Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-337-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-19
Bylos Nr.
1A-276-337-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
V. S.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-337/2010

Teisėja Dalia Stankevičiūtė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. balandžio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-10-14 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bei pagal BK 187 str. 3 d. ir jam paskirta 25 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. S. paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009-05-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Be to, šiuo nuosprendžio iš V. S. priteista 1691 Lt R. J. Z. turtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis, 2008-08-17 ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo tiksliai nenustatytą valandą, dienos metu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą, nukentėjusiajam R. J. Z. priklausantį turtą, (duomenys neskelbtini), išėmęs ir sudaužęs 150 Lt vertės lango rėmą ir stiklą, per langą įsibrovė į gyvenamojo namo patalpą – sandėliuką, iš kur pagrobė 35 litų vertės magnetinį elektros jungiklį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, išėmęs ir sudaužęs namo lango rėmą bei stiklą, kurių vertė 150 Lt, suplėšęs 5 litų vertės plėvelę, per langą įsibrovė į namo vidų, kur iš kambarių pagrobė nukentėjusiajam R. J. Z. priklausantį turtą: 250 Lt vertės kosmetikos komplektą „Benuty Faze“, 15 Lt vertės buteliuką odekolono, du magnetinius peilių laikiklius, kurių vertė 18 Lt, 7 Lt vertės stalinį laikrodį, 0,5 l talpos 18 Lt vertės mėtų kvapo skystį burnai, 25 Lt vertės buteliuką moteriškų kvepalų, 0,5 l talpos 100 Lt vertės butelį ekstrakto „Genciono“, 0,5 l talpos 25 Lt vertės butelį su alkoholiniu vaistažolių mišiniu, 300 Lt vertės elektrinę siuvimo mašiną „Tula“, 120 Lt vertės pašildomą (elektrinę) paklodę, 25 Lt vertės juodos spalvos pirštines, 30 Lt vertės elektrinį stalinį laikrodį, 25 Lt vertės prailgintuvą, 3 Lt vertės medžiaginį maišelį su užrašu ATMOS, 6 Lt vertės širdutės formos dėžutę su skorpiono atvaizdu, butelį su dezinfekavimo priemone „Salirivolis“, kurio vertė 11 Lt, dvejų elektrinių paklodžių jungiklius su elektros paskirstytojais, kurių vertė 40 Lt, 10 Lt vertės šviestuvo korpusą, 150 Lt vertės televizorių „Šilelis“, iš viso pagrobdamas nukentėjusiajam R. J. Z. priklausančio turto, kurio vertė 1213 Lt, sunaikindamas nedidelės – 305 Lt vertės nukentėjusiajam priklausantį turtą.

Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu nesutinka su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-10-14 nuosprendžiu. Teigia, kad iš R. J. Z. pavogė jam kaltinime išvardintus daiktus, tačiau norėdamas juos vėliau paimti, pastaruosius daiktus paliko nukentėjusiajam priklausančioje sodyboje. Po to jis suprato padaręs blogai ir nusprendė jų nebeimti, taip atsisakydamas baigti vagystę. Po savaitės policija tuos daiktus rado sodybos teritorijoje. Apeliantas teigia, kad nors jis turėjo galimybę bei laiko paimti daiktus, tačiau pats atsisakė tai daryti, todėl, jo manymu, jo veiksmai tėra bandymas pavogti, o ne vagystė. Apeliaciniu skundu ginčijamas ir civilinio ieškinio išsprendimas. Apeliantas skunde nurodo, kad jis lango tyčia nedaužė, langas dėl senumo ir supuvimo subyrėjo jam bandant jį nuimti. Antras išvis liko sveikas, nes jis pastarąjį pastatė prie namų sienos. Apeliantas skunde nurodo, kad visus daiktus paėmė policija. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad R. J. Z. pastoviai keitė parodymus, taip pat pagrobtų daiktų pavadinimus bei jų kainą, todėl V. S. manymu, jis nuteistas esant nepašalintoms abejonėms. Be to, pažymi, kad už 250 Lt vertės kosmetikos komplekto vagystę jis jau buvo nuteistas 2009-05-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo. Mano, kad negali būti teisiamas už tą patį du kartus. Skunde teigiama, kad nukentėjusiojo sodyba yra nuošalioje vietoje, pats šeimininkas joje retai būna. Be to, R. J. Z. yra sakęs, kad ne kartą matė svetimų žmonių. Šiuos nukentėjusiojo žodžius girdėjo policijos darbuotojas ir tyrėja V. V..

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo V. S. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 3 d., ir paskyrė teisingą bausmę, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas nutartyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymus ir jų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Be to, skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, įvertinęs paties nuteistojo V. S., taip pat nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, apelianto parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenis, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, specialisto išvadą bei kitus bylos duomenis, motyvuotai konstatavo įrodžius nuteistojo V. S. kaltę dėl jam inkriminuotos vagystės bei turto sunaikinimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 17 d. buvo neteisėtai įsibrauta į (duomenys neskelbtini) kaime esančio R. J. Z. priklausančio gyvenamojo namo patalpą – sandėliuką ir iš jo pagrobtas R. J. Z. priklausantis turtas bendros 1213 Lt vertės bei sugadintas 305 Lt vertės turtas. Neteisėto įsibrovimo bei svetimo turto pagrobimo faktų neginčija ir pats apeliantas, kuris pirmosios instancijos teisme pripažino įsibrovęs į R. J. Z. priklausantį gyvenamąjį namą bei iš ten pagrobęs įvairių daiktų. Nors apeliantas ginčija daiktų, o būtent – langų rėmų bei stiklų sudaužymą, tačiau šios su turto sunaikinimu susijusios jam inkriminuotos aplinkybės yra įrodytos byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusysis parodė radęs sulaužytus dviejų langų rėmus, sudaužytus jų stiklus. Netikėti šiais jo parodymais, kurie, priešingai nei teigia apeliantas, viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sekančią dieną po įvykio, t. y. 2008-08-18 įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti ir užfiksuoti nukentėjusiojo nurodyti sulaužyti dviejų langų rėmai su sudaužytais jų stiklais. Apelianto teiginiai apie tyčios sugadinti langus nebuvimą vertintini kritiškai, kaip deklaratyvūs, nes jie paneigti aukščiau nurodytais įrodymais. Be to, paties nuteistojo parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis įrodyta, kad V. S. veikė vedinas nusikalstamų kėslų ir būtent tokiam tikslui pasiekti – pagrobti svetimą turtą – sulaužė langų rėmus bei sudaužė jų stiklus, taip palengvindamas sąlygas vagystei įvykdyti. Apelianto teiginys, kad langas dėl senumo ir supuvimo subyrėjo jam bandant jį nuimti, išvados dėl jo tyčios sugadinant R. J. Z. turtą nekeičia. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, dėl minėtų daiktų sunaikinimo atsiradusi žala pagrįstai priteista iš nuteistojo V. S..

Apeliantas pripažįsta iš R. J. Z. pavogęs jam kaltinime išvardintus daiktus, bet skunde teigia, jog vėliau suprato padaręs blogai ir nusprendė iš gyvenamojo namo pagrobtų bei toje pačioje sodyboje prie pirties paliktų daiktų nebeimti. Nors apeliantas savo veiksmus jam įvykdant vagystę vertina kaip nebaigtą nusikaltimą jam savanoriškai atsisakius jį pabaigti, tačiau teisiniu aspektu tai vertintina kaip baigtas neteisėtas svetimo, kaltinime aprašyto, turto pagrobimas, už kurį baudžiamąją atsakomybę numato BK 178 str. 2 d. Pažymėtina, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Iš skundžiamo nuosprendžio bei teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog pirmosios instancijos teisme V. S. teigė, kad maišą su pagrobtais daiktais jis paliko sodyboje prie pirties, galvodamas vėliau juos pasiimti, tačiau kelias dienas girtavo, todėl minėtų daiktų nepasiėmė, pastaruosius vėliau rado policija. Taigi, apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė priešingas, nei apeliaciniame skunde naujai pateikiamas sodyboje paliktų pagrobtų daiktų palikimo aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad išėjęs iš nukentėjusiojo namo su maišu pagrobtų daiktų apeliantas įgijo realias galimybes šiais pagrobtais daiktais elgtis savo nuožiūra. Tai, kad jis dalį daiktų paliko sodyboje, o kitą dalį – du butelius –

parsinešė į namus ir suvartojo, tik patvirtina šią išvadą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl V. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 178 str. 2 d. kaip baigto nusikaltimo.

Kaip nepagrįsti atmestini apelianto teiginiai dėl dvigubo nuteisimo už to paties daikto pagrobimą, nes to nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Priešingai, iš skundžiamu nuosprendžiu bei Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-05-29 nuosprendžiu, kuriuo V. S. nuteistas už 2008 m. kovo mėn. įvykdytą vagystę iš to paties nukentėjusiojo gyvenamojo namo, inkriminuotų vagysčių aprašymų matyti, kad pagrobtieji daiktai yra skirtingi. Todėl apelianto minėtieji teiginiai vertintini kaip subjektyvi spėjimu pagrįsta nuteistojo nuomonė. Kritiškai vertintini ir apelianto teiginiai apie abejotinas pagrobtų daiktų vertes, nes, teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo nurodytos vertės nėra pernelyg didelės bei neprotingo dydžio. Todėl mažinti nukentėjusiajam priteistos žalos dydį nėra jokio pagrindo.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-10-14 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasEligijus GladutisAlgirdas Gaputis