510 Eur suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas vertina, kad abu tėvai turėtų teikti išlaikymą po lygiai, t.y. po 255 Eur.

22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinio reikalavimai tenkintini pilnai, iš atsakovo priteistinas 255 Eur išlaikymas (parama) ieškovui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo jo pilnametystės dienos, t.y. 2020 m. vasario 27 d. iki jis mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, t.y. iki 2021 m. liepos 1 d. Taip pat priteistinas išlaikymas (parama) ieškovui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 255 Eur nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki jis mokysis universitete, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23.Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, ieškinio sumos nenurodė. Civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, kuris buvo pateiktas per EPP sistemą, ir priteisus iš atsakovo 255 Eur dydžio išlaikymą ieškovui periodinėmis išmokomis, ieškovo ieškinio suma yra lygi 3060 Eur; mokėtina žyminio mokesčio suma – 69 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo.

25. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad ieškovas byloje turėjo 200 Eur išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą (b. l. 39). Ieškinį tenkinus pilnai, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

26. Teismas šioje byloje turėjo 19 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurių dalis, atsižvelgus į patenkintų reikalavimų dalį, valstybei priteistinos ir atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) ieškovui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 255 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) nuo jo pilnametystės dienos, t.y. nuo 2020 m. vasario 27 d. iki jis mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, t.y. iki 2021 m. liepos 1 d.

Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) ieškovui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 255 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki jis baigs nuolatines studijas Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai.

Priteistą išlaikymą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo (paramos) periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69 Eur (šešiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 19 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.