Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Nerijui Kirkilui, atsakovės atstovei Laurai Daškevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad nesutinka su sprendimuose esančiu nurodymu, jog paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas laukas Nr. 1 (9,00 ha 5 GR-1 (grikiai)) ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas laukas Nr. 2 (3,00 ha 5 DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)) buvo deklaruoti kito pareiškėjo paraiškoje. Pareiškėjo žiniomis, joks kitas pareiškėjas nėra deklaravęs minėtų žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto. Tai pareiškėjui žodžiu patvirtino Agentūros darbuotojai, šį faktą patvirtina ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos 2011-05-12 pažyma. Be to, NMA 2009 m. atliko patikrinimą, kurio metu jokių pažeidimų nenustatė, ir išmokos jam buvo išmokėtos. Pareiškėjas paaiškina, kad 2010-11-22 paklausimo Nr. 1446810, kuriuo buvo prašoma pateikti minėtų plotų žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, negavo. Apie šį pranešimą pareiškėjas sužinojo 2011-03-07, kai pradėjo domėtis, kodėl neišmokamos tiesioginės išmokos už 2010 metus, ir Agentūros darbuotojai J. D. persiuntus pranešimą elektoriniu paštu. Remiasi Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 3D-188 (toliau - Tiesioginių išmokų administravimo taisyklės) 34.11. p. ir nurodo, kad buvo pateikęs sutikimą būti informuojamas elektroniniu paštu, tačiau iki 2011-03-07 pranešimas apie neatitikimą jam nebuvo atsiųstas. Taip pat jokios informacijos nebuvo NMA informaciniame portale. Dėl to pareiškėjas negalėjo laiku pateikti paaiškinimo dėl deklaruotų duomenų neatitikimo bei tinkamai apginti savo interesų. Paaiškinimą pareiškėjas parengė ir pateikė tą pačią dieną, kai gavo elektroninį laišką, t. y. 2011-03-07. Elektroniniu paštu gautas pranešimas pareiškėjui nebuvo pasirašytas, todėl negalėjo sukelti teisinių pasekmių. Mano, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstai grindžiamas Tiesioginių išmokų administravimo taisyklių 39 p., kadangi joks kitas pareiškėjas nėra deklaravęs tų pačių žemės ūkio naudmenų. Dėl žemės ūkio veiklos vykdymo fakto ginčo žemės plotuose paaiškina, kad žemės sklypą pareiškėjas dirba nuo 2009 m., ką patvirtina Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos 2011-01-18 pažyma apie žemės ūkio veiklą ir patikslinta 2011-05-12 pažyma. Tai, kad laukus pareiškėjas faktiškai dirba, buvo nustatyta ir NMA atlikto patikrinimo 2009 metais metu. Dėl žemės valdymo teisės turėjimo fakto paaiškina, kad dalis, t. y. 557/1068 ha žemės sklypo pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nuo 2010 m. spalio mėnesio. Už šią sklypo dalį 2009 metais buvo sumokėtas avansas, o sandoriai sudaryti 2010 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. Žemės valdymo teisės turėjimo faktą 2009 metais įrodo pareiškėjo sudarytos 2009-04-15 preliminari pirkimo-pardavimo sutartis su V. Š. ir 2009-04-17 preliminari pirkimo-pardavimo sutartis su V. M., M. K., J.M.. Šių sutarčių 4 straipsnis numatė, kad pirkėjas nuo sutarties sudarymo dienos turi teisę neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi, ją naudoti žemės ūkio veiklai bei deklaruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Su M. Š. 2009-04-15 buvo sudaryta jai priklausiusios žemės sklypo dalies panaudos sutartis, kurios terminas nuo 2009-05-01 iki 2009-11-01. Šios sutartys nebuvo registruotos Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo dalies (t. y. 372/2136 ha) savininkė J, P. mirė 2005-03-03. Daiktinės teisės į šią sklypo dalį iki šiol nėra įregistruotos, kadangi paveldėtojas J. P. nebuvo susitvarkęs paveldėjimo. Su paveldėtoju pareiškėjas nuo 2009 metų buvo sutaręs dėl šios sklypo dalies panaudos ir įsigijimo bei sumokėjo avansą. Pareiškėjas 2011-05-11 sužinojo, kad paveldėtojas mirė prieš kelias savaites, tačiau 2009 m. pareiškėjas tą sklypo dalį dirbo paveldėtojo sutikimu, o rašytinė sutartis sudaryta nebuvo dėl objektyvių priežasčių. Teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas (toliau – ir LVAT), nustatydamas, ar pareiškėjas turi žemės ploto valdymo teisę, 2010-02-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-209/2010 pasisakė, kad vertinimas neturi būti pernelyg formalus. Taigi žemės ūkio veiklos vykdymo faktas ir žemės sklypo valdymo teisės turėjimo faktas yra neabejotini, pagrįsti tinkamais dokumentais, todėl Agentūros 2011-03-30 sprendimas Nr. SP1-(11.84)-55 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“ yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atitinkamai dėl to nepagrįstas ir neteisėtas yra Agentūros 2011-04-12 sprendimas Nr. BR6-(3.82)-3335 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“, nes jis priimtas 2011-03-30 sprendimo pagrindu.

Teisme pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė tenkinti. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 141).

Dėl faktinių aplinkybių paaiškina, kad pareiškėjas Agentūrai 2009-06-12 pateikė Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. 9-1011454126-A1-1) (toliau – 2009 m. Paraiška). 2009 m. Paraiška buvo vertinama, vadovaujantis Tiesioginių išmokų administravimo taisyklėmis ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – Programos priemonių įgyvendinimo taisyklės). 2009 m. Paraiška buvo įvertinta, priklausanti išmokų suma apskaičiuota ir išmokėta iki 2010 m. kovo mėn. Agentūroje 2010-06-01 gautas M. Š. 2010-05-27 prašymas išsiaiškinti dėl J. B. veiksmų dirbant ir deklaruojant žemę be savininko sutikimo, kuriame teigiama, kad pareiškėjas be žemės sklypo bendrasavininkių sutikimo deklaravo jai (kaip vienai iš bendrasavininkių) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. Agentūra, vadovaudamasi Tiesioginių išmokų administravimo taisyklių 39 punkto ir Programos priemonių įgyvendinimo taisyklių 16.1 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į M. Š. pranešimą, 2010-11-22 išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. 1446810 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, prašydama pateikti žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Anot pareiškėjo, pranešimo jis negavo, telefonu kreipėsi į Agentūrą ir 2011-03-07 2009 m. Paraišką vertinusi darbuotoja pranešimą jam persiuntė elektroniniu paštu. Atsakymą į pranešimą bei papildomus dokumentus Agentūrai pareiškėjas pateikė tą pačią dieną. Dėl to buvo atliktas pakartotinis pareiškėjo 2009 m. Paraiškos vertinimas. Pareiškėjo deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti buvo 188,59 ha, o faktiškai nustatytas – 176,59 ha, todėl pagrindinė išmokos dalis pareiškėjui sumažinta už 24,00 ha. Sankcija pritaikyta, vadovaujantis Tiesioginių išmokų administravimo taisyklių 41.1.1 punktu. Pareiškėjo deklaruotas plotas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (didelio nepalankumo vietovės) buvo 106,46 ha, o faktiškai nustatytas – 94,46 ha, todėl išmokos dalis sumažinta už 24,00 ha. Sankcija pritaikyta vadovaujantis Programos priemonių įgyvendinimo taisyklių 33.3.1 punktu. Kadangi pareiškėjui buvo išmokėta jam nepriklausanti pinigų suma, Agentūra 2011-03-30 sprendimu Nr. SP1-(11.84)-55 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“ informavo pareiškėją apie priskaičiuotą ir grąžintiną sumą bei nurodė faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis buvo nuspręsta pareiškėjui išmokėtą paramą susigrąžinti.

Pareiškėjas nepateikė Agentūrai įrodymų apie ginčo laukų faktinį dirbimą 2009 metais. Agentūrai pateiktoje Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos 2011-01-18 pažymoje apie žemės ūkio veiklą nėra nurodyta, t. y. kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 buvo vykdoma žemės ūkio veikla 2009 metais. Pareiškėjo minima Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos 2011-05-12 pažyma apie žemės ūkio veiklą Nr. SR-216-(17.) yra pateikta kartu su pareiškėjo skundu, tačiau ši pažyma Agentūrai nustatytu metu pateikta nebuvo. Pareiškėjo teiginiai, kad žemės valdymo teisės turėjimo faktą 2009 metais įrodo jo sudarytos 2009-04-15 preliminari pirkimo-pardavimo sutartis su V. Š. ir 2009-04-17 preliminari pirkimo-pardavimo sutartis su V. M., M. K., J. M. teisinės reikšmės neturi, nes preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis savo esme nėra valdymo teisę įrodantis dokumentas. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnis). Taigi šiuo atveju preliminarių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas negali būti laikomas tinkamu reikalavimų tiesioginėms išmokoms gauti įvykdymu.

Prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad pareiškėjas J. B. 2009-06-12 pateikė Agentūrai paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 108-115).

Atsiliepime Agentūra nurodo, kad paraišką įvertino, priklausančią išmokų sumą apskaičiavo ir išmokėjo iki 2010 metų kovo mėnesio. Pareiškėjas dėl to ginčo nekelia, priešingai, skunde nurodo, kad išmokas gavo. Todėl teismas laiko šias aplinkybes nustatytomis.

Agentūroje 2010-06-01 gautas M. Š. prašymas išsiaiškinti dėl J. B. veiksmų dirbant ir deklaruojant žemę be savininko sutikimo (b. l. 59). Šiame prašyme M. Š. paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) kaime, Kaniavos seniūnijoje, Varėnos rajone esanti 15,91 ha žemė priklauso aštuoniems bendrasavininkiams. Nė vienas iš bendrasavininkių šios žemės nedirba ir nedeklaruoja. Apsilankiusi (duomenys neskelbtini) kaime pastebėjo, kad žemė dirbama, šiuo metu ten pasėti rugiai. Pradėjo aiškintis, kas ją dirba. Išsiaiškino, kad žemė dirbama ir deklaruojama apie 2-3 metus. Dėl žemės dirbimo niekas į bendrasavininkius nesikreipė. Sužinojo, kad žemę dirba ir deklaruoja J. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Susisiekus su juo telefonu, jis iš pradžių kalbėjo mandagiai, kelis kartus siūlė susitikti dėl sutarties sudarymo, tačiau susitarus, sutartu laiku neatvykdavo. Prašo padėti išsiaiškinti dėl J. B. veiksmų, ar jis galėjo be žemės savininkų leidimo naudoti (dirbti ir deklaruoti) žemę, nemokėdamas jokio mokesčio, prašo sustabdyti J. B. išmokų mokėjimą. Prie prašymo M. Š. pridėjo žemės nuosavybę įrodančius dokumentus (b. l. 60-66).

Agentūra atsiliepime nurodo, kad 2010-11-22 išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. 1446810 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, prašydama pateikti žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad tokį pranešimą jis gavo elektroniniu paštu tik 2011-03-07 (b. l. 12-14). Agentūra neįrodinėja, kad pareiškėjas pranešimą gavo anksčiau, negu 2011-03-07. Minėtame pranešime nurodoma, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytas dvigubas deklaravimas. Dėl to prašoma pateikti minėtų kontrolinių žemės sklypų žemės valdymo (nuosavybės, nuomos) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi pranešimas pareiškėjui pateiktas elektroniniu paštu, jis yra atsakingo darbuotojo nepasirašytas. Toks pavėluotas pranešimo patikslinti duomenis gavimas pareiškėjo teisių kaip nors nepažeidė, nes tik gavusi pareiškėjo paaiškinimą ir atitinkamus dokumentus Agentūra sprendė dėl susidariusios situacijos (sprendimą Agentūra priėmė 2011-03-30).

Atsakydamas į pranešimą pareiškėjas 2011-03-07 pateikė Agentūrai paaiškinimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo (b. l. 54). Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 negalėjo būti nustatytas dvigubas deklaravimas, nes dalis, t. y. 557/1068 ha kontrolinio žemės sklypo pareiškėjui priklauso nuosavybės teise nuo 2010 metų spalio mėnesio. Už šią žemės sklypo dalį 2009 metais pareiškėjas sumokėjo avansą, o sandoriai dėl šios žemės sklypo dalies buvo sudaryti 2010 metų rugsėjo-spalio mėnesiais. Ši žemės sklypo dalis buvo įsigyta pagal tris (dovanojimo ir pirkimo-pardavimo) sutartis iš M. Š., V. M., M. K., J. M. ir V. Š. Dalies šio žemės sklypo, t. y. 372/2136 ha, savininkė J. P. yra mirusi. Su sklypo dalies paveldėtoju pareiškėjas yra sutaręs dėl šios žemės įsigijimo ir yra sumokėjęs avansą. Žemės dirbimą kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtina seniūnijos pažyma. Prie paaiškinimo pareiškėjas pridėjo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos 2011-01-18 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 55-58).

Agentūra 2011-03-30 priėmė sprendimą Nr. SP1-(11.84)-55 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“. Sprendime nurodė, kad Agentūros Tiesioginės paramos departamentas atliko pakartotinį 2009 m. paraiškos vertinimą, dėl to pareiškėjui buvo perskaičiuota 2009 m. priklausanti paramos suma ir susidarė skola, kurios dydis iš viso yra 22 160,27 Lt. Sprendime paaiškinama, kad vykdant 2009 m. tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškų administravimą buvo nustatytas neatitikimas – 2009 m. Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas laukas Nr. 1 (9,00 ha 5GR-1 (grikiai)) ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas laukas Nr. 2 (3,00 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) buvo deklaruoti kito pareiškėjo paraiškoje. Dėl to 2010-11-22 pareiškėjui buvo išsiųstas paklausimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, kuriame buvo prašoma pateikti minėtų plotų žemės valdymo (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas nepateikė žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų, todėl pagal 2009 m. Paraišką buvo pritaikytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo. Sprendime paaiškinama, kad paraiškoje deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti buvo 188,59 ha, o faktiškai nustatytas – 176,59 ha, todėl pagrindinė išmokos dalis sumažinama už 24,00 ha. Paraiškoje deklaruotas plotas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (didelio nepalankumo vietovės) buvo 106,46 ha, o faktiškai nustatytas – 94,46 ha, todėl išmokos dalis sumažinama už 24,00 ha. Kadangi sankcija dėl dvigubo deklaravimo buvo pritaikyta po to, kai pagal 2009 . Paraišką jau buvo išmokėtos išmokos, pagal 2009 m. Paraišką susidarė 22 160.27 Lt grąžintinų išmokų suma. Toliau sprendime nurodomi teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas šis sprendimas, ir teisės aktai, reglamentuojantys palūkanų skaičiavimą, paaiškinama šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai (b. l. 7-10). Agentūra apie priimtą sprendimą pareiškėją informavo 2011-04-12 raštu Nr. BR6-(3.82)-3335 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“. Šiame rašte pareiškėjui paaiškinama, kad iš viso pareiškėjas Agentūrai pagal 2011-03-30 sprendimą Nr. SP1-(11.84)-55 skolingas 9 008,92 Lt, nes 13 151,35 Lt skolos 2011-04-06 buvo išskaičiuota paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ už 2010 deklaravimo metus mokėjimo metu. Toliau rašte nurodoma, į kokią Agentūros sąskaitą pareiškėjas gali pervesti nurodytą sumą, informuojama apie pasekmes, jeigu pareiškėjas negrąžins skolos per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, t. y. kad bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio palūkanos, nurodomas teisės aktas, kuriuo vadovaujantis priimtas šis sprendimas, ir apskundimo tvarka ir terminai (b. l. 5-6).

Pareiškėjas nesutinka su kaltinimais dėl dvigubo deklaravimo, aiškina pateikęs Agentūrai įrodymus, patvirtinančius ginčo laukų teisėtą valdymą ir dirbimą, todėl skundžia teismui Agentūros 2011-03-30 sprendimą Nr. SP1-(11.84)-55 ir 2011-04-12 raštą Nr. BR6-(3.82)-3335.

Agentūros 2011-04-12 raštas Nr. BR6-(3.82)-3335 nėra sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, o yra tik informacinis raštas, nepaisant to, kad jame nurodyta jo apskundimo tvarka. Šis raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, priimtas 2011-03-30 sprendimo Nr. SP1-(11.84)-55 pagrindu, t. y jame pranešama apie 2011-03-30 priimtą sprendimą ir paaiškinama dėl skolos dydžio – pareiškėjui nurodoma grąžinti mažesnę sumokėtos paramos sumą, negu nurodyta 2011-03-30 sprendime, nes dalį skolos Agentūra išskaičiavo paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ už 2010 deklaravimo metus mokėjimo metu. Dėl nurodytų priežasčių šis raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi, t. y. tuo, kad teismas gina tik pažeistą ar ginčijamą pareiškėjo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pareiškėjo reikalavimas dėl šio rašto panaikinimo atmetamas.

Byloje tiriamas Agentūros 2011-03-30 priimto sprendimo Nr. SP1-(11.84)-55 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Agentūra yra viešojo administravimo valstybės institucija, tačiau nei Agentūra, nei Žemės ūkio ministerija nėra norminiu administraciniu aktu nustačiusi tokių sprendimų priėmimo tvarkos, kurioje būtų nustatyti specialūs reikalavimai sprendimų turiniui ir formai (Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnis), taip pat Agentūra nepateikė teismui jokio vidaus administravimo akto, kuris leistų priimti kitokios formos ir turinio sprendimus, nei to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis (Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnis), todėl jos veiklai priimant sprendimus, tiek, kiek tai nereglamentuota specialiais teisės aktais, taikytinas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, kuriame nustatyta, kad 1) individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; 2) individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; 3) individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Taigi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviai nustatytais faktais, jame turi būti pasisakoma dėl nustatytų aplinkybių, teisės aktų, sukeliančių asmeniui teisinius padarinius taikymo. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas neatitinka šių reikalavimų.

Atsižvelgiant į minėtą M. Š. 2010-05-27 prašymą Agentūrai, ginčo laukų be pareiškėjo niekas daugiau nedeklaravo, nes šiame rašte M. Š. patvirtino, jog nė vienas žemės sklypo bendrasavininkis žemės nedirba ir nedeklaruoja. Agentūros atstovai nepateikė duomenų, kad yra kitas pareiškėjas, deklaravęs tuos plotus. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos 2011-05-12 pažymoje apie žemės ūkio veiklą Nr. SR-216-(17.) seniūnas patvirtino, kad joks kitas pareiškėjas 2009 ir 2010 metais nedeklaravo ginčo laukų. Agentūros atstovė teisme paaiškino, kad sankcija pareiškėjui pritaikyta, nes jis deklaravo kito asmens žemės sklypus, neturėdamas laukų teisėtą valdymą patvirtinančių dokumentų. Taigi Agentūros 2011-03-30 sprendime Nr. SP1-(11.84)-55 nurodyti kaltinimai dėl dvigubo deklaravimo yra neteisingi ir nepagrįsti, pažeidimo teisinis įvertinimas pakeistas tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi, sprendime nurodytas kaltinimas dėl dvigubo deklaravimo yra visiškai nepagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis. Dėl šios priežasties sprendime nėra atskleidžiama tikroji pažeidimo esmė, tikrasis galimas pažeidimas nepagrindžiamas objektyviais faktiniais duomenimis, nekvalifikuojamas teisiškai.

Sprendime konstatuojama, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių žemės valdymo teisę. Tačiau šią sprendime nustatytą aplinkybę paneigia į bylą teikti įrodymai: pareiškėjo Agentūrai 2011-03-07 pateiktas paaiškinimas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos 2011-01-18 pažyma apie žemės ūkio veiklą Nr. (duomenys neskelbtini)(b. l. 54-58). Šiuos dokumentus pareiškėjas teikė Agentūrai, reaguodamas į 2011-03-07 gautą 2010-11-22 pranešimą Nr. 1446810. Tuo tarpu sprendime Agentūra visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo paaiškinimo argumentų ir pateiktų įrodymų (dokumentų), nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pateikti minėti dokumentai neįrodo ginčo plotų teisėto valdymo, t. y. nėra pateiktų dokumentų faktinio ir teisinio vertinimo. Pareiškėjas 2009-06-12 paraiškoje buvo nurodęs, kad ginčo laukai yra nuomojami iš privačių asmenų (b. l. 110). Paraiška buvo patikrinta, įvertinta, priklausanti išmokų suma apskaičiuota ir sumokėta pareiškėjui. Sprendime nepasisakoma dėl pareiškėjo paraiškoje nurodomų duomenų teisingumo, t. y. neįvertinamas tas faktas, kad pildydamas paraišką, pareiškėjas, pasirašydamas už duomenų tikrumą, nurodė, kad turi žemės nuomą patvirtinančius dokumentus, nors tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė nei Agentūrai, nei teismui.

Pareiškėjo pateikti dokumentai (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas) patvirtina, kad pareiškėjas yra dalies ginčo plotų savininkas. Sprendime apie šias aplinkybes nepasisakoma, tik konstatuojama, kad deklaruotas visas ginčo plotas, t. y. 12 ha, išmokoms gauti neatitinka faktiškai nustatytam - Agentūra neatsižvelgė, kad dalis ginčo plotų pareiškėjui priklauso nuosavybės teise. Agentūros atstovė teisme paaiškino, kad deklaruoto ir faktiškai nustatyto dirbamo žemės ploto neatitikimas turėjo įtakos tik nustatant sankcijos dydį, bet neturėjo jokios įtakos pačios sankcijos taikymui. Tuo tarpu ginčo sprendime šios aplinkybės nėra motyvuotai paaiškintos.

Taigi skundžiamą sprendimą vertinant dalykiniu požiūriu, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos kitos faktinės aplinkybės, negu nurodyta sprendime (nustatytas kitas pažeidimas, negu pareiškėjas kaltinamas sprendime, neteisingai nurodoma, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, neįvertinta pareiškėjo pateiktų dokumentų reikšmė, tinkamumas ar netinkamumas, nepateiktas jų įvertinimas santykyje su paraiškoje nurodytu teisėto valdymo pagrindu (nuoma), neįvertinta, kad pareiškėjas yra dalies ginčo ploto savininkas, o sankcijos pritaikytos dėl viso tariamai neteisingai deklaruoto ploto), kas lėmė neteisingą pareiškėjo veikos teisinį kvalifikavimą.

