Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, dalyvaujant ieškovei L. L., ieškovės atstovui advokato padėjėjui H. R., atsakovui T. L., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui T. L. dėl teismo sprendimu nustatyto nepilnamečio vaiko M. L. išlaikymo dydžio padidinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko poreikiai po 2012 m. vasario 20 d. priimto teismo sprendimo yra padidėję, nes vaikas pradėjo eiti į mokyklą (papildomos išlaidos, susijusios su vaiko maitinimu, mokyklos reikmenų, kanceliarijos prekių, aprangos įsigijimu), užsiima užklasine veikla (būreliai, sportinė veikla ir pan.), dėl vaiko fizinio aktyvumo vaiko mama sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį, be to, vaikas serga bronchine astma, todėl šiuo požiūriu vaiko poreikiai laikytini specialiaisiais. Išvadoje nurodyta, kad vaiko išlaikymo dydis turėtų būtų peržiūrėtas ir padidintas, įvertinus tėvų turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, taip pat turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1510-329/2012 iš atsakovo T. L. nepilnamečio M. L. išlaikymui priteisė po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 25-35). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė ir įvertino aplinkybę, kad M. L. jau 2009 m. buvo diagnozuota bronchinė astma. Šioje dalyje teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovė nepagrįstai savo ieškinio reikalavimą grindžia argumentu dėl vaiko sveikatos. Ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad po 2012 m. vasario 20 d. teismo sprendimo M. L. sveikatos priežiūra dėl jam diagnozuotos ligos pasikeitė, t. y. kad dėl vaiko ligos yra patiriamos dar papildomos išlaidos, kurias lygiomis dalimis privalėtų padengti skyrium gyvenantis vaiko tėvas. Tačiau byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškovės L. L. žodinius paaiškinimus apie vaiko išaugusius poreikius kitose jo gyvenimo srityse.

Nepilnametis M. L. 2013 m. rugsėjo mėn. pradėjo eiti į pirmą klasę (duomenys neskelbtini), lankė Klaipėdos ledo ritulio mokyklą (duomenys neskelbtini). Ieškovei su sūnumi persikėlus gyventi į Kauną, vaikas perėjo į (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, lanko šokių gatvės treniruotes (duomenys neskelbtini) šokių studijoje bei Kauno žiemos sporto mokykloje (duomenys neskelbtini) lanko ledo ritulio treniruotes. Klaipėdos mieste ieškovė už ledo ritulio užsiėmimus mokėjo po 220,00 Lt per mėnesį (b. l. 9), Kaune – po 60,00 Lt. Prieš pradedant M. L. lankytį ledo ritulį, buvo būtina įsigyti specialias priemones, t. y. šalmą (208,00 Lt, b. l. 10), pačiūžas, geležčių apsaugas (250,00 Lt, b. l. 11), aprangą (ieškovės teigimu, dėvėta apranga jai kainavo apie 1000,00 Lt, tačiau šių prekių įsigijimo kvitų ji neturi, nes jas pirko iš fizinių asmenų). Teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovo argumentu, kad ledo ritulio treniruotės M. L. yra būtinos dėl vaiko grūdinimo, jo fizinio aktyvumo skatinimo, todėl yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas atsakovo (vaiko tėvo) argumentas, kad ši sporto šaka yra prabangos dalykas. Šio argumento nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad vaikui M. L. nuo 2009 m. yra diagnozuota bronchinė astma, todėl vaiko motina, siekdama maksimaliai užtikrinti savo sūnaus fizinį vystimąsi, taip pat jo imuninės sistemos stiprinimą, pagrįstai vaiko sportinę veiklą ir jo fizinį aktyvumą susiejo būtent su ledo ritulio sporto šaka.

Byloje taip pat yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad vaiko M. L. poreikiai išaugo ir dėl nuo 2013 m. rugsėjo mėn. pradėtos lankyti ugdymo įstaigos. Vien tik mokyklinių prekių ir uniformos įsigijimas, mokestis už maitinimą ir šachmatų būrelį ieškovei mokslo metų pradžioje papildomai kainavo 345,00 Lt (b. l. 12). Ieškovei Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios teismo pripažintinos kaip visiems žinomomis, t. y. vaikui pradėjus lankyti mokyklą kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su vaiko privalomuoju ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai didėja (transporto išlaidos, kišenpinigiai, vaiko draugų šventės, mokykliniai renginiai, išvykos su klasės draugais ir pan.). Šių išlaidų padengimas tenka abiem tėvams lygiomis dalimis tam, kad būtų užtikrinta vaiko M. L. teisė į mokslą, taip pat jo teisė į turiningą laisvalaikį, kas didžiąja dalimi padeda berniukui formuotis kaip visavertei ir savimi pasitikinčiai asmenybei, tuo labiau, kai berniukas gyvena tik su mama, o su tėčiu bendrauja tik pasimatymų metu.

Išlaidų vaikui išlaikyti padidėjimą patvirtina ir ieškovės žodiniai paaiškinimai, kad vaikas yra aktyvus, todėl ieškovė nuo 2014 m. balandžio mėn. apdraudė vaiką nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų. Kiekvieną mėnesį vaiko motina AB SEB bankui moka 172,00 Lt dydžio draudimo įmokas (byloje yra pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai – draudimo sutarties kopija, įmokų mokėjimo išrašas).

Konstatuotina, kad aukščiau nurodytas išlaidas ir išaugusius vaiko poreikius nurodytose srityse ieškovė L. L. pagrindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Tačiau be šių išlaidų ieškovė iš viso prašo priteisti iš atsakovo 900,00 Lt dydžio išlaikymą, t. y. padidinti išlaikymo sumą 500,00 Lt suma. Ieškovės teigimu, net ir 900,00 Lt suma nepadengtų pusės ieškovės turimų vaiko išlaikymo išlaidų. Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, kurios duomenimis vaiko išlaikymui per mėnesį yra išleidžiama 2406,00 Lt suma. Pabrėžtina, kad teismas, spręsdamas vaiko išlaikymo padidinimo klausimą, atsižvelgia į du aspektus: vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą ir (arba) vaiko poreikių pasikeitimą. Ieškovė L. L. savo reikalavimą grindžia išaugusiais vaiko poreikiais, tačiau nepateikia daugiau rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad vaiko poreikiai nuo 2012 m. vasario 20 d. (kuomet buvo priimtas teismo sprendimas) iki dabar išaugo vienu tūkstančiu litų per mėnesį (1800,00 Lt suma, kurią, ieškovės teigimu, lygiomis dalimis, t. y. po 900,00 Lt, turėtų padengti abu tėvai ir 800,00 Lt suma, mokama abiejų tėvų priėmus 2012 m. vasario 20 d. sprendimą). Darytina išvada, kad ieškovė L. L. iš dalies įrodė, kad M. L. poreikiai išaugo lyginant su vaiko poreikiais, buvusiais 2012 m. vasario mėn.: 1) vaiko ugdymas mokykloje (papildomas maitinimas, mokyklinė apranga, kanceliarijos reikmenys); 2) užklasinė veikla (būrelių lankymas); 3) sportinė veikla (ledo ritulio treniruotės, šokių pamokos). Konstatuotina, kad išlaidos dėl šių vaiko poreikių per mėnesį išaugo apytiksliai 400,00 Lt (172,00 Lt draudimo įmokos kiekvieną mėnesį, 60,00 Lt mėnesio išlaidos, susijusios su sportine veikla – ledo rituliu, papildomos išlaidos ugdymo įstaigoje, 2013 m. rugsėjo mėnesį vienkartinio pobūdžio išlaidos (345,00 Lt mokyklos reikmenys, 220,00 Lt ledo ritulio treniruotės Klaipėdoje, 208,00 Lt ir 250,00 Lt išlaidos už sportinę įrangą ir pan.). Remiantis principu, kad tėvai lygiomis dalimis privalo išlaikyti savo vaiką, toliau nagrinėtinas klausimas, ar atsakovas T. L. pagal savo turtinę padėtį ir sugebėjimus būtų pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti ½ dalį šių išlaidų – 200,00 Lt.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir atsakovo T. L. žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad nėra pagrindo dėl jo turtinės padėties nepriteisti iš atsakovo jam tenkančios išlaikymo dalies – 200,00 Lt. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, akcentuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismas dar 2012 m. vasario 20 d. sprendime motyvavo ir padarė išvadą, kad atsakovo gaunamos mažos pajamos, kurios pabrėžtina yra nepakitusios iki šiol, nėra ta priežastis, dėl kurios turėtų būti pateisinama atsakovo pozicija nemokėti vaikui reikalingo išlaikymo. Pabrėžtina, kad pakankamų pajamų gavimas priklauso nuo paties atsakovo, jo valios ir atsakingumo. Atsakovas ir šioje byloje nepateikė teismui jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių jis negali susirasti labiau apmokamo darbo, gauti didesnių pajamų. Dar daugiau, atsakovas neginčija aplinkybės, kad jis yra sveikas, darbingas ir pakankamai aktyvus asmuo, atliekantis ne tik projekto vadovo pareigas savo darbovietėje, tačiau taip pat papildomai, nors ir be jokio materialinio atlygio, kaip teigė atsakovas, dirbantis vadovo darbą (duomenys neskelbtini) (b. l. 101, 107). Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis yra pats išlaikomas savo sutuoktinės R. L., su kuria yra sudaręs vedybų sutartį. Teismo vertinimu, atsakovas, turėdamas įstatyme jam nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką, prioriteto ir sąžiningumo principų pagrindu privalėtų imtis visų aktyvių veiksmų, kad finansiškai lygiomis dalimis galėtų prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių patenkinimo. Taip pat atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovė privalėtų prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą, nes gyvena pakankamai prabangiai, kas, atsakovo manymu, patvirtina ieškovės neseniai įsigytas 2009 m. registracijos automobilis Jaguar X-Type. Pabrėžtina, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė L. L. nuo 2013 m. lapkričio 6 d. yra registruota kaip darbo ieškantis asmuo Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriuje. Byloje taip pat yra pateikta VĮ „Registrų centras“ pažyma, patvirtinanti, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto. Ieškovės žodiniais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė artimiausiu metu planuoja pradėti dirbti, tačiau šiuo metu ją ir jos nepilnametį sūnų M. L. finansiškai remia jos tėvai. Atsižvelgiant į tai, kad ir pats atsakovas pripažino byloje, jog jis yra materialiai priklausomas nuo savo sutuoktinės, darytina išvada, kad nei vienas iš M. L. tėvų negali remtis argumentu, kad prie vaiko išlaikymo finansiškai galėtų, o tuo labiau privalėtų prisidėti tretieji asmenys. Akcentuotina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams, o ne tretiesiems asmenims, kurie savo laisva valia finansiškai juos remia. Papildomai akcentuotina, kad šiuo metu ieškovės pajamos yra mažesnės už atsakovo mėnesio pajamas. Ieškovės pajamas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. sudarė 650,00 Lt, 2013 m. balandžio mėn. - 43,33 Lt nedarbo draudimo išmoka (b. l. 19), laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. jai išmokėta 448,72 Lt socialinės pašalpos, nuo 2013 m. lapkričio 6 d. ieškovė yra bedarbė. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto. Atsakovo T. L. pajamos sudaro apie 1368,00 Lt per mėnesį (b. l. 60). Iš VĮ “Registrų centras” pažymos matyti, kad atsakovas nuosavybės teise valdo trijų kambarių butą, tačiau kiekvieną mėnesį moka paskolą bankui (b. l. 58-59).

Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgia į aplinkybę, kad atsakovas kiekvieną mėnesį moka vaiko išlaikymui papildomai 150,00 Lt (be priteistų 400,00 Lt). Teismas pažymi, kad mokama 150,00 Lt suma yra susidariusi kaip išlaikymo įsiskolinimas už gerokai ankstesnį laikotarpį, todėl ši suma nėra laikytina, kaip padidinto išlaikymo teikimas kiekvieną mėnesį.

Teismui įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, taip pat vadovaujantis savo vidiniu įsitikinimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), darytina išvada, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus aktyvus asmuo, dviejuose juridiniuose asmenyse atliekantis vadovo pareigas, pagal savo sugebėjimus gali būti finansiškai pajėgus teikti 600,00 Lt dydžio išlaikymą savo sūnui. Šį motyvą teismas taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui M. L. po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-10-28) iki vaiko pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsniai, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio M. L. atstovė L. L. išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl atsakovo reikalavimo teikti ataskaitą apie piniginių lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį suformulavo savarankišką reikalavimą įpareigoti ieškovę L. L. kas 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teikti atsakovui ataskaitą apie M. L. mokamų piniginių lėšų panaudojimą. Savo prašymą atsakovas grindžia tuo, kad jis turi teisę tikrinti, ar uzufruktorė L. L. vaikui skirtas pinigines lėšas naudoja išimtinai vaiko poreikiams ir konkrečiai kokiems poreikiams tenkinti.

Civilinio kodekso 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (Civilinio kodekso 3.186 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, jį maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) Civilinio kodekso 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius.

Teismas, spręsdamas šio prašymo pagrįstumą, konstatuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog esamos vaiko turto panaudojimo kontrolės formos nepakaktų užtikrinti vaiko interesų apsaugai, t. y. kad vaiko tėvui būtų objektyviai trukdoma kontroliuoti, kam yra panaudojamos šalių nepilnamečio sūnaus M. L. išlaikymui skiriamos lėšos (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovui yra žinoma, kokia lėšų suma kas mėnesį yra reikalinga šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, taip pat, kokios išlaidos konkrečiai minėtą sumą sudaro. Nesant priešingas aplinkybes tvirtinančių faktinių duomenų (pvz., kad ieškovė akivaizdžiai vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas naudotų ne pagal jų paskirtį, t. y. ne vaiko poreikių tenkinimui), darytina išvada, kad atsakovo prašomas nustatyti įpareigojimas būtų ne tik perteklinis, bet kartu nepagrįstai suvaržytų ieškovės teises – užkraunant pastarajai papildomus įpareigojimus, susijusius su detalių ataskaitų rengimu, tuo labiau visas išlaidas patvirtinančių mokėjimo dokumentų rinkimu. Dar daugiau, iš atsakovo priteistina 600,00 Lt išlaikymo suma nėra tokia didelė, kad būtų galima abejoti, jog bent dalis šių sumų yra panaudojama ne vaiko poreikiams tenkinti, kurie, kaip nustatyta byloje, yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Taigi, remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą atsakovo T. L. prašymą dėl ataskaitų apie lėšų panaudojimą teikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai. Ieškovė šioje byloje patyrė 500,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Tenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 40 procentų reikalavimų, t. y. prašyta padidinti išlaikymą penkiais šimtais litų, bet priteista papildomai du šimtai litų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 200,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (500,00 Lt x 40 proc.).

Ieškovė įstatymo pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis – 72,00 Lt (200,00 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2012 vasario 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1510-329/2012 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt (šešis šimtus Lt) nuo 2013-10-28 iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200,00 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,00 Lt (septyniasdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Atmesti atsakovo T. L. prašymą įpareigoti ieškovę L. L. kas 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teikti ataskaitą apie M. L. mokamų piniginių lėšų panaudojimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.