Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-05-27 · Civilinė byla Nr. 2-520-124/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-27
Bylos Nr.
2-520-124/2011
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00795-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
A. S.
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
  • 2.2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-520-124/2011Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00795-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 2.2.4.6.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2011 m. gegužės 27 d.
Šiaulių apygardos teismo teisėja Laisvė Aleknavičienė,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovui adv.Algiui Staškūnui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Luoktela“, trečiajam asmeniui A. K. dėl neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. S. prašo priteisti iš buvusio darbdavio BUAB“Luoktela“ 200 000 Lt.neturtinę žalą , kurią patyrė 2007 lapkričio 26 dieną, atlikdamas darbines pareigas . Nurodo, kad nuo 2007-08-02 dirbo pas atsakovą apdailininku.207-11-26 apie 13 val. 30 min. dirbant statybos objekte adresu Naftininkų g.66 , Mažeikių mieste, leidžiantis nuo metalinių pastolių, slystelėjus kojoms, įsikibo į pastolių konstrukcijas ir neišlaikius svorio nukrito iš 6 metrų aukščio ant šaligatvio. Dėl šio nelaimingo atsitikimo jam buvo žymiai sutrikdyta sveikata , dėl ko liko iš dalies nedarbingas.Paaiškino, kad buvo tris kartus operuotas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, dar yra reikalinga atlikti vieną operaciją. Ieškovas paaiškino, jog ligoninėse gydėsi daugiau kaip 6 mėnesius , iki 2010 birželio 15 d. jam buvo nustatytas 35 procentų darbingumo netekimas Traumos metu patyrė didžiulį skausmą, vėliau patyrė skausmą ir didžiulius nepatogumus, nes buvo sugipsuotos abi kojos. Pirmoji operacija buvo atlikta po 5 savaites trukusio kojų tempimo su svoriais. Šiuo metu iš dalies nelanksto kairės kojos , taip pat dešinę koją valdo dalinai, iki šiol šlubčioja. Paaiškino, kad kairės pusės čiurna yra sutrupėjusi.Traumos pasekoje nebeliko dešinės kojos kulnikaulio iškilimo, dėl ko pastoviai reikia dėvėti ortopedinę avalynę. Po traumos mokosi iš naujo vaikščioti, 6 mėnesius negalėjo savimi pasirūpinti, dėl ko teko samdyti kitus asmenis jo priežiūrai.Šiuo metu negali dirbti pagal įgytą profesiją, nes dėl darbo pobūdžio tenka daug vaikščioti, kelti sunkius krovinius, dėl ko atsiranda spaudimas į sužalotas kojas. Šiuo metu dar tęsiamas gydymas, vartoja ir vaistus nuo skausmo, naktimis ar pabuvus ramybėje kojos visiškai sustingsta, todėl patiria ir skausmą, ir nepatogumus. Paaiškino, kad įmonės vadovas žadėjo mokėti bent pusmetį po 4 tūkstančius litų, bet juo visiškai nepasirūpino. Prašo tenkinti ieškinį ir priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos, o jei nėra galimybės priteisti nurodyto dydžio sumą, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Ieškovo atstovas prašo tenkinti ieškinį, nes ieškovas buvo sužalotas darbo metu, atliekant darbines funkcijas. Atsakovo įmonė neįvykdė savo pareigų, neužtikrino saugių darbo sąlygų, dėl ko buvo nuteistas įmonės vadovas tretysis asmuo A. K. pagal LR BK 176 str. 1 d.Ieškovui nustatytas sunkus kūno sužalojimas , jam buvo sulaužytos abi kojos. Ieškovas yra jauno amžiaus, jam buvo sutrikdyta sveikata, dėl lūžio traumos pobūdžio jis patyrė didžiulį fizinį skausmą, nepatogumus, buvo apribotas judėjimas, iki šiol ieškovas šlubčioja, jaučia traumos pasekmes, yra iš dalies darbingas. Dėl traumos ir pasekmių yra apribotos galimybės bendrauti, šiuo metu negali dirbti pagal specialybę, nes negali kelti sunkių fizinių krūvių. Ilgai Prašo atsižvelgti į tai, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgą laiką. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad žala kilo iš darbo sutarties, neįvykdžius sutarties šaliai savo pareigų. Atsakovas kaip sutarties šalis neužtikrino pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas, nevykdė norminių aktų reikalavimų .Ieškovo gydymas truko ilgą laiką. Mano, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 6.245,6.248 bei straipsniuose atsakovo atsakomybei atsirasti.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta laiku, tinkamai, prašo nagrinėti, jam nedalyvaujant. Atsakovas bankrutuojanti UAB „Luoktela“ kreipėsi su prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą ieškovui dėl jo turėtos turtinės žalos atlyginimo 4 406,42 lt (b.l.48-49).Su kita ieškinio dalimi dėl neturtinės žalos priteisimo nesutiko, nes atsakovas tam neturi lėšų.

Trečiajam asmeniui A. K. apie bylos nagrinėjimą pranešta viešu būdu, paskelbiant respublikinėje ir vietinėje spaudoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Ieškovas A. S. nuo 2007 rugpjūčio 2 d. dirbo Telšių rajone registruotoje UAB“Luoktela“ apdailininko pareigose.2007-11-26 d. apie 13 val. 30 min,darbo metu adresu Mažeikiuose Naftininkų 66, atliekant fasado šiltinimo darbus leidžiantis nuo metalinių pastolių, slystelėjus kojoms, įsikibus į pastolių konstrukcijas ir neišlaikius svorio, nukrito iš 6 metrų aukščio ant šaligatvio. Dėl šio nelaimingo atsitikimo ieškovui kaip nustatyta nuosprendžiu jam buvo nustatyta kairio blauzdikaulio skeveldrinis intrasanarinis lūžis, dešinio kulnikaulio ir išorinio kulkšnelio lūžiai (5–10 b.l.,1t.), dėl ko ieškovas ilgą laiką buvo ir šiuo metu yra iš dalies nedarbingas. Dėl šio nelaimingo atsitikimo kaltu pripažintas įmonės vadovas tretysis asmuo A. K. , kuris 2010-09-23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl šio nelaimingo atsitikimo buvo nuteistas pagal LR BK 176 str. 1 d. 75 MGL bauda (5–10b.l.). Ieškovas nurodo, kad jis ligoninėse gydėsi daugiau kaip 6 mėnesius , iki 2010 birželio 15 d. buvo nustatytas 35 procentų terminuotas darbingumo netekimas, šiuo metu nuo 5010-06-14 iki 2012-06-15 nustatytas 25 procentų terminuotas darbingumo netekimas. Kadangi darbdavys neatlygino žalos, baudžiamojoje byloje jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, todėl ieškovo ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą 200 000 Lt. Paaiškino, kad žalos dydį apsprendžia tai, kad jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, depresiją, prarado dalį darbingumo, turi susitaikyti su nepilnavertiškumo kompleksu, net vizualiai jam sunku vaikščioti, gana greitai pavargsta, iki šiol šlubčioja, nebegali dirbti darbo pagal specialybę.

Ieškovas atsisakė dėl turtinės žalos priteisimo, nes 2011-03-09 d. nutartimi atsakovas patvirtino jo kreditorinį reikalavimą 4 406,42 lt sumai (b,l72).Šioje dalyje civilinė byla buvo nutraukta 2011-04-20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi (70-741 b.l.).

Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei nebūtų sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme įtvirtinta piniginė satisfakcija ,kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Kaip patvirtina baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, žala ieškovo sveikatai padaryta jam vykdant darbines pareigas. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. DK yra pagrindinis norminis teisės aktas, reglamentuojantis darbo santykius. Civilinė teisė darbo santykiams taikoma tiek, kiek galima pagal DK. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, kai žala padaryta darbuotojo sveikatai. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis).Neturtinė žala yra atlyginama , esant visoms sąlygoms, numatytoms CK 6.245-248 straipsniuose.

Remiantis Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, tai reiškia, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl darbdavys turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Ieškovas dirbo UAB“Luoktela“, kurios vadovas A. K. pripažintas kaltu ir 2010 09 23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 176 str. 1 d. 75 MGL bauda (5-12 b.l.) Nuosprendyje nurodoma, kad atsakovo įmonės vadovas neužtikrino tinkamo pastolių įrengimo, neapmokė ieškovo atliekamų darbų. Ieškovo sužalojimo pobūdis yra nustatytas nuosprendyje. Dėl patirtos traumas ieškovas gydėsi 6 mėnesius iki 2008- birželio mėnesio, o 2008-06-06 jam nustatytas 35 procentų nedarbingumas(b.l.16, 20,83). Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus 2008-03-28 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.1nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe .Įvyko dėl to, kad ieškovo darbovietė netinkamai organizavo darbą, pažeistas darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 5 p, numatantis, kad darbdavys turi sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, imtis priemonių, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai , būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai . Taip pat pažeistas 6 punktas, nes darbo pastoliai nebuvo saugūs, buvo pastatyti be papildomo palipimo ant kopėčių.

Be to nustatyta, kad pažeistas „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų bendrųjų nuostatų“ 3 punktas, numatantis privalomus darbuotojų apmokymus dirbti pavojingus darbus bei kurie neturi pakankamai profesinių įgūdžių ar žinių (baudž. byla 56-57b.l.,1t.).

UAB“Luoktela“ buvo atsakinga už saugių darbo sąlygų sudarymą . Pagrindinė žalos atsiradimo priežastis yra atsakovo padaryti saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir saugių darbo sąlygų nesudarymas, todėl tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusio sužalojimų bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys Tai, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, savaime nelėmė darbuotojo sužalojimo. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl nukentėjusiojo veiksmų, kuris, lipdamas metaliniais pastoliais ir nuslydus kojai , nukrito iš 6 m aukščio bei susižalojo. Tokie nukentėjusio veiksmai vertintini kaip paprastas neatsargumas (neatidumas). Byloje nenustatyta , kad žalai atsirasti padėjo didelis nukentėjusio neatsargumas, dėl ko turėtų būti sumažintas žalos atlyginimas (CK 6.282 str.1 d.). Taigi darbdavys turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (DK 250 straipsnis ).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai , ir kai ji padaryta dėl nusikaltimo, nes gyvybė ir sveikata yra labiausiai vertinamos vertybės (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatyme (CK 6.250 straipsnis) nenustatytas. Jį nustato teismas , tačiau ir teismas , įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nėra visiškai laisvas. . Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką, šiuo atveju buvo sužalota sveikata. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. CK 6.250 straipsnyje, Darbo kodekso 248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta piniginė satisfakcija kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kt. Byloje nustatant žalos dydį, svarbiausia yra tai, kad buvo sužalota ieškovo sveikata. Savaime aišku kad dėl sužalojimo pobūdžio ieškovas patyrė didelį skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl ilgalaikio ir specifinio gydymo. Dėl sužalojimo pobūdžio ieškovui buvo apribotos bendravimo galimybės .Tačiau esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, šiuo atveju yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, kas šiuo atveju vertintinas, kaip pagrindinis kriterijus, nustatant žalos dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ne tik ilgą laiką, t.y. 6 mėnesius gydėsi, patyrė 3 operacijas. Be to, nukentėjusysis dėl sužalojimo pobūdžio turi nuolat rūpintis savo sveikata (medikų rekomendacijos), jis yra jauno amžiaus. Patirta trauma jau šiuo metu turi neigiamas pasekmes jo darbinei veiklai , nes jis iš dalies ir ilgam laikui tapo neįgalus, negali dirbti darbo, kurį anksčiau dirbo, patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, ilgalaikės, nes ieškovas laikotarpiu nuo 2008-06-16 iki 2010-06-15 d. pripažintas iš dalies darbingu, t.y. neteko 35 procentus darbingumo. Nuo 2010—06-14 iki 2012-06-15 d. yra nedarbingas 25 procentus. Ieškovas dėl patirtos traumos ir judėjimo sutikimų negali gyventi visaverčio gyvenimo.

Teismo vertinimu ieškovo prašomas priteisti iš darbdavio neturtinės žalos atlyginimas – 200 000 Lt, atsižvelgiant į teisminę praktiką, padarytos žalos sukeltas pasekmes, darbdavio kaltę, - yra pernelyg didelis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sužalojimo pasekmės yra nepašalinamos. Be to atsižvelgtina į atsakovo turtinę padėtį, nes atsakovas yra bankrutuojanti įmonė (CK 6.282 straipsnio 2 d.).

Įvertinus faktus, atsižvelgiant į teisminę praktiką panašiose bylose teismas, vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia esant teisingu šiuo konkrečiu atveju neturtinę žalą įvertinti 35 000 Lt.

Kadangi pareikštas ieškinio reikalavimas nagrinėjamas bankroto byloje, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, tvirtinamas Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Luoktela‘ kreditoriaus A. S. 35 000 lt kreditorinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (ĮBĮ 26 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 -291, str.ĮBĮ 14 str.2 d., 26 straipsniais, teismas

nutaria:

Priteisti A. S. 35 000 Lt. (trisdešimt penkių tūkstančių litų ) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Patvirtinti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) BUAB „Luoktela“ (įmonės kodas 180884657) kreditorinį reikalavimą 35 000 Lt(trisdešimt penkiems tūkstančiams litų).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė