Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-26 · Civilinė byla Nr. 2A-172-567/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-26
Bylos Nr.
2A-172-567/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
I. S.
Atsakovas
T. S.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Advokatai
Anatolijus Novikovas
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėja Pelagija StonkienėVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovei I. S. ,ieškovės atstovui advokatui Anatolijui Novikovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1304-96/2008 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, tėvo valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. S. 2007-11-07 pateikė ieškinį, prašydama:

Žemesnės instancijos teismas

1) Padidinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-10-01 sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. S. , gim. 1991-04-14, ir K. S. , gim. 1994-04-25, išlaikymą periodinėmis išmokomis: A. S. nuo 225 Lt iki 800 Lt, o K. S. nuo 125 Lt iki 350 Lt mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės ieškovės naudai;

Neterminuotai apriboti atsakovui T. S. tėvo valdžią;

Žemesnės instancijos teismas

3) Nustatyti nepilnamečių A. S. ir K. S. gyvenamąją vietą su motina – ieškove. Nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta ir išregistruota 1997-04-08. Po santuokos nutraukimo vaikai liko gyventi su ieškove. Šiuo metu priteistas išlaikymas neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių, kurie padidėjo. Be pagrindinių pragyvenimui reikalingų daiktų – maisto, rūbų, avalynės, higienos priemonių, komunalinių paslaugų, vaikams reikia ir pinigų mokymosi priemonėms, kompiuterio įsigijimui, vadovėliams, kinui, teatrui, koncertams, sporto būreliui, muzikos mokyklai ir įvairioms smulkmenoms. Sūnus A. yra neįgalus nuo gimimo, sergantis cerebriniu paralyžiumi, jis nevaikšto, nekalba, todėl jo gydymui reikia skirti daug lėšų. Sūnui taip pat reikalingi logopedo, kineziterapijos užsiėmimai, ortopedinė avalynė, sanatorinis gydymas, jis pastoviai vartoja medikamentus. Ieškovės pajamos sudaro vidutiniškai 950 Lt atlyginimas per mėnesį, taip pat transporto išlaidų kompensacija 32,50 Lt, šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų 532 Lt, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija 266 Lt. Viso ieškovė gauna apie 1780 Lt per mėnesį, tačiau šių lėšų neužtenka pragyvenimui ir vaikų išlaikymui. Ieškovė viena išlaiko vaikus, kadangi atsakovas vaikų išlaikyti nepadeda ir yra skolingas 2007-08-01 dienai 6428 Lt. Vaikų poreikių padidėjimas ir pasikeitusi ieškovės materialinė padėtis yra pagrindas padidinti vaikams išlaikymą. Atsakovas vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, juos išlaikyti materialiai, jų nelanko, nesidomi, nesveikina jų gimtadienių ar kitų švenčių dienomis, ir yra visai abejingas jų ugdymui. Toks atsakovo elgesys vaikų atžvilgiu yra amoralus, todėl jo valdžia vaikams turėtų būti apribota. Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, kadangi atsakovas nesirūpina vaikais, gyvena kitoje valstybėje (CK 3.180 str., 3.201 str.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kad, atsižvelgdama į vaikų interesus, faktinę padėtį, į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, kuri nuolat jais rūpinasi, į nepilnametės K. pareikštą norą gyventi su motina, tarnyba pritarė, jog nepilnamečių A. ir K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo tarnyba iš esmės sutiko.

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-10-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

1) Pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-10-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4233-23/2002 priteisto išlaikymo dydį, nustatant, kad atsakovas T. S. , moka ieškovei I. S. , sūnaus A., gim. 1991-04-14, išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2008-10-17 iki sūnus pasveiks, ir dukros K., gim. 1994-04-25, išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2008-10-17 iki jos pilnametystės. Priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2) Nustatyti nepilnamečių vaikų A. S. ir K. S. gyvenamąją vietą su motina I. S. .

Likusią ieškinio dalį atmesti.

4) Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 114 Lt žyminio mokesčio ir 311,77 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 225 Lt išlaikymas sūnui A. ir 125 Lt dukrai K. buvo priteistas iš atsakovo 2002-10-01, t.y. 11 metų ir 8 metų vaikams. Teismas konstatavo, jog šiuo metu sūnui yra 17 metų, o dukrai 14 metų, jie lanko mokyklą. Akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus vaikų poreikiai išaugo. Be to, berniukas yra neįgalus, padidėjo jo gydimosi, priežiūros, išlaikymo išlaidos. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodytos sumos reikalingos vaikų išlaikymui ir susideda iš išlaidų vaikų maitinimui, drabužiams, laisvalaikiui, mokslui, knygoms, komunaliniams mokesčiams už butą, vaikų draudimo, berniuko gydimosi išlaidų, slaugymo, nuolatinės priežiūros, specialios jam pritaikytos avalynės, įrangos išlaidų ir pagrįstos įrodymais. Teismas konstatavo, jog išlaidos neįgalaus paauglio išlaikymui yra dar didesnės, kadangi ieškovė į berniuko išlaikymo išlaidas neįskaitė išmokų, mokamų jam valstybės (šiuo metu sudaro 1100 Lt). Ieškovės išlaidos berniuko išlaikymui į mėnesį sudaro apie 2082 Lt (be valstybės mokamų 1100 Lt), mergaitės apie 2003 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, nes atsakovas uždirba apie 1000 Lt į mėnesį, turi automobilį, jokio nekilnojamojo turto neturi, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką bei nemoka net ir priteisto vaikams išlaikymo. Teismas konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis taip pat nėra gera. Teismas nustatė, kad ieškovė gauna apie 1700 Lt atlyginimą, turi butą ir automobilį, santaupų neturi, tačiau iš savo gaunamo uždarbio išlaiko save ir vaikus. Teismas konstatavo, jog neįgalaus vaiko išlaikymui tėvai turi skirti daugiau lėšų. Teismas pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, tačiau ši būsena yra laikina. Atsakovas yra darbingas žmogus ir gali užsidirbti pragyvenimui sau bei vaikų išlaikymui ir neturi didesnės vaikų išlaikymo naštos perkelti tik ieškovei. Dėl šių aplinkybių teismas nusprendė pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir nustatyti, kad atsakovas sūnui turi teikti išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį iki jis pasveiks, o mergaitei 400 Lt iki jos pilnametystės, atsižvelgiant ir į vaikų motinos pareigą teikti materialų išlaikymą vaikams, pripažįstant, kad toks išlaikymo dydis yra pakankamas būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Teismas, pakeisdamas išlaikymo didį, viršijo pareikštus reikalavimus ir priėmė sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ieškinį dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkino. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė sąlygų, sudarančių teisinį pagrindą apriboti tėvo valdžią. Teismas nustatė, kad atsakovas gyvena kitoje valstybėje, todėl jo kasdieninis bendravimas su vaikais, jų auklėjimas yra apsunkintas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pripažino, kad atsakovas bendrauja su vaikais, kai būna Lietuvoje. Apklausta teismo posėdyje dukra K. patvirtino šią aplinkybę ir nurodė, kad nenori bendrauti su tėvu. Teismas nenustatė, kad atsakovas daro žalingą įtaką vaikams ar su jais žiauriai elgiasi, piktnaudžiauja tėvo valdžia. Teismas nenustatė kitų pagrindų, dėl kurių galima būtų apriboti tėvo valdžią, ir padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas (CK 3.169 str., 3.180 str. 1d., 3.192 str. 1 d., 2 d., 3.194 str. 3 d., 3.201 str., CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Atsakovas T. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas pažeidė CK 3.192 str. reikalavimus ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant proporcingumo principą, įtvirtintą šeimos bylose. Teismas neteisingai taikė šalių turtinės padėties kriterijus byloje, netyrė faktinių duomenų apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Teismas byloje nustatytas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį įvertino subjektyviai, suteikdamas prioritetą ieškovės pareikštam reikalavimui. Byloje nebuvo jokių duomenų, suteikiančių pagrindą teismui padaryti išvadą, kad atsakovo sunki materialinė padėtis yra laikina. Atsakovo turtinė padėtis nei priimant pirmą sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nei nagrinėjant šią bylą, nebuvo lyginama, analizuojama ir vertinama pagal priimtus standartus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera, kadangi ji gauna apie 1700 Lt atlyginimą. Iš tikrųjų ieškovės atlyginimas per 2008 m. 4 mėn. sudarė 1830 Lt, 2289 Lt, 2548 Lt, 2338 Lt. Be to, ieškovė nuosavybės teise valdo 3 kambarių butą Vilniuje. Byloje esantys dokumentai įrodė, kad ieškovės turtinė padėtis pasikeitė į geresnę pusę. Be to, teismas neatsižvelgė į socialinės paramos vaikams dydį, kad ieškovei už sūnaus priežiūrą ir kaip pašalpa kas mėnesį išmokama 1164,50 Lt. Šios aplinkybės leido abejoti, ar yra būtinos išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygos.

2) Teismui ieškovė buvo pateikusi vaikų poreikių tenkinimo išlaidų sąrašą, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių šių poreikių tenkinimo išlaidas. Be to, ieškovė į vaikų poreikių tenkinimą įtraukė ir savo asmenines išlaidas. Priimdamas sprendimą, teismas neatsižvelgė į CK 3.198 str. taisykles, sprendžiant dėl išlaikymo keliems vaikams. Teismas, nustatė ne tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, o priteisė maksimalaus dydžio išlaikymą vieno iš tėvų – atsakovo sąskaita.

3) Teismas netinkamai išaiškino ir taikė CK 3.194 str. nuostatas, nes faktiškai priteisė sūnui išlaikymą iki gyvos galvos, tuo tarpu teisės normos numato terminus, iki kurių gali būti priteistas išlaikymas ar parama, t.y. iki pilnametystės ar iki 24 metų, kai vaikui būtina parama, jis mokosi. Dėl vaikų, kurie pripažinti invalidais, CK nėra apibrėžtas terminas, iki kurio gali būti išieškomas išlaikymas. Vaikas invalidas, sulaukęs pilnametystės, tampa kitų teisės santykių subjektu, t.y. valstybė skiria pašalpas ir suteikia socialinį aprūpinimą.

Ieškovė I. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-17 sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti 826 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas bylas dėl klausimų, kurie yra susiję su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, yra aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą. Teisėjų kolegija peržengia apeliacijos ribas, atsižvelgdama į viešąjį interesą šioje byloje - būtinumą apsaugoti ir ginti nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką išlaikymo dydžio pakeitimas teismo sprendimu taikomas nuo kreipimosi į teismą dienos, nes jau ieškinio pateikimo dieną nepilnamečių vaikų poreikiai yra pasikeitę. Įstatymų leidėjas numatė galimybę išlaikymo dydžio pakeitimą priteisti nuo teisės į išlaikymo dydžio pakeitimą atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį 2007-11-07, todėl atsakovas nuo šios dienos turi pareigą mokėti pakeistą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalinga patikslinti skundžiamą sprendimą, kad išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimas pradedamas mokėti nuo 2007-11-07, atsižvelgiant į viešąjį interesą šioje byloje - būtinumą apsaugoti ir ginti nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

Apelianto prašymas atmesti ieškinį prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tai, kad atsakovas mano, kad sūnui A. S. , gim. 1991-04-14, pakanka 225 Lt, ir dukrai K. S. , gim. 1994-04-25, - 125 Lt suma yra pakankama pragyventi visą mėnesį, nesudaro teisinio pagrindo atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, siekdamas ieškinio atmetimo, parodo savo, kaip tėvo, formalų požiūrį į išlaikymo teikimą nepilnamečiams vaikams. Šią aplinkybę patvirtina ir antstolio pažyma, kad apeliantas 2007-08-01 buvo skolingas 6428 Lt dėl išlaikymo (b.l. 11) pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-10-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4233-23/2002.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo teikiamo išlaikymo dydis turi būti: sūnui A. - po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus pasveiks, ir dukrai K. - po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, nes būtina užtikrinti visas būtinas kiekvieno vaiko vystimosi sąlygas. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką kiekvieno vaiko poreikiai sudaro pagrindą mokėtinai sumai apskaičiuoti, įvertinat papildomas išlaidas dėl sveikatos problemų ir nustatyto invalidumo. Pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad išlaikymo dydžio pakeitimas yra neproporcingas šalių turtinei padėčiai ir blogina atsakovo materialinę padėtį. Tai, kad apeliantas, būdamas darbingo amžiaus (gim. 1965 m.), neturėdamas nustatytos invalidumo grupės, turėdamas kitą šeimą ir dar vieną sūnų M., gimusį 2006-08-18 (b.l. 59-60), save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nereiškia, kad galima mažinti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams A. ir K..

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. 2008-02-01 pažyma apie fizinio asmens pajamas (b.l. 56-58) parodo atsakovo deklaruotų pajamų dydį, bet neįrodo atsakovo sunkios turtinės padėties. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo turimas sąskaitas bankuose ir turtą už Lietuvos ribų. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi pakankamai lėšų pragyvenimui ir neteikia reikšmės papildomai darbinei veiklai, tuo patvirtindamas, kad jo turtinė padėtis yra gera.

Tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje (b.l. 99), neturi teisinės reikšmės atsakovo pareigai išlaikyti savo sūnų ir dukrą ir nesudaro teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį vaikams, nes būtina užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius. Tai, kad sūnus A. yra neįgalus nuo gimimo, sergantis cerebriniu paralyžiumi, jis nevaikšto, nekalba ir yra invalidas nuo vaikystės (b.l. 13-14), sudarė teismui teisinį pagrindą priteisti pakeisto išlaikymo dydį iki A. pasveiks. Teismas tinkamai išaiškino ir taikė CK 3.194 str. nuostatas, nes atsakovas neįrodė, kad sūnus A. yra darbingas. Aplinkybės, kad vaikas invalidas nuo vaikystės tampa pilnamečiu, savaime nereiškia, kad jis automatiškai netenka invalidumo ir tampa darbingu, o tėvo pareiga teikti išlaikymą automatiškai pasibaigia. Tai, kokią paramą vaikui invalidui nuo vaikystės, teikia valstybė (b.l. 131), neturi teisinės reikšmės tėvo pareigai išlaikyti savo vaiką, nedarbingą dėl invalidumo. Pats atsakovas kritiškai nevertina savo elgesio: būdamas tėvu, neteikia išlaikymo pagal įsiteisėjusį Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-10-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4233-23/2002 ir 2007-08-01 buvo skolingas 6428 Lt dėl išlaikymo (b.l. 11), tuo patvirtindamas, kad padėtis, kai nėra teikiamas savalaikis išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. ir K., yra jo tikslas.

Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti. Šiuo atveju dukrai K. – priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės sudaro ½ dalį minimalios 800 Lt mėnesinės algos ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi.

Pirmosios instancijos teismas sūnaus A., gim. 1991-04-14, išlaikymui pagrįstai ir teisėtai priteisė po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes ieškovė įrodė, kad sūnui per mėnesį išlaikyti reikalinga 2082 Lt suma (b.l. 66-93). Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad ieškovė į vaikų poreikių tenkinimą įtraukė ir savo asmenines išlaidas. Tai, kad ieškovė pateikė bendrus kvitus, kuriuose matyti prekės, pirktos ir ieškovei, nesudaro teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad, atsiskaitant už prekes, nėra atskirai apmokama už vaikams ir suaugusiems pirktas prekes. Pažymėtina, kad ieškovė atskirai sudarė sūnaus Adomo išlaidų balansą. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad sūnaus A. išlaikymui reikalinga mažesnė pinigų suma.

Tai, kad atsakovas turi dar vieną sūnų M., gimusį 2006-08-18, neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo sūnų A. ir dukrą K., nes tėvo turimų vaikų skaičius nesudaro teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį pagal įrodytus vaikų poreikius. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad berniuko ik 3 metų poreikiai yra mažesni, nei vaiko invalido, sukakusio 17 metų, ir mergaitės, sukakusios 14 metų amžiaus.

Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pakeisti atsakovo sūnaus ir dukros išlaikymui pirmosios instancijos teismo nustatytus dydžius periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas turi užtikrinti visų vaikų poreikius, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki pilnametystės, o nedarbingam dėl invalidumo vaikui – iki jis pasveiks.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, bei nepažeidė CK 3.192 str. dėl išlaikymo paskirstymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. Tai, kad atsakovas laiko save privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

Prieš įstatymą abu vaikų tėvai yra lygūs ir turi vienodas pareigas savo vaikams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir nepažeidė proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo, nes šalių turtinės galimybės išlaikyti vaikus yra panašios, siekiant užtikrinti vaikų būtinus poreikius ir sūnaus A. poreikius dėl invalidumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką, formuojamą šios kategorijos bylose. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 3.156 str., 3.198 str., 3.200 str., 3.208 str.; CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji turėjo 826 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 144) apeliacinėje instancijoje, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimas pradedamas mokėti nuo 2007 m. lapkričio 7 d.

Priteisti iš atsakovo T. S. 820 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. S. naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Dalia VišinskienėEgidijus Žironas