Sprendime atsakovė tik cituoja taikytus teisės aktus, bet jų nepritaiko šiam konkrečiam atvejui. Atsakovė sprendime cituoja visą Tiesioginių išmokų administravimo taisyklių 39 punktą, pagal kurį sankcija gali būti taikoma dviem atvejais: 1) nustačius dvigubo deklaravimo atvejį ir 2) gavus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų nedeklaravusio, tačiau jų valdymo teisę turinčio asmens pranešimą apie pareiškėją, kaip neteisėtai deklaravusį jo valdomus plotus, ir pareiškėjui nepateikus šių plotų dirbimą bei žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų. Toliau atsakovė sprendime nurodo Programos priemonių įgyvendinimo taisyklių 16.1 punktą, o tai gali reikšti tai, kad pareiškėjui sankcijos taikomos už dvigubą deklaravimą, dvigubas deklaravimas kaip pažeidimas nurodomas ir aprašant pažeidimą, tuo tarpu dvigubo deklaravimo faktas nėra nustatytas. Toks neaiškumas apsunkina asmens, kuriam adresuojamas sprendimas, gynybos galimybes. Akivaizdu, kad pareiškėjas, reaguodamas į pranešimą, kuriame konstatuojamas ginčo laukuose dvigubo deklaravimo faktas, Agentūrai teikė įrodymus, paneigiančius, jo manymu, dvigubo deklaravimo galimybę. Pranešime Nr. 1446810 nėra aiškiai nurodoma, kad pareiškėjas turėtų pateikti ginčo laukų teisėtą valdymą ir dirbimą paraiškos teikimo ir jos administravimo metu patvirtinančius dokumentus. Dėl to, tik teismui pareiškėjas pateikė preliminarias žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, panaudos sutartį (b. l. 15-16, 23-26), detalesnę seniūno pažymą apie ginčo laukuose vykdomą ūkinę veiklą (b. l. 36). Agentūra nesivadovavo gero administravimo principu ir nesuteikė pareiškėjui galimybių pateikti tinkamus įrodymus, tokie įrodymai Agentūros sprendime liko neįvertinti. Taip pat liko neįvertinti ir pateiktieji dokumentai.

Nurodyti skundžiamo sprendimo trūkumai yra esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl to jis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – sprendimas neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pats teismas negali imtis pareiškėjo veikos teisinio vertinimo – keisti kaltinimą pažeidimo padarymu, taikyti sankcijas, kurių dydis priklauso nuo neteisingai deklaruoto laukų ploto, kadangi tokios viešojo administravimo funkcijos yra priskirtos Agentūrai. Dėl to Agentūra turi būti įpareigota iš naujo įvertinti ginčo situaciją, padarytą pažeidimą, savo sprendimą pagrįsti objektyviai nustatytais faktais, pasisakyti dėl nustatytų aplinkybių, teisės aktų, sukeliančių asmeniui teisinius padarinius taikymo, atsižvelgiant į konkrečiai nustatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kiti pareiškėjo reikalavimai atmetami. Dėl sankcijos teismas negali pasisakyti, kol nėra teisingai kvalifikuotas pats pažeidimas.

Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, todėl jis turi teisę į Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytų išlaidų atlyginimą. Teismas, įvertindamas tai, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas, daro išvadą, kad pareiškėjui gali būti atlyginta 30 procentų patirtų išlaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-05-17 konsultacija Nr. 02-03-1071, Biuletenis Nr. 5, p. 265). 2011-05-12 įmokos mokėjimo kvitas (b. l. 39) patvirtina, kad paduodamas skundą pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį 136,80 Lt. Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnis nustato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Tai reiškia, kad pareiškėjas žyminio mokesčio sumokėjo daugiau, negu reikia pagal įstatymą, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui grąžintini permokėti 36,80 Lt. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (sprendimu). Iš atsakovės pareiškėjui priteistina 30 Lt žyminio mokesčio. Pareiškėją teisme atstovavo advokatas, tačiau atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą neteikta. Dėl to šiuo sprendimu nepriteisiamos atstovavimo išlaidos. Prašymas dėl atstovavimo išlaidų su jų apskaičiavimu ir pagrindimu galės būti paduodamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2011-03-30 sprendimą Nr. SP1-(11.84)-55 ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjo J. B. pažeidimą.

Priteisti pareiškėjo naudai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 30 Lt (trisdešimt litų) žyminio mokesčio.

Grąžinti pareiškėjui permokėtą žyminio mokesčio sumą 36,80 Lt (trisdešimt šešis litus, 80 centų).

Kitus pareiškėjo reikalavimus atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.