Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš nuteistojo G. V. nukentėjusiojo V. P. naudai priteista 350 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

G. V. nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

siekdamas įgyti svetimą V. P. priklausantį turtą – 350 eurų, 2015-12-07 Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilnius, surašė prašymą dėl pinigų pervedimo iš vienos banko sąskaitos į kitą, V. P. vardu ir, įrašęs jo duomenis – vardą, pavardę, laikymo vietą – bei už jį pasirašęs, suklastojo dokumentą bei V. P. parašą ir šį prašymą panaudojo 2015-12-07 per Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos būrio viršininkę pateikdamas Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo buhalterijai, kurio pagrindu suklaidinta Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo buhalterija iš V. P. banko sąskaitos 2015-12-08 atliko pavedimą ir pervedė į V. S. banko sąskaitą 350 eurų, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam V. P. priklausantį turtą – 350 eurų.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį ir jį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį išteisinti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog visi iškviesti liudytojai parodė, kad jam niekas nesiuntė ir neperdavė jokių iš nusikalstamos veikos gautų pinigų, ką patvirtina ir jo areštuota asmeninė sąskaita, esanti Alytaus pataisos namuose nuo 2015 metų.J. P. teismo metu patvirtino, kad paėmė visus 350 eurų, gautus iš nukentėjusiojo. Nukentėjusysis patvirtino, jog kalbėjo su J. P., esą jei jam (nukentėjusiajam) perves 350 eurų, nukentėjusysis nusipirks televizorių. Į V. S. banko sąskaitą buvo pervesti 350 eurų. V. S. patvirtino, kad J. P. jam skambino ir prašė banko sąskaitos ir jam perdavė gautus 350 eurų.Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamoji byla buvo sufabrikuota ir jis nuteistas nepagrįstai, nes inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas jam nurodė, kad, jei jis neprisiims kaltės vienas, tuomet ir kiti asmenys bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir tai bus nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe, už ką yra numatyta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.Prašymas dėl 350 Eur pervedino į kitą banką buvo surašytas su nukentėjusiojo žinia. Nukentėjusysis teigia, kad jis už prašymą registruotame žurnale nepasirašė. Turi būti nustatyta, kad vienas ir tas pats asmuo pasirašė už siųstą vieną laišką į teisminę instituciją ir pasirašė už prašymą dėl 350 eurų pervedimo į kitą banko sąskaitą. Tam reikalinga atlikti ekspertizę. Bylos duomenys patvirtina, kad ne jis padarė nusikalstamas veikas, nepasisavino 350 Eur.Teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis yra 17 kartų teistas, tačiau bausmės motyvas nėra aiškus.Teismo posėdžio metu nuteistasis G. V. bei jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, nurodo, kad nusikaltimų nepadarė, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, nevisapusiškai ištyrė surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, neteisingai įvertino įvykio situaciją bei jos aplinkybes, todėl nepagrįstai jį nuteisė.Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, atskleidė jų tarpusavio ryšį, išanalizavo, taip pat nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.Tai, kad teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai nenurodė, jog G. V. būtų siuntę ar perdavę pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis prašymo pervesti pinigus nerašė ir jo nepasirašė. Vėliau sužinojo, kad jo asmeninėje sąskaitoje buvę pinigai buvo pervesti nepažįstamam asmeniui. J. P. ir G. V. pasakojo apie iš valstybės prisiteistus ir į sąskaitą gautus pinigus. V. S. nepažįsta, sutikimo pervesti jam pinigus nedavė (2 t., b.l. 48-49). Nukentėjusiojo parodymus, kad jis prašymo nerašė ir jo nepasirašinėjo, patvirtina ir byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 7 d. prašymą, pradėtą žodžiais „V. P. gim. 1987-12-22...“, baigtą „...Iš anksto dėkoju.“, ir apačioje įrašą „V. P.“ parašė G. V.. Tikėtina, kad tyrimui pateiktame 2015-12-07 prašyme V. P. vardu pasirašė G. V. (1 t., b.l. 114). Apeliaciniame skunde nuteistasis kėlė klausimą dėl ekspertizės paskyrimo būtinumo, siekiant nustatyti kas pasirašė registracijos žurnale, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagarsinus specialisto išvadą Nr. 11-819 (16) (t. 1, b.l. 111-114), nuteistasis nebeprašė skirti rašysenos ekspertizės. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad skirti byloje ekspertizę, netikslinga. Nuteistasis nurodo, kad pinigus pasiėmė J. P., tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad G. V. suklastodamas prašymą nukentėjusiojo vardu dėl piniginių lėšų pervedimo, jį pasirašydamas bei naudodamasis kitų asmenų pagalba pervedant pinigus ne į savo, o į kito asmens – V. S. sąskaitą, bei tai, kad įtarimai šioje byloje kitiems asmenims nebuvo pareikšti, nepaneigia prašymo suklastojimo ir piniginių lėšų įgijimo apgaule fakto.Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu teigė, kad iš V. P. sąskaitos pervestus pinigus nuėmė ir būtų nukentėjusiajam nupirkęs televizorių, tačiau nukentėjusysis buvo perkaltas į kitą kamerą ir parašė pareiškimą, todėl televizoriaus nenupirko. To paties teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pinigai buvo pervesti į jo pusbrolio V. S. sąskaitą (t. 2, b.l. 112-114). Tokius liudytojo J. P. parodymus paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo V. S. parodymai. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad nei G. V., nei J. P. neprašė parašyti jo vardu prašymo dėl lėšų iš jo sąskaitos pervedimo taip pat pirkti kokius nors daiktus (t. 2, b.l 48-49). Liudytojas V. S. parodė, kad J. P. prašė jo sąskaitos numerio, aiškino, kad jam priteisė pinigus. Pastarasis davė sąskaitos numerį ir pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. Jis J. P. nupirko rūbų, magnetofoną, sau pasiliko 100 eurų už darbą. V. P. nepažįsta (2 t., b.l. 78). Tokiu būdu, iš liudytojo V. S. parodymų matyti, kad J. P. apie jokį televizorių, kurį kaip jis teigia, jo prašė nupirkti nukentėjusysis, nepasakė. J. P. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad pinigai buvo pervesti į V. S. sąskaitą, esančią banke Swedbank. Taip pat nurodė ir tai, kad prašymą dėl pinigų pervedimo į sąskaitą V. P. vardu parašė G. V. (2 t., b.l. 112). Pastarosios aplinkybės teisiamajame posėdyje neneigė ir pats G. V., kuris parodė, kad prašymą dėl pinigų pervedimo V. P. vardu parašė jis už V. P. jis ir pasirašė. Parašyti prašymą jo prašė ir J. P. ir V. P.. Prašymo turinį padiktavo J. P., J. P. pasakė, kad jei nukentėjusysis pageidauja, V. S. jam nupirks rūbų ir pasakė, kad persiųstų pinigus. Dėl pinigų pervedimo prašymo diskusiją vedė J. P.. J. P. pusbrolis V. S. žadėjo nupirkti nukentėjusiajam kažkokią aparatūrą (2 t., b.l. 25). Liudytojas J. P. parodė, kad V. P. paprašė, kad jis jam nupirktų televizorių ir pažadėjo kad į jo sąskaitą perves 350 eurų. Jis sutiko, davė V. P. sąskaitą ir liepė rašyti prašymą. V. P. paprašė G. V., kad jis parašytų prašymą, nes nukentėjusysis nemokėjo rašyti prašymų, tik skundus. Šie liudytojo J. P. parodymai neatitinka nuteistojo G. V. parodymų, kad parašyti prašymą jo prašė J. P., vėliau nurodė, kad prašė ir J. P. ir V. P.. Prašymo turinį padiktavo J. P. (t. 2, b.l. 25). Tuo tarpu nukentėjusysis V. P. viso proceso metu tvirtino, kad apie prašymo dėl iš jo sąskaitoje esančių pinigų pervedimo į kitą sąskaitą, o būtent į V. S. sąskaitą, prašymo jis nei su J. P., nei su G. V. nekalbėjo ir jų neprašė, V. S. nepažįsta (2 t., b.l. 48-49). Taip pat neįtikinami liudytojo J. P. parodymai, kad nukentėjusysis nemokėjo rašyti prašymų, todėl už jį surašė G. V.. Be to, prašymą nuteistasis ne tik surašė, bet už nukentėjusįjį ir pasirašė. Pirmosios instancijos teismas kitiems įrodymams patvirtinti pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu G. V. duotais parodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, G. V. parodė, kad nukentėjusiajam papasakojus, kad iš valstybės už laikymo sąlygas kalėjime yra prisiteisęs 400 Eur, jis sugalvojo nukentėjusiojo vardu parašyti prašymą V. P. vardu ir pinigus persivesti į sąskaitą. Kadangi laivėje pats sąskaitos neturėjo, J. P. paklausė ar jis turi sąskaitą, kam jos reikia nepasakė. J. P. pasakė, kad sąskaitą turi jo pusbrolis V. S.. Tuomet paprašė sąskaitos, pasakė, kad bus pervesti pinigai ir paprašė, kad J. P. pusbrolis nupirktų jam aparatūrą. Paėmęs sąskaitą, surašė prašymą V. P. vardu ir jį pasirašė išgalvotu parašu. Prašymą atidavė būrio viršininkei. Vėliau būrio viršininkė davė pasirašyti žurnalą. V. P. pasirašė. Po to V. P. pradėjo kalbėti ir klausinėti kodėl turėjo du kartus pasirašyti, jei siuntė tik vieną laišką (t. 1, b.l. 86-88). Vėliaus apklaustas įtariamuoju, šiuos savo parodymus G. V., dalyvaujant gynėjui patvirtino (t. 1, b.l. 97-99, 124).Skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistojo asmeninė sąskaitą yra ir aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo areštuota, nei patvirtina nei paneigia G. V. skundo argumentų, jog jis yra nuteistas nepagrįstai. Juolab, kad teisiamajame posėdyje apklausti V. S. ir J. P. parodė, jog pinigai buvo išsiųsti į V. S. sąskaitą (2 t., b.l. 78, 112). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys AB „Swedbank“ V. S. sąskaitos išrašas (1 t., b.l. 155) bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo buhalterinės apskaitos skyriaus pažyma Nr. 24-8974 (1 t., b.l. 13).Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo sufabrikuota baudžiamoji byla ir jis nuteistas nepagrįstai, apklausos metu jam buvo daromas spaudimas, todėl jis prisiėmė kaltę, tačiau byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti tokius apeliantų teiginius. Antai, Teisiamajame posėdyje apklaustas pareigūnas A. B. parodė, kad G. V. pradžioje buvo apklaustas specialiuoju liudytoju,

kaltę pripažino, joks poveikis liudytojui nebuvo daromas (2 t., b.l. 51). Vėliau apklausiamas įtariamuoju, G. V. dalyvaujant gynėjui, kaltę pagal pareikštą įtarimą pripažino pilnai, patvirtino pirminius 2016 m. sausio 27 d., kai buvo apklausiamas specialiuoju liudytoju duotus parodymus (1 t., b.l. 86-88, 97-99, 124). Tokiu būdu, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, nėra ir pagrindo išvadai, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino G. V. kaltę patvirtinančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam nėra aiškus jam paskirtos bausmės motyvas, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas parinkdamas bei skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nukentėjusiajam padarytos žalos dydį ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Skirdamas nuteistajam G. V. bausmę, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.