Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas, I. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovė advokatė Stanislava Šulcaitė teismo posėdyje savo atstovaujamojo prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. M. senelė B. B. kuri iki pat savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausiusi 0, 44 dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) bei 734/1241 ha bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausęs žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas buvo įsigytas B. B. gyvenant santuokoje su savo sutuoktiniu L. B.. 2007 m. birželio 27 d. testamentu, pareiškėjo senelė B. B. visą jai priklausantį turtą paliko savo vaikaičiui pareiškėjui A. M.. Po senelės mirties 2016-01-15 pareiškėjas A. M. 2016-01-22 kreipėsi į Šiaulių miesto I-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo kaip testamentinis įpėdinis, buvo užvesta paveldėjimo byla, tačiau notarų biuras atsisakė išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į 734/1241 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi šis žemės sklypas priklausė B. B. ir jos sutuoktiniui L. B., mirusiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Nei B. B., nei jų dukros V. U. ir I. V. po L. B. mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir notarų biure nėra užvesta L. B., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla. Testamentu savo turto L. B. niekam nepaliko. I. V. ir V. U. jokių pretenzijų į jų tėvui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis su jų motina B. B. priklausantį sklypą nereiškia. Nors B. B. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau po sutuoktinio mirties priėmė visą jo turtą: baldus, namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką, naudojosi žemės sklypu, jį kiekvienais metais įdirbdavo ir apsodindavo, nuimdavo derlių, gyveno tame name iki pat savo mirties, kuris yra pastatytas ant žemės sklypo, priklausančio jai ir jos mirusiam sutuoktiniui L. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, buvo tame name deklaravusi gyvenamąją vietą, t. y. priėmė palikimą ir pradėjo turtą faktiškai valdyti po sutuoktinio L. B. mirties. Po sutuoktinio mirties B. B., palikimo nepriėmė, nes nesuprato, kad reikia kreiptis į notarą. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas dėl palikimo priėmimo reikalingas, kad pareiškėjas A. M., galėtų paveldėti pagal testamentą savo senelės B. B. turtą po jos mirties ir jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į jo senelės turtą, likusį po jos mirties.

Liudytoja V. P. D. teismo posėdyje nurodė, yra B. B. kaimynė, B. B. po vyro mirties liko gyventi tame pačiame name, viena viską tvarkėsi, sodino daržus, darė namo remontą.

Liudytojas B. D. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), B. buvo jo kaimynai. Kai mirė L. B., B. B. liko toliau gyventi tame pačiame name, tvarkėsi viską toliau, kaip ir anksčiau, sodindavo daržą, prižiūrėjo sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių mirties liudijimų kopijų (6, 7 b. l.) matyti, kad L. B. mirė 2007-01-31, o B. B. – 2016-01-15. Iš gimimo liudijimų kopijų matyti, kad pareiškėjas A. M. yra suinteresuoto asmens I. V. (buvusi pavardė M.) sūnus, o I. V. (po pirmos santuokos sudarymo M., iki santuokos sudarymo B.) yra pareiškėjo mama, jos tėvai yra L. B. ir B. B. (13, 16 b. l.). V. U. (iki santuokos B.) yra L. B. ir B. B. duktė (11, 15 b. l.).

L. B. ir B. B., gyvendami santuokoje, įgijo 734/1241 ha jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 2901-0023-0082, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1994 03 10 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 5 -332, tai patvirtina ir duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, tačiau sklypas registruotas tik B. B. vardu, a. k. (duomenys neskelbtini) (25 b. l.). B. B. (buvusi pavardė B.) 2007-06-27 sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko savo vaikaičiui pareiškėjui A. M. (21 b. l.), tačiau pastarajam po B. B. mirties kreipusis pas notarą palikimui priimti paaiškėjo, kad B. B., mirusi 2016-01-15, nebuvo priėmusi palikimo po savo sutuoktinio L. B., mirusio 2007-01-31. Iš Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro 20016-02-04 išduoto liudijimo matyti, kad Šiaulių miesto I notarų biure nėra užvestos 2007-01-31 mirusio L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla (22 b. l.). Pareiškėjas apie tai, kad senelė B. B. nepriėmė palikimo po savo vyro L. B. mirties sužinojo tik tuomet, kai pats kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Liudytojai V. P. D. ir B. D. patvirtino, kad po vyro L. B. mirties B. B. liko gyventi tame pačiame name, tvarkė žemės sklypą, jį prižiūrėjo, augino ten daržoves ir pan., t. y. tvarkė jį kaip savo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir I. V., įgaliotas asmuo V. U. neprieštaravo juridinio fakto nustatymui.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėjas A. M., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad L. B. testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta (22 b. l.), o pareiškėjo senelė B. B. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). L. B. turėjo dukras V. U. ir I. V., tačiau pastarosios į tėvo palikimą nepretendavo, todėl pareiškėjo senelė B. B. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio L. B. mirties atsiradusį visą palikimą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. L. B. testamento nepaliko, jo sutuoktinė B. B. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi tame pačiame name, naudojosi santuokoje įgytu žemės sklypu, rūpinosi kitu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. L. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad B. B. mirusio sutuoktinio L. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.