Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus pavaduotojo R. O., atliekančio direktoriaus funkcijas (toliau – Lukiškių TI-K), skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties, kuria netenkintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas dėl nuteistojo R. D. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. D. Šiaulių apygardos teismo 2005-04-20 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose – laisvės atėmimu devyniolikai metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą devyniolikai metų.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lukiškių tardymo – izoliatoriaus kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo R. D. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi netenkino minėto teikimo dėl nuteistojo R. D. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui. Teismas padarė išvadą, jog R. D. pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos, atliekamos kalėjime, tikslai dar nėra pasiekti, nėra pagrindo sušvelninti nuteistajam atliekamos bausmės režimo sąlygas bei perkelti jį pataisos namus. Taip pat nurodė, kad atsižvelgus į pataisos įstaigose tebeegzistuojančią kriminalinę subkultūrą, nuteistajam R. D. paskirtos bausmės atlikimas pataisos namuose gali būti nesaugus ne tik kitiems nuteistiesiems, bet ir jam pačiam.

5. Skunde taip pat teigiama, kad teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė ne į visas esmines bylos faktines aplinkybes bei remiasi prielaida, kad nuteistojo perkėlimas į pataisos namus neužtikrins paskirtos bausmės tikslų pasiekimo. Nurodo, kad šiuo atveju atsižvelgtina į BVK 165 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, kur numatytos sąlygos, kuomet nuteistasis gali būti grąžinamas iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmę. Taigi, pasak Lukiškių TI-K, nuteistasis R. D., esant BVK 165 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, gali būti grąžintas į kalėjimą tolesniam bausmės atlikimui.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, skundą atsisakytina priimti ir nagrinėti.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnyje yra nustatyta su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų (taip pat ir kalėjimo administracijos teikimų, numatytų BVK 165 straipsnio 1 dalyje) išsprendimo tvarka. Skundai dėl teismų priimtų nutarčių, kuriomis yra išsprendžiami klausimai, susiję su nuosprendžio vykdymu, yra nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pačia tvarka nagrinėjami ir skundai dėl teismų nutarčių, kuriomis yra išsprendžiami klausimai, numatyti BPK 361, 363, 365, 365¹, 365³ straipsniuose.

7. BPK 364 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nutartis dėl BPK 361–363, 365, 365¹, 365³ straipsniuose nurodytų klausimų gali apskųsti prokuroras, nuteistasis, asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, ir jų gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą, juridinio asmens atstovas, o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio atžvilgiu, – taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. Taigi šioje normoje yra aiškiai išvardinti subjektai, kurie turi teisę skųsti konkrečiais klausimais priimtas teismų nutartis. Jokių kitų subjektų, kurie galėtų skųsti teismo nutartį dėl klausimų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, nenumato nei BVK, nei BPK ar kiti teisės aktai. Vien faktas, jog įstatymas numato galimybę kalėjimo administracijai teikti teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, nereiškia, kad kalėjimo administracija turi teisę skųsti teismo nutartį, su kuria nesutinka. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, skundas dėl apylinkės teismo nutarties negalėjo ir negali būti priimtas, taip pat jis negali būti nagrinėjamas, kadangi skundą padavė tokios teisės neturintis subjektas.

8. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 364 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog įstatyme numatytas teismų nutartis gali skųsti juridinio asmens atstovas. Vis tik teisėjų kolegija konstatuoja, jog į šioje normoje vartojamos juridinio asmens atstovo sąvokos turinį nepakliūna bausmę vykdančios institucijos, pataisos įstaigos, kalėjimo administracija ar atstovas.

9. Bausmių vykdymo institucijos yra nurodytos BVK IV skyriuje. Pagal BVK 21 straipsnio 1 dalį kalėjimas yra viena iš laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdanti pataisos įstaiga. BPK yra vartojamos sąvokos „bausmę vykdanti institucija“, „bausmę vykdančios institucijos atstovas“, „bausmę vykdančios institucijos administracija“ bei „pataisos įstaiga“, tačiau šių sąvokų vartojimas nėra siejamas tokių institucijų ar jų atstovų teise apskųsti teismų priimamus procesinius sprendimus, taip pat nei viena iš paminėtų sąvokų nėra pavartota BPK 364 straipsnio 2 dalyje, kuri, kaip jau minėta, nustato subjektų, galinčių skųsti teismų nutartis, ratą. Šiuo atveju būtų nelogiška teigti, jog tame pačiame teisės akte tam pačiam subjektui apibrėžti būtų vartojamos skirtingos sąvokos, juo labiau, kad toks skirtingų sąvokų vartojimas būtų visiškai nepateisinamas. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo skirtingų terminų, esančių skirtingose vieno teisės akto dalyse, aiškinti ta pačia prasme.

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas konstatuoja, jog, sistemiškai vertinant BPK ir BVK normų turinį, galima teigti, kad BPK 364 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „juridinio asmens atstovas“ yra sietina su nuosprendžių, kuriais yra nusprendžiama apriboti juridinio asmens veiklą ar likviduoti juridinį asmenį (šių bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos yra nustatytos BVK VI skyriuje), vykdymu ir tokio vykdymo metu kylančių klausimų išsprendimu bei tokių sprendimų apskundimu, taip pat klausimų, numatytų BPK 365, 365¹, 365³ straipsniuose išsprendimu, kiek tai susiję su juridinių asmenų interesais, bei galimybe juridinių asmenų atstovams skųsti tokius sprendimus. Būtent paminėtose normose nurodytų juridinių asmenų, su kurių teisėmis, pareigomis bei interesais yra susiję teismų priimami sprendimai, atstovai, o ne bausmės vykdymo institucijos administracija, kuri teismui tik pateikia vieną iš įstatyme numatytų teikimų, turi teisę skųsti teismų nutartis BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka.

11. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas skundas dėl netenkinto Lukiškių TI-K teikimo buvo priimtas nepagrįstai, kadangi, kaip minėta, kalėjimo administracija šiuo nagrinėjamu atveju neturėjo teisės skųsti apylinkės teismo sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti ir nagrinėti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo R. O., atliekančio direktoriaus funkcijas, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties.

Nutartis neskundžiama.