Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Garnelienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

atsakovo atstovams L. R. ir advokatui Nedui Šilaikai.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-249-159/2009 pagal ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl įpareigojimo pakeisti jūrų uosto žemės nuomos sutarties sąlygą ir perskaičiuoti nuompinigių dydį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

a) dėl universalios sandėliavimo aikštelės Nr. l pirmojo etapo statybos užbaigimo sutartimi nuomojamos uosto žemės 24 268 m² ploto dalies uosto žemės nuomos mokesčio dydį (K) prilyginti žemės nuomos mokesčio dydžiui (Kv), t. y. 0,1224 Lt už 1 m², laikotarpiui nuo 2006 m. liepos 19 d. iki 2011 m. liepos 18 d.;

b) dėl universalios sandėliavimo aikštelės Nr. l antro etapo statybos užbaigimo sutartimi nuomojamos uosto žemės 26 103 m² ploto dalies uosto žemės nuomos mokesčio dydį (K) prilyginti žemės nuomos mokesčio dydžiui (Kv), t. y. 0,1224 Lt už 1 m², laikotarpiui nuo 2006 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d.

Tvarkos aprašymo 6.6 punktas numato, kad, nuomininkui nustatyta tvarka nugriovus uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytą pastatą ir atsilaisvinusį žemės plotą pritaikius bei naudojant pagal uosto funkcinę paskirtį, nuomininko prašymu penkerius metus nuo paskirties pakeitimo to ploto uosto žemės nuomos mokesčio dydis (K) prilyginamas nurodytam Tvarkos aprašymo 4 punkte žemės nuomos mokesčio dydžiui Kv (0,1224 Lt už m²) ir K pasidaro lygus Kv (t. y. nebedauginama iš ploto). Ieškovo manymu, jis įgijo teisę į mažesnį jūrų uosto žemės nuomos mokestį, nes krantinių Nr. 82-89 rajone nugriovė uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytus ir nereikalingus pastatus bei 2006 m. I pusmetį baigė naujos 35 694 m² ploto universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 įrengimo pirmąjį etapą, o 2006 m. II pusmetį – naujos 37 774 m² ploto universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 įrengimo antrąjį etapą. 50 371 m² universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 dalis užima tą žemę, kurią ieškovas buvo išsinuomojęs prieš 2007 m. balandžio 27 d., 23 097 m² pradėjo nuomoti nuo 2007 m. balandžio 27 d. Atsakovas atsisakė laikinai sumažinti jūrų uosto žemės nuomos mokesčio dydį 50 371 m² (24 268 m² + 26 103 m²) plotui. Kad nugriauti pastatai ir statiniai buvo nepritaikyti ir neatitiko uosto funkcinės paskirties, įrodo šios faktinės aplinkybės: 1) pritaikyto ir būtino uosto funkcinei paskirčiai pastato (universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1) pastatymas; 2) universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 statymas suderinus ir sutikus atsakovui; 3) kaip matyti iš Klaipėdos m. tarybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 68 patvirtinto Teritorijos tarp Nemuno, Minijos, Varnėnų, Smiltelės g. ir krantinių Nr. 80-115 Klaipėdoje detalaus plano, atsakovas dar 2000 m. siekė griauti universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 vietoje esančius pastatus; 4) dalies nugriautų pastatų ieškovo vykdomai veiklai apskritai nereikia ir nereikėjo, kita dalis nugriautų pastatų pagal savo funkcinę paskirtį buvo perteklinė. Plotas, kuriam taikoma nuomos mokesčio lengvata, apima plotą, atsilaisvinusį nugriovus pastatus (t. y. užstatytą plotą), taip pat plotą aplink juos, nes norint tinkamai naudoti pastatą reikia papildomo ploto. Ta aplinkybė, kad dalis nugriautų pastatų stovėjo ne universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 teritorijoje, neturi esminės reikšmės. Ieškovo įsitikinimu, Tvarkos aprašymo 6.6 punktas neriboja nuomos mokesčio lengvatų taikymo atgaline data, t. y. nuo prašymo pateikimo už praėjusį laiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių; teisingai taikė procesinės ir nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1991 m. rugsėjo 5 d. buvo įregistruota LK AB „Klaipėdos Smeltė“ (t. 1, b. l. 10). Pradiniai sandėlių, rūkymo cechų, katilinės, gamybinių pastatų, siurblinių, administracinių pastatų, džiovyklos, dirbtuvių, maitinimo pastato, laivų remonto stoties, gamybinio cecho, transformatorinės, buvusių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai buvo Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonė „Jūra“ ir/ar AB „Žuvų konservai“ (t. 2, b. l. 31-79). Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė „Jūra“ vertėsi laivyba ir jos turėti pastatai buvo skirti aptarnauti laivus (t. 3, b. l. 59), o AB „Žuvų konservai“ veikla orientuota į žuvies pramonę. Kadangi pagrindinė ieškovo veikla yra susijusi su krovinių krova (t. 1, b. l. 11-13, t. 3, b. l. 33-35), įsigyti pastatai ieškovui nebuvo reikalingi, bet suteikė teisę be konkurso išsinuomoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, t. y. derybų su vieninteliu pretendentu būdu (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 str. 1 d. 1 p.; Susisiekimo ministerijos 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso nuostatų 5.1 p.). Bylos šalys 2002 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė terminuotą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002 ž, kuri buvo pakeista (papildyta) vėlesnėmis sutartimis: 1) 2003 m. kovo 25 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartimi Nr. 20-16/2003 ž, 2) 2003 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartimi Nr. 20-49/2003 ž, 3) 2005 m. sausio 7 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartimi Nr. 20-01/2005 ž, 4) 2006 m. sausio 27 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartimi Nr. 20-02/2006 ž, 5) 2007 m. vasario 5 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartimi Nr. 20-03/2007 ž (įsigaliojo 2007 m. balandžio 27 d.), 6) 2007 m. vasario 5 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartimi Nr. 20-04/2007 ž (įsigaliojo 2007 m. balandžio 27 d.), 7) 2007 m. birželio 21 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartimi Nr. 20-25/2007 ž, 8) 2007 m. spalio 25 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartimi Nr. 20-36/2007 ž. (t. 1, b. l. 14–101). Laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 20 d. iki 2007 m. balandžio 27 d. ieškovas 50 metų išsinuomojo 226 849 m² ploto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, esančios prie krantinių Nr. 82–100 ir Nr. 105–106, kuri skirta veiklai, atitinkančiai uosto funkcinę paskirtį, o nuo 2007 m. balandžio 27 d. - dar 23 573 m² uosto žemės, esančios prie krantinių Nr. 82–100 ir Nr. 105–106, kuri skirta apdoroti ir sandėliuoti šaldytus maisto produktus (logistikai) (t. 1, b. l. 68-70, 71, 92). 2007 m. birželio 21 d. ieškovo nuomojama 23 573 m² uosto žemės ploto dalis padidinta iki 25 260 m² (t. 1, b. l. 132-136).

Atsakovas inicijavo, kad Klaipėdos m. taryba 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 68 patvirtintų Teritorijos tarp Nemuno, Minijos, Varnėnų, Smiltelės g. ir krantinių Nr. 80-115 Klaipėdoje detalųjį planą (t. 2, b. l. 89-90; t. 3, b. l. 58-59). Detaliajame plane nustatyta teritorijos vystymo kryptis buvo susijusi su specialių krovinių krova (t. 3, b. l. 58), tad atsakovas neprieštaravo, kad ieškovas nugriautų nenaudojamus pastatus. Kaip matyti iš leidimų vykdyti statinio nugriovimo darbus, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymų apie nugriautus statinius (t. 1, b. l. 156-201), VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (t. 2, b. l. 106-173), nuo 1999 m. rugpjūčio 3 d. iki 2000 m. birželio 23 d. (t. y. iki ginčo nuomos sutarties sudarymo) ieškovas turėjo leidimą ir de facto nugriovė sandėlį 3F1p, du rūkymo cechus 10P1p ir 2P1p, katilinę 42H1p. Nuo 2002 m. birželio 27 iki 2002 m. liepos 5 d. (iki ginčo nuomos sutarties sudarymo) ieškovas turėjo leidimus griauti penkis sandėlius 134F1p, 135F1p, 136F1p, 93F1ž, 51F1b, tris gamybinius pastatus 95P1p, 63 P1p, 61F1p, siurblinę 18H1p. Bet byloje nėra patikimų įrodymų, kada – iki ar po ginčo nuomos sutarties sudarymo - šie statiniai de facto buvo nugriauti, nes Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymos apie statinių nugriovimą datuojamos 2002 m. lapkričio 29 d. Nuo 2002 m. spalio 28 d. iki 2006 m. kovo 21 d. (t. y. po ginčo nuomos sutarties sudarymo) ieškovas turėjo leidimus ir de facto nugriovė administracinį pastatą 36B2p, džiovyklą 40H1p, sandėlį 41F1p, dirbtuves 39H1p ir 37H1p, sandėlį 38F1p, maitinimo pastatą 1M1p, administracinį pastatą 58B3p, dirbtuves 60P2p, laivų remonto stoties pastatą 22P2p, dirbtuves 59P1p, gamybinį cechą 9P1p, sandėlį 10I1p, siurblinę 14H1p, sandėlį 11F1p, taip pat transformatorinę 25H1p (t. 1, b. l. 152-153, t. 2, b. l. 83). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2006 m. birželio 5 d. išdavė ieškovui statybos leidimą Nr. 99(1.0)-T/05 (t. 1, b. l. 110-121) adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. 82-89 krantinių gretimybėje) statyti universalią sandėliavimo aikštelę Nr. 1, suskirstant statybos procesą į 2 etapus. Statybos leidimo aiškinamajame rašte inter alia nurodyta, kad dirbančiųjų aikštelėje komunaliniai-buitiniai, medicininiai, relaksaciniai poreikiai bus tenkinami šio profilio objektuose, esančiuose LK AB „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje. 2006 m. liepos 18 d. ieškovas baigė naujos 35 694 m² ploto universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 įrengimo pirmąjį etapą, o 2006 m. gruodžio 21 d. – naujos 37 774 m² ploto universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 įrengimo antrąjį etapą (t. 1, b. l. 127-131; t. 2, b. l. 104).

LR Susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3-333 6.6 punktu buvo papildyta Susisiekimo ministerijos 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, numatant, kad kai nuomininkas uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytą pastatą nustatyta tvarka nugriauna ir atsilaisvinusį žemės plotą pritaiko ir naudoja pagal uosto funkcinę paskirtį, nuomininko prašymu 5 metus nuo paskirties pakeitimo to ploto uosto žemės nuomos mokesčio dydis (K) prilyginamas nurodytam šios tvarkos 4 punkte žemės nuomos mokesčio dydžiui Kv (0,1224 Lt už 1 m²). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytomis penkiomis šios normos taikymo sąlygomis: 1) nuomininkas nugriovė pastatą; 2) nuomininkas nugriovė pastatą teisėtai (laikydamasis teisės aktų reikalavimų), 3) nugriautas pastatas nebuvo pritaikytas uosto funkcinei paskirčiai, 4) atsilaisvinusį žemės plotą nuomininkas pritaiko ir naudoja pagal uosto funkcinę paskirtį; 5) nuomininkas pateikė direkcijai prašymą.

Kaip minėta, iki ginčo nuomos sutarties sudarymo, t. y. nebūdamas nuomininku, ieškovas nugriovė 4 pastatus; po ginčo nuomos sutarties sudarymo, t. y. būdamas nuomininku, - 16 pastatų. Kad likusius 9 pastatus ieškovas nugriovė po nuomos sutarties sudarymo, byloje nenustatyta. Taigi ieškovas tik iš dalies (16 iš 29 pastatų atžvilgiu) atitinka Tvarkos 6.6 punkto taikymo pirmąją sąlygą. Kitų trijų Tvarkos 6.6 punkto taikymo sąlygų (pastatų griovimo teisėtumas, atsilaisvinusio ploto pritaikymas bei naudojimas pagal uosto funkcinę paskirtį, nuomininko prašymas) buvimas abejonių nekelia. Esminis ginčas tarp bylos šalių kilo dėl to, ar nugriauti pastatai nepritaikyti uosto funkcinei paskirčiai.

Žodis „paskirtis“ apibūdinamas kaip iš anksto numatytas tikslas, „pritaikyti“ - padaryti tinkamą (Kruopas J., Lyderis A., Lukšys D., Paulauskas J., Senkus J., Ulvydas K. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, leidykla „Mintis“, 1972. P. 519, 627). Vadinasi, sąvoka „pastatas pritaikytas [tam tikrai] paskirčiai“ suprantama kaip pastato padarymas tinkamu naudoti iš anksto numatytam tikslui. Koks gali būti iš anksto numatytas tikslas, nustato LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. Uostas – tai LR transporto sistemos dalis, skirta aptarnauti laivus ar vykdyti kitokią su laivyba susijusią komercinę-ūkinę veiklą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 4 str. 1 d.). Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 2 dalį uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms. Kitaip tariant, įmonės, užsiimančios komercine-ūkine veikla, kuriai objektyviai nebūtina tiesioginė prieiga prie jūros, neturi teisės išsinuomoti uosto žemės. Imperatyvi įstatymų leidėjo pozicija dėl potencialių jūrų uosto žemės nuomininkų paaiškinama tuo, kad uostas - ypatingos svarbos objektas, užimantis (galintis užimti) didesnę ar mažesnę, bet vis dėlto ribotą teritoriją. Todėl Tvarkos 6.6 punkto nuostata apie pastatų (mutatis mutandis - statinių) nepritaikymą uosto funkcinei paskirčiai turi būti interpretuojama atsižvelgiant į nurodytą imperatyvą ir reiškia, kad pastatai (statiniai) nepasižymi atitinkamomis konstrukcinėmis savybėmis, kurios leistų eksploatuoti tą pastatą (statinį) pagal uosto funkcinę paskirtį: aptarnauti uoste stovinčius laivus (pvz., keleivių ir krovinių pervežimas, laivų remontas) ar vykdyti kitokią su laivyba susijusią ūkinę-komercinę veiklą (pvz., sužvejoto laimikio apdorojimas, perdirbimas), nepriklausomai nuo to, kam pastatai (statiniai) faktiškai buvo naudojami. Tvarkos 6.6 punkte numatyta uosto žemės nuomos mokesčio lengvata taikytina tais atvejais, kai, išplėtus uosto ribas, į uosto teritoriją pakliūna pastatai (statiniai), kurie iki šiol buvo nepritaikyti uosto funkcinei paskirčiai.

Ieškovas įsigijo pastatų, kurie neatitiko jo vykdomos ūkinės-komercinės veikos (krovinių krovos, sandėliavimo) specifikos, bet neįrodė (CPK 178 str.), kad pradinių pastatų, kuriuos jis nugriovė, savininkai Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonė „Jūra“ bei AB „Žuvų konservai“ dirbo nurodytos uosto funkcinės paskirties neatitinkančiuose pastatuose arba kad vėlesni pastatų, kuriuos nugriovė ieškovas, savininkai uosto funkcinei paskirčiai pritaikytus pastatus būtų pritaikę veiklai, kuri nesiderino su uosto funkcine paskirtimi. Priešingai nei teigia ieškovas, konkliudentiniai veiksmai - pastatų nereikalingumas ieškovui, detaliojo plano, numatant, kad uosto vystymo kryptis bus siejama su krovinių krova, patvirtinimas; pastatų nugriovimo faktas, pastatų nugriovimas turint atsakovo sutikimą, naujo pastato (statinio) pastatymas – per se nesuponuoja išvados, kad pastatai buvo nepritaikyti uosto funkcinei paskirčiai. Iš tikrųjų ieškovas ne vietoj uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytų