Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-15 · Civilinė byla Nr. 2S-112-555/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-15Kauno apygardos teismas
  2. 2KT-15/2013Nutartis · 2013-01-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-15
Bylos Nr.
2S-112-555/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-12011-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
R. Ž., E. Ž.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-112-555/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12011-2012-0
Pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Šliumpienė
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1;114.11;122.3;122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. Ž. ir E. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16116-775/2012, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė RUAB „Forest brothers“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. Ž. ir E. Ž., kuriuo prašo pripažinti 2012-06-11 Akcijų dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę E. Ž. grąžinti atsakovui R. Ž. 50 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 50 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų. Nurodė, jog ieškiniu reiškia reikalavimą dėl minėtų akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl siekiant, kad būtų įvykdytas ieškovei palankus sprendimas, būtina areštuoti ginčijamo sandorio dalyką - akcijas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, jog atsakovai imsis veiksmų perleisti akcijas tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti teises į minėtą turtą, šias aplinkybes patvirtina tai, jog atsakovas R. Ž., tik sužinojęs apie Kauno apygardos teisme inicijuotą civilinę bylą bei nutartimi taikytas laikinąsiais apsaugos priemones jo turtui, pažeisdamas teismo apribojimus galimai atbuline data, sudarė akcijų dovanojimo sutartį, kuria perleido savo turimas teises į akcijas sutuoktinei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, ieškovės RUAB „Forest brothers“ reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovei E. Ž. pagal 2012-06-11 Akcijų dovanojimo sutartį priklausančias 50 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini) “, į.k. (duomenys neskelbtini) , akcijas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, perleidus ginčo akcijas tretiesiems asmenims, būtų apsunkintas ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai R. Ž. ir E. Ž. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Mano, kad teismo nutartis yra be motyvų, priimta pažeidžiant procesines teisės normas, todėl naikintina. Nurodo, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones neįsitikinęs, ar ieškinio reikalavimas bent tikėtinai pagrįstas, taip akivaizdžiai pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalį, o procesinių normų pažeidimas yra pagrindas teismo nutarčiai panaikinti. Pažymėjo, kad ieškovė prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovė E. Ž. rengiasi parduoti ar parduos ginčo akcijas, teismas nutartyje taip pat nenurodė, kokiais įrodymais ir motyvais vadovavosi prieidamas tokios išvados. Taip pat nurodo, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra 5000 Lt, kuri nesunkiai būtų išieškoma iš atsakovų pajamų, todėl nebuvo ir nėra jokios būtinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemones. Tokiu būdu, apeliantų nuomone, nėra privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, numatytos CPK 144 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino ieškinio pagrįstumą ir, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pagrįstai nenukrypo į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją. Ieškovės nuomone, skunde atsakovai nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrindžiančių įrodymų. Nurodo, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones tik nustatęs, jog egzistuoja grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, kas savo ruožtu yra esminis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Taip pat ieškovės nuomone, atsakovų teiginiai apie tai, jog dėl mažos reikalavimo sumos teismas nepagrįstai jų atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 straipsnis), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 straipsnis) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.

Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė preliminariai neįvertinęs ieškinio pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Apeliacinio teismo nuomone, susipažinus su ieškinio argumentais negalima teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, ir sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog pasivirtinus ieškinyje nurodytiems argumentams yra tikimybė, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nenurodyta aplinkybė, kad teismas nutarties priėmimo metu preliminariai vertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas apskritai netikrino, ar ieškovė nepareiškė akivaizdžiai nepagrįsto materialinio teisinio reikalavimo. Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikinosios apsaugos priemonės neturi iš esmės viršyti ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti būtino masto ir turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, šalių interesų pusiausvyros principais.

Apeliantai nurodo, kad ieškovė prie prašymo taikuti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Nurodytina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Pagal ieškinio reikalavimus galimo būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimas būtų 2012-06-11 Akcijų dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas – įpareigojimas atsakovę E. Ž. grąžinti atsakovui R. Ž. 50 vnt. UAB„(duomenys neskelbtini) “ akcijų. Pagal tokį ieškinio pobūdį pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – akcijų areštas bei draudimas jomis disponuoti – yra betarpiškai susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais. Netaikant tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų galimybę perleisti ginčo akcijas ir taip apsunkinti galimo būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes egzistuoja ginčo akcijų perleidimo tretiesiems asmenims galimybė. Įvykus ginčo akcijų perleidimui, galimybė įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju iš esmės pasunkėtų, nes tokio sprendimo nebūtų galima įvykdyti ieškovei nepareiškus papildomų reikalavimų dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei jų pagrindu atsiradusios akcijų registracijos panaikinimo, taip pat nenuginčijus šių sandorių teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tikslinga areštuoti atsakovei priklausančias ginčo akcijas, uždraudžiant jomis disponuoti.

Apeliantai nurodo, kad ieškovės pareikšto ieškinio suma yra 5000 Lt, t. y. ši suma atsakovų atžvilgiu nėra didelė, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikyti nėra būtina, nes nėra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje galinti pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą aplinkybė preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma laikytina pakankamu būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos pagrindu, tačiau nagrinėjamu atveju teismas vertino būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne šiuo kriterijumi, todėl atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio sumos dydžio kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas