Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-574-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
AN2-574-493/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00799-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Pažeidėjas
E. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-574-493/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00799-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 19.11; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarimo E. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. M. 2019 m. balandžio 24 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 24 d., apie 11 val. 45 min., adresu: (duomenys neskelbtini), aiškinantis įvykio aplinkybes dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, viešoje vietoje – gatvėje, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pažeisdamas viešąją tvarką, taip pat, nevykdė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 2 – ojo būrio vyr. patrulių A. V. ir A. B. teisėtų reikalavimų nusiraminti, sulaikomas aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, žodžiais juos įžeidinėjo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarimu E. M. pripažintas kaltu padariusius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, ir nubaustas galutine 160 eurų bauda.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad yra būtina apklausti liudytojus A. V. ir A. B. bei N. V.. Apylinkės teismas šiuos nurodymus įvykdė tik dalinai, kadangi neapklausė policijos pareigūno A. B.. Tik apklausus abu policijos pareigūnus, būtų galima matyti, ar jų parodymai yra nuoseklūs, ar sutampa dėl esminių incidento detalių. Nagrinėjamu atveju, anot apelianto, jis liko nubaustas remiantis vieno liudytojo – policijos pareigūno A. V. parodymais, o, neapklausus kito įvykyje dalyvavusio policijos pareigūno, buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą.

3.2. Skunde apeliantas teigia, kad liudytojos N. V. parodymai nepatvirtino liudytojo A. V. parodymų. Anot apelianto, teismas turėjo vertinti, kuri konflikto pusė yra teisi, ir tik tada spręsti dėl galimos administracinės atsakomybės, o ne vadovautis principu „pareigūnas visada teisus“. Tai pat, nubaudžiant apeliantą pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, liko neatskleista, kokius necenzūrinius žodžius jis vartojo, taip pat, nenurodyta kaip jie pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Vien tai, kad incidentas vyko gatvėje savaime nereiškia, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis, nes aplinkui pašalinių asmenų nebuvo.

3.3. Skunde taip pat nesutinkama su E. M. nuteisimu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, kadangi policijos pareigūnų reikalavimas nusiraminti nebuvo teisėtas. Skunde cituojamos Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios policijos pareigūnų įgaliojimus bei policijos uždavinius. Anot apelianto, nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo neaišku, kuriam iš policijos uždavinių įgyvendinti policijos pareigūnai reikalavo nusiraminti. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas taip pat nepašalino administracinio nusižengimo protokolo trūkumų, kurie buvo įvardinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartyje, ir nenurodė, kokiu įstatymu vadovaudamiesi veikė pareigūnai.

3.4. Skunde apeliantas teigia, kad skundžiamame nutarime liko neatskleista kokius necenzūrinius žodžius jis vartojo, taip pat, kaip jis įžeidė policijos pareigūnus. Be to, net ir nustačius, kad E. M. vartojo netinkamus žodžius pareigūnų atžvilgiu, tokia jo veika negalėtų būti kvalifikuojama ir pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį ir pagal ANK 508 straipsnį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. E. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6. Apeliaciniame skunde E. M. teigia, kad nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį. Jis ginčija byloje esančius duomenis, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį viešosios tvarkos pažeidimą - necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

8. ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

9. ANK 508 straipsnyje nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.

10. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

11. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas E. M. pagrįstai pripažino padariusį ANK 481 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma: vyr. patrulio A. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), jo parodymai teisminio nagrinėjimo metu, liudytojos N. V. parodymai, leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. M. kaltė, padarius šiuos administracinius nusižengimus, yra įrodyta. Nors apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas įvykdė ne visus Kauno apygardos teismo nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nurodymus, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi išsamiais, patikimais policijos pareigūno A. V. parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti byloje esantys duomenys – liudytojos N. V. parodymai.

12. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausias patrulis A. V. savo 2019 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 3) detaliai nurodė įvykio aplinkybes, kad dirbdamas kartu su vyr. patruliu A. B. iš budėtojo gavo pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą, pranešėja N. V. paaiškino, kad sugyventinis neatiduoda raktų, pageidavo, kad matant policijos pareigūnams juos atiduotų. Kalbinant vyriškį, šis kalbėjo impulsyviai, pakeltu tonu, piktinosi policijos pareigūnų atvykimu, tačiau raktą atidavė. Paprašytas prisistatyti ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, šis tai daryti atsisakė, teigdamas, kad jis policijos pareigūnų nekvietė. Išėjus į lauką prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, kur stovėjo moteris, pabendrauti tik su ja, netrukus išėjo ir vyriškis. Dar kartą paprašius prisistatyti, šis atsisakė. Pasakius, kad bus sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą tapatybės nustatymui, pristatė esąs E. M.. Bendraujant su moterimi, jis nuolat ją pertraukdavo ir neleisdavo jai kalbėti, darėsi vis agresyvesnis, gatvėje pradėjo šūkauti, vartoti necenzūrinius žodžius, tokius kaip: „kurva, blet“. Paprašius jo nusiraminti ir nesikeikti, šis staiga pradėjo dar agresyviau elgtis, stovėdamas arti policijos pareigūnų mosikavo rankomis ir toliau keikėsi. Pasakius, kad vyras yra sulaikomas ir bus pristatytas į policijos įstaigą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jam buvo suimta už rankos, jis buvo bandomas nuvesti į tarnybiniame automobilyje įrengtą sulaikymo patalpą, tačiau jis stangino rankų raumenis ir įsispyręs į grindinį priešinosi. Asmuo pradėjo muistytis ir bandė ištrūkti, todėl staiga buvo panaudotos ašarinės dujos ir antrankiai ir tada jis buvo patalpintas į tarnybinį automobilį. Vykstant į policijos įstaigą, asmuo nuolat įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais „kurvos, pyzdukai, utelės, piemenys“ ir panašiai. Taip pat, policijos pareigūnams ir N. V. (kuri paprašė pavėžėti iki darbo) netiesiogiai grasino, kad kai sutiks gatvėje tai norės pasigalynėti, o kai moteris grįš namo tai jai kažką padarys (b. l. 3). Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtino, nurodė, kad su E. M. bendravimas buvo neįmanomas, ji nuolat pertraukinėdavo, jo elgesys agresyvėjo, jis vartojo necenzūrinius žodžiu, įžeidinėjo policijos pareigūnus. Asmuo buvo sulaikomas už viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau jis nevykdė nurodymų.

13. Liudytoja N. V., apklausta teismo posėdžio metu, taip pat patvirtino, kad ji kvietė pareigūnus dėl smurto jos atžvilgiu. Atvykus policijos pareigūnams ir jiems paprašius pateikti asmens tapatybės kortelę, E. M. atsisakė tai padaryti. Išėjus į lauką, policijos pareigūnai jam sakė elgtis gražiai. Vykstant policijos pareigūnų tarnybinius automobiliu, E. M. kalbėjo pakeltu tonu, tačiau liudytoja neprisimena, kokius žodžius jis vartojo.

14. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, byloje nėra jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog policijos pareigūnas A. V. yra suinteresuoti melagingai apkalbėti E. M. bei apkaltinti jį padarius nebūtus administracinius nusižengimus, tuo labiau, kad policijos pareigūnas vyko pagal budėjo pranešimą, todėl teismas neturėjo jokios priežasties netikėti pareigūno A. V. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis bei jo parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, juolab, kad ir pats apeliantas skunde nurodo, jog galbūt ir galėjo pasakyti kokį netinkamą žodį, tačiau tada tokia jo veika turėtų būti kvalifikuojama tik pagal vieną straipsnį. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija dėl necenzūrinių žodžių vartojimo ir teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo nesutampa su policijos pareigūno, kuris, kol nekonstatuota priešingai, laikytinas nešališku asmeniu, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, byloje nenustatyta, kad pareigūnai A. V. ir A. B. būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtų galėję pagrįstai sukelti tokią E. M. reakciją.

15. E. M. apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad policijos pareigūnų reikalavimai nusiraminti negali būti laikomi teisėtais, yra niekuo nepagrįsti ir vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nėra pagrindo abejoti, kad savo tarnybines funkcijas vykdę A. V. ir A. B., atvykę į įvykio vietą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos (smurtas artimoje aplinkoje), turėjo teisę reikalauti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikti asmens dokumentus, o, to nepadarius, viešoje vietoje vartojant necenzūrinius žodžius ir nustačius galimai administracinio nusižengimo sudėtį, turėjo pagrindą E. M. sulaikyti. Nors apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nenurodė jokių įstatymų įgaliotų pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės normų, kurių nevykdymu ar netinkamu vykdymu jis yra kaltinamas, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas ne pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumo, o E. M. administracinės atsakomybės dėl aptarto teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo klausimas. Jokių duomenų apie pareigūnų atžvilgiu pradėtą patikrinimą dėl netinkamo jų pareigų vykdymo ar įgaliojimų viršijimo byloje nėra. Priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo teigti, jog skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nepagrįstai vadovavosi pareigūno parodymais. Tuo labiau, kad vien pareigūno parodymai ar tarnybinis pranešimas nėra lemiami įrodymai, sprendžiant dėl E. M. kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus. Pareigūno A. V., t. y. pareigūno tiesiogiai dalyvavusio tiriant ginčo įvykį, duoti nuoseklūs parodymai apylinkės teisme dera su liudytojos N. V. nurodytomis įvykio situacijos aplinkybėms.

16. Nors apeliantas nesutinka, kad jis trikdė viešąją rimtį, nes aplinkui pašalinių, atsitiktinių žmonių nebuvo, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-670/2002). Be to, teismų praktikoje pripažinta, jog nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats nepriimtinas visuomenei veikos pobūdis.

17. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir E. M. teiginiai, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi iš jo turinio nėra aišku, kokius necenzūrinius žodžius jis vartojo. Vertinant aptartus E. M. argumentus, visų pirma pažymėtina, kad nei ANK 481 straipsnio 2 dalis, nei 508 straipsnio 4 dalis neišskiria konkrečių necenzūrinių žodžių, apimančių nedidelio chuliganizmo ar pareigūno garbės ir orumo pažeminimo sąvoką, kas rodo, jog komentuojamuose straipsniuose įtvirtintų administracinių nusižengimų inkriminavimui šių veiksmų sukonkretinimas nėra būtinas. Priešingai nei tai suvokia apeliantas, necenzūriniai žodžiai tai nėra tam tikras sąrašas žodžių, patvirtintas atitinkamų institucijų. Necenzūrinis žodis bendrojoje šnekamojoje kalboje aiškinamas kaip netinkamas viešai pasakoti ar sakyti, nepadorus (žr. http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/n/necenzurinis). Šios sąvokos kontekste vertinant E. M. veiksmus, atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūno A. V. tarnybiniame pranešime šie žodžiai yra detalizuoti, todėl jų kartoti oficialiame dokumente – teismo nutarime – nebuvo jokio pagrindo.

18. Byloje neginčytinai nustačius, kad nubaustasis E. M. 2019 m. balandžio 24 d., apie 11 val. 45 min., viešoje vietoje – gatvėje prie namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), aiškinantis įvykio aplinkybes dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje, vartojo necenzūrinius žodžius girdint pašaliniams žmonėms bei plūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais policijos pareigūnus bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, sulaikomas aktyviais veiksmais priešinosi. Tokiais pakartotiniais savo veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, įžeidė pareigūnų garbę ir orumą bei pažeidė nustatytą valdymo tvarką, jo veikos buvo teisingai kvalifikuotos pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį.

19. Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Paštuolis