Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-09-14 · Administracinė byla Nr. A-556-1408-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2006-09-14
Bylos Nr.
A-556-1408-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
J. B.
Trečiasis asmuo
Uždarosios akcinės bendrovės „Bartžuvė“
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Elektrėnų savivaldybės administracijai
Advokatai
Albinas Januitis
Kategorijos
  • 11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A17 – 1408/06Procesinio sprendimo kategorija 11.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui J. B.,pareiškėjo atstovui Vladui Naus,

trečiojo suinteresuoto asmens Uždarosios akcinės bendrovės „Bartžuvė“ atstovams Arvydui Saltonui, advokatams Albinui Januičiui, Vidmantui Jakavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal UAB ,,Bartžuvė” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal UAB ,,Bartžuvė” skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Elektrėnų savivaldybės administracijai, dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Bartžuvė” su skundu (b. l. 3-7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2005 m. spalio 20 d. sprendimą S-69-(A(G)-106) ir bylą nutraukti.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, nagrinėdama norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumą, viršijo Administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau - AGKĮ) 5 straipsnio 3 dalyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje nustatytą kompetenciją. Komisijos sprendimas susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu, teisės normos, reguliuojančios specifinius nuosavybės teisių atkūrimo klausimus nustato tvarką, pagal kurią nagrinėjami ginčai, kilę nuosavybės teisių atkūrimo procese - ginčams, atsiradusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nustatyta išankstinė (ikiteisminė) nagrinėjimo tvarka, išankstine tvarka skundus nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba, dėl ginčų, kilusių po sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo asmuo gali su skundu kreiptis tiesiogiai į teismą. J. B. 2001 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Elektrėnų m. ir Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-181 jam žemė natūra buvo atkurta iš dalies. J. B. nustatyta tvarka ir terminu Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimo privaloma teismine tvarka neginčijo, todėl Komisija, nagrinėdama pareiškėjo J. B. skundą ir priimdama sprendimą, pažeidė AGKĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimą, nes sprendė administracinį ginčą, kuriam nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką. Komisijos sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 826 ,,Dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašo ir plotų patvirtinimo", kuriuo ginčo žemė priskirta išperkamai valstybės, todėl ji piliečiams negrąžinama natūra, o už ją atlyginama pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Komisijos sprendimas neparemtas rašytiniais įrodymais, prieštarauja oficialiems dokumentams, UAB ,,Bartžuvė“ nesudaryta galimybė dalyvauti ginčo nagrinėjime. Ginčo sklypas yra naudojamas, užstatyta teritorija sudaro 1,7242 ha, o tvenkinių plotas - 1,3704 ha. Šiame sklype yra UAB ,,Bartžuvė” priklausantis nekilnojamasis turtas, įregistruotas VĮ Nekilnojamojo turto registre UAB ,,Bartžuvė” vardu, todėl bendrovė turi nuomos teisę į žemę.

Atsiliepimas

Pareiškėjas J. B. atsiliepimu į skundą (b. l. 59-63) prašė atmesti UAB „Bartžuvė” skundą ir palikti galioti Komisijos 2005 m. spalio 20 d. sprendimą Nr.S-69-(A(G)-106).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad UAB ,,Bartžuvė” skunde nepagrįstai teigia, kad Komisijos sprendimu jam faktiškai atstatoma nuosavybės teisė į žemę, nes Vilniaus apskrities viršininkas tik įpareigotas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus atkuriant nuosavybės teisę į grąžintiną žemės sklypo dalį 2,05 ha. Komisijos 2005 m. spalio 20 d. sprendimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 826, nes skundžiamu Komisijos sprendimu Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas naujai suformuoti UAB „Bartžuvė” naudojamą valstybinės žemės sklypą prie jos turimų nuosavybės teise hidrotechninių statinių, atsižvelgiant į faktinį statinių ir įrenginių užimtą žemės plotą bei naudojamą žemės plotą jiems eksploatuoti. Tai neprieštarauja ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies reikalavimams, pagal kuriuos valstybės išperkama tik ta žemė, kurioje įrengti nustatyta tvarka privatizuoti ir naudojami pagal paskirtį tvenkiniai. Kadangi privalomos yra abi teisės normoje nurodytos sąlygos, o nagrinėjant skundą nustatyta, kad tvenkinys ginčo žemėje nenaudojamas pagal paskirtį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčo žemę priskirti prie valstybės išperkamos žemės. Iš 2005 m. rugpjūčio 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 120-05-23 matyti, kad ginčo sklype daug metų nevykdoma jokia su pramonine žuvininkyste susijusi ūkinė veikla. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas atitinka Antstolių įstatymo 23 straipsnio l dalies reikalavimus, todėl pagal Antstolių įstatymo 23 straipsnio 3 dalį jis laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, kurio UAB „Bartžuvė” nepaneigė. UAB „Bartžuvė” Komisijos buvo informuota apie nagrinėjamą ginčą, nes Komisijos prašymu teikė informaciją ir dokumentus, tačiau ji nebuvo ginčo šalis. Pagal AGKĮ 19 straipsnį teisę skųsti administracinių ginčų komisijos sprendimą apygardos administraciniam teismui AGKĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka turi tik ginčo šalis, todėl UAB „Bartžuvė" skundas dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2005 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. S-69-(A(G)-106) yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 64) nurodė, jog su UAB ,,Bartžuvė” skundu sutinka.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 66-67) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas nurodė, kad F. Č. bei mirusio P. B. paveldėtojai turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (po 6.95 ha), buvusių savininkų J. B. ir K. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą Pelinų kaime, Elektrėnų savivaldybėje. Elektrėnų savivaldybės taryba 2004 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. TS-181 nustatė, jog grąžinimui natūra Elektrėnų mieste galima suformuoti apie 6.50 ha ploto žemės sklypą. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui 2004 m. rugpjūčio 25 d. priėmus įsakymą Nr. 03V-352 ,,Dėl 30946 kv.m žemės sklypo nuomos UAB „Bartžuvė” ir Vilniaus apskrities viršininkui 2004 m. lapkričio 15 d. priėmus įsakymą Nr. 2.3-8916-42 dėl 30946 kv.m žemės sklypo nuomos UAB „Bartžuvė”, pretendentams buvo pasiūlyta už žemės sklypą, suformuotą nuomai UAB „Bartžuvė”, rinktis kitą nuosavybės teisės į žemę atkūrimo būdą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 2 d. sprendimu (b. l. 102-105) UAB ,,Bartžuvė” skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. 03V-352 „Dėl 30946 kv.m žemės sklypo nuomos UAB ,,Bartžuvė” ir Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 2.3-8916-42 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos UAB „Bartžuvė” yra vienkartiniai teisės taikymo aktai, skirti konkrečiam, individualiais požymiais apibrėžtam subjektui - UAB „Bartžuvė”, todėl Komisijos 2005 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. S-69-(A(G)-106) priimtas neviršijant jos kompetencijos (Administracinių ginčų komisijos įstatymas).

Teismas, įvertinęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 12 punkto nuostatas, 2005 m. rugpjūčio 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 120-05-23, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo ginčo žemę priskirti prie valstybės išperkamos žemės. Be to, pažymėjo, kad iš VĮ Registrų centro Informacinių paslaugų skyriaus 2005 m. rugsėjo 7 d. rašto nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. rugsėjo 7 d. duomenimis informacija apie žemės sklype (registro Nr. 44/308721, unikalus Nr. 4400-0458-1033) esančius statinius ar įrenginius neįregistruota. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8.2 punktą žemės sklypas, į kurį pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą numatoma atkurti nuosavybės teises, išnuomojamas ne ilgiau kaip iki to laiko, kol bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, galėjo suformuoti prie UAB ,,Bartžuvė” nuo­savybės teise turimų statinių ir įrenginių tik jos naudojamą žemės sklypą. Kadangi nebuvo tikrintos faktinės žemės naudojimo aplinkybės, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius yra įpareigotinas tai atlikti bei naujai suformuoti detaliojo planavimo dokumentą, kurio pagrindu būtų nustatomos UAB ,,Bartžuvė” naudojamo žemės sklypo ribos ir plotas.

Teismas padarė išvadą, kad priimant Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2005 m. spalio 20 d. sprendimą S-69-(A(G)-106) nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, buvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio l dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

UAB ,,Bartžuvė” apeliaciniu skundu (b. l. 110-113) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 2 d. sprendimą bei Komisijos 2005 m. spalio 20 d. sprendimą S-69-(A(G)-106) ir bylą nutraukti.

Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas dėl materialinės teisės normų pažeidimo netinkamai jas pritaikant ir aiškinant (ABTĮ 143 straipsnis). Teismas neteisingai aiškino ir taikė Konstitucijos 23 straipsnio reikalavimus, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei Žuvininkystės įstatymo nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 826 nuostatas, ABTĮ 13 straipsnio 1, 2 dalis, 81 straipsnį, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimų, taikant tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Komisijos, o taip pat teismo sprendimai pažeidžia UAB ,,Bartžuvė” kaip žuvininkystės tvenkinių savininkės interesus. Pažymi, jog teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus, nes nenagrinėjo ir neįvertino visų teisinių argumentų, nurodytų skunde. Kai kurios teismo išvados tiesiogiai prieštarauja esamiems įrodymams. Teismo sprendime nuoroda, jog registrų centre apie ginčo sklype esantį nekilnojamąjį turtą duomenų nėra, visiškai neatitinka tikrovės, nes iš VĮ Registrų centro 2005 m. rugsėjo 7 d. pažymos akivaizdžiai matyti, kad žemės sklypas, esantis Elektrėnų m., Elektrėnų sav., kurio unikalus Nr. 4400-0458-1033 ir kurio plotas 3 0946 ha yra naudojamas, nes užstatyta teritorija sudaro l,7242 ha, o tvenkinių plotas - 1,3704 ha. Iš 2003 m. liepos 30 d. VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad šiame sklype yra UAB ,,Bartžuvė“ priklausantis nekilnojamasis turtas - užtvankos, vandens išleistuvai, vamzdynai, šėryklos, kanalai ir kt. bei l,3704 ha ploto tvenkiniai. Apelianto manymu, teismas taip pat neįvertino Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 21 ir 22 punktų nuostatų. UAB ,,Bartžuvė“ priklausantys žuvininkystės tvenkiniai, esantys ginčo žemėje, pažymėti indeksais S-l, S-2 ir S-3, yra privatizuoti ir sudaro dalį bendrovės įstatinio kapitalo. Tvenkiniai įkainoti 60061 Lt (Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. 223395 pridedama). Tvenkiniai deklaruoti, už juos bendrovė moka valstybės žemės nuomos mokestį (deklaracija pridedama). Nuosavybės teise priklausantį turtą savininkas valdo naudoja ir disponuoja savo nuožiūra. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 18 d. sprendimą. Jame nustatyta, kad kilus ginčui iš civilinių teisinių santykių, neatsižvelgiant į tai, jog juose dalyvauja viešojo administravimo subjektai, jis spręstinas bendrosios kompetencijos teisme pagal nekilnojamojo turto (žuvininkystes tvenkinių) buvimo vietą. Nurodo, kad teismas ignoravo faktą, kad Žuvininkystės tvenkiniai yra išimtinė UAB ,,Bartžuvė“ nuosavybė. Teismas, atmesdamas skundą ir palikdamas neteisėtą Komisijos sprendimą, įteisino neteisėtą, neatlygintiną nuosavybės paėmimą iš teisėto savininko. Teismas taip pat neteisingai aiškino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 12 punkto nuostatas. Byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, kad tvenkiniai S-l, S-2 ir S-3, esantys ginčo sklype, būtų naudojami ne pagal paskirtį, kad jų vietoje būtų įrengti stadionai, hipodromas, statomi gyvenamieji namai ir pan. Turto (tvenkinių) panaudojimo intensyvumas nesuteikia teisinio pagrindo daryti išvadą, kad tvenkiniai nenaudojami pagal paskirtį, nes turto naudojimas yra išimtinę savininko teisė. Minėtas įstatymas numato vieną sąlygą, kada žemė negali būti priskirta prie valstybės išperkamos, tai tuo atveju, jei ji naudojama ne pagal paskirtį. Apelianto manymu, teismas plečiamai aiškino įstatymo nuostatas, nes ginčo žemės nepriskyrė prie valstybės išperkamos kitaip nei nustato įstatymas. Teigia, kad teismas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 826 ,,Dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašo ir plotų patvirtinimo", kuriuo Vyriausybė UAB ,,Bartžuvė“ Elektrėnų savivaldybės teritorijoje priskyrė 344,73 ha žemės sklypą. Vyriausybės nutarimas nepakeistas ir nepanaikintas. Žuvininkystės tvenkiniai yra naudojami pagal paskirtį. Pareiškėjas J. B., kreipdamasis į Komisiją, nekėlė reikalavimo pripažinti, kad tvenkiniai S-l, S-2 ir S-3 nenaudojami pagal paskirtį. Teismo sprendimo dėl to taip pat nėra. Taigi teismas savo iniciatyva nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad tvenkiniai nenaudojami. Administracinis teismas konstatavo juridinę reikšmę turintį faktą, kurį gali nustatyti tik bendrosios kompetencijos teismas. Tiek J. B., tiek UAB ,,Bartžuvė“ neprašė ir nereikalavo nustatyti juridinio fakto. Be to, teismo išvados apie tvenkinių panaudojimą prieštaraujančios. Sprendime nurodoma, kad tvenkiniai nenaudojami pagal paskirtį, vėliau sprendimo 4 puslapyje nurodoma, jog nebuvo tikrintos faktinės žemės naudojimo aplinkybės.

Atsiliepimas

Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 123) nurodė, jog su UAB ,,Bartžuvė” apeliaciniu skundu sutinka.

Pareiškėjas J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 124-127) prašo atmesti UAB ,,Bartžuvė” apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 2 d. sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad nei Komisijoje, nei pirmos instancijos teisme nebuvo keliamas ir sprendžiamas ginčas dėl atsakovo - Vilniaus apskrities viršininko administracijos, priimto sprendimo jam iš dalies atkurti nuosavybės teises ar žemės reformos metu jam jau suformuotų žemėnaudų tinkamumo ir nuosavybės teisių atkūrimui parengtų dokumentų atitikimo įstatymų reikalavimams, todėl tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas administracinėje byloje Nr. A8-406-2003, tiek Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka šiuo konkrečiu atveju netaikytina. Pažymi, jog į bylą nėra pateikti įrodymai, kad ginčo žemėje yra teisiškai VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas UAB ,,Bartžuvė“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ar kokia nors jo dalis. Su apeliaciniu skundu pateiktas Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos nuorašas ir paties apelianto parengta 2006 m. kovo 7 d. pažyma nepaneigia oficialios VĮ Registrų centro informacijos apie ginčo sklypą. Teigia, kad apelianto nurodyta Civilinio kodekso 6.394 straipsnio norma įsigaliojo tik nuo 2001 m. liepos 1 d. ir netaikytina vien dėl nekilnojamojo turto įgijimo ir teisinių santykių atsiradimo datos. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, sprendžiant ginčo žemės nuomos klausimą turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir teisingai įvertino visus teisiškai reikšmingus apelianto argumentus. Visos skundžiamame sprendime teismo konstatuotos aplinkybės, tarp jų ir faktinės ginčo žemės naudojimo aplinkybės, sutinkamai su ABTĮ 57 straipsniu, yra pagrįstos į bylą priimtais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjas J. B. į Administracinių ginčų komisiją kreipėsi, siekdamas atkurti nuosavybės teises į 2, 05 ha žemės sklypą, patenkantį į J. B. grąžintiną žemės sklypą, iki nacionalizacijos valdytą J. B. ir K. B. Administracinių ginčų komisija 2005 m. spalio 20 d. sprendimu patenkino J. B. skundą ir nusprendė įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 03V-352, 1.1 punktą dalyje dėl 2, 05 ha žemės sklypo; įpareigoti Vilniaus apskrities viršininką panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 15 įsakymo Nr. 2.3-8916-42, 1 punktą dalyje dėl 2,05 ha žemės sklypo ploto bei šio įsakymo 5.2 punktą; įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių naujai suformuoti UAB „Bartžuvė“ naudojamą valstybinės žemės sklypą prie jos turimų nuosavybės teise hidrotechninių statinių, atsižvelgiant į faktinį statinių ir įrenginių užimtą žemės plotą bei naudojamą žemės plotą jiems eksploatuoti; įpareigoti Vilniaus apskrities viršininką atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, atkuriant nuosavybės teisę į J. B. grąžintiną žemės sklypo dalį 2, 05 ha. Toks sprendimas savo esme tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, tačiau sukelti teisinių pasekmių negali.

Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje numatyti žemės įsigijimo būdai, kurie yra: nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; valstybinės žemės pardavimas; civiliniai sandoriai dėl žemės. To paties įstatymo 17 straipsnyje pasisakyta, kad prašymus susigrąžinti nuosavybėn, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti valstybinę žemę, mišką bei vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Šių nuostatų išsamus nagrinėjimas lemia išvadą, kad J. B., sužinojus kliūtis dėl likusio norimo susigrąžinti žemės sklypo, buvo būtina kreiptis į apskrities viršininką, o nesutinkant su jo sprendimu išnaudoti nustatytą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką bei pasinaudoti teismine savo interesų gynimo galimybe.

Administracinių ginčų komisija, priimdama sprendimą pagal J. B. skundą, viršijo savo kompetencijos ribas, nes savivaldybės ir apskrities administracinių ginčų komisijos nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų) taip pat mokesčių bylų bei administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimų, atkūrimo procese iškilusių ginčų nagrinėjimas įstatymų leidėjo yra aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuotas. Nustatytos tvarkos turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai ir veikti tiek jiems apibrėžtų įgalinimų ribose. Viešojoje teisėje, kaip visuotinai pripažįstama, dominuoja specialaus leidimo principas, pagal kurį „visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad Administracinių ginčų komisija, priimdama 2005 m. spalio 20 d. sprendimą, viršijo jai suteiktų įgalinimų ribas, išnagrinėdama ginčą, kuriam nagrinėti numatyta kitokia tvarka, o tai lemia apeliacinio skundo tenkinimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Uždarosios akcinės bendrovės „Bartžuvė“ skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2005 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. S-69-(A(G)-106) panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GudynasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė