Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R.Valentinienė Teisėja L.VenckuvienėBaudž. byla Nr. 1A–61-106/2009Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.1.2.2, 2.1.4.7. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2009 m. vasario 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas trejų (3) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-13 nuosprendį.

Priteista iš S. L. 2219 litų žalos atlyginimo UAB “ Saulės lašas”.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. vasario 11 d. apie 20 val. 40 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išėmęs UAB „ Saulės lašas“ biuro, esančio (duomenys neskelbtini), durų stiklą su spynoje buvusiu raktu atrakino biuro duris, įsibrovė į biurą ir iš biuro pagrobė kompiuterį, klaviatūrą, monitorių, kurių bendra vertė 2207 litai, bei 12 litų vertės garso kolonėles.

Civilinio ieškovo atstovas dėl skundo nuomonės nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai S. L. pripažino kaltu pagal BK 178 str. 2 d.

Nuteistasis S. L. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo versija paneigta byloje esančiais įrodymais, kurių visiškai pakanka apelianto kaltei konstatuoti. Liudytojas T. M. patvirtino, kad matė S. L., nes pastarasis apie 20 - 20.30 val. užėjo į jo kabinetą, esantį antrame aukšte ir paprašė paskambinti. Vėliau matė jį leidžiantis laiptais iš trečio aukšto. Jis nešėsi dėžę. Policijoje iš pateiktų nuotraukų jis atpažino kaltinamąjį, kadangi tą vakarą bendravo su juo kelis kartus, jį gerai įsidėmėjo (t. 1, b. l. 33, 34-35, 147-148). Šis liudytojas bendravo su S. L. netrumpą laiką, kalbėjosi su juo, todėl be abejo gerai įsidėmėjo jo išvaizdą bei veido bruožus. Jo parodymais bei tuo, kad jis atpažino S. L. nėra pagrindo netikėti. Kad buvo įsibrauta į patalpą ir pagrobti minėti daiktai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 12-15), civilinio ieškovo atstovas S. K. (t. 1, b. l. 24-25), TEO LT, AB raštas dėl kompiuterio įrangos vertės, garantinis talonas, kompiuterio ir programinės įrangos priėmimo–perdavimo aktas, kiti dokumentai (t. 1, b. l. 11, 27-32). Liudytojas J. Č. patvirtino aplinkybę, kad apeliantas vasario mėnesį į jo lombardą atnešė kompiuterio monitorių „LG“, tačiau jis nepriėmė. Apeliantą jis pažįsta, nes jis pastovus lombardo klientas, tą pripažino ir S. L. (t. 1, b. l. 36, 37-38).

Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymais. Šie parodymai nuoseklūs, išsamūs, todėl nėra jokių duomenų, kad tokie parodymai gali būti išgalvoti. Ištirtų įrodymų visetas rodo, kad liudytojų parodymai atitinka nustatytas bylos aplinkybes.

Tuo tarpu S. L. parodymai yra nenuoširdūs, nenuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu duoti apelianto parodymai visiškai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė apelianto parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo, ir tinkamai sulygino juos su viso proceso metu nustatytais kitais apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais, todėl pagrįstai jais vadovavosi, o teisiamojo posėdžio metu duotus S. L. parodymus atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu nuteistojo parodymų vertinimu. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 2008-03-06, 2008-03-07, 2008-09-12, dalyvaujant gynėjui (t. 1, b. l. 43, 48, 53), nusikaltimo padarymo aplinkybes jis parodė parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat dalyvaujant gynėjui (t. 1, b. l. 44-47). Kaip matyti iš apelianto parodymų jis ikiteisminio tyrimo metu neneigė pačios vagystės padarymo fakto, tačiau keitė parodymus dėl pagrobtų daiktų likimo. Jis buvo apklaustas net kelis kartus, o jo nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės visiškai sutapo su liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais, buvo apklaustas ir po to, kai buvo ilgą laiką sulaikytas, kai jau nebegalėjo būti jokioje abstinensijos būsenoje, ir taip pat savo kaltę visiškai pripažino. Tą aplinkybę, kad negali parodyti kur padėjo pagrobtus daiktus, paaiškino pats S. L., parodydamas, kad jis yra padaręs daug vagysčių, dėl kurių atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, todėl nebeprisimena, kur realizavo pagrobtus daiktus ( 2008 m. rugsėjo 12 d. įtariamojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 53). Atitinkamai nėra pagrindo abejoti, kad apeliantas, keisdamas parodymus proceso metu ir iškeldamas versiją, kad vagystės nepadarė, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismas jo parodymus apie tai, kad jis kaltu prisipažino būdamas abstinensijos būsenoje, nors nusikalstamos veikos nepadarė, pagrįstai vertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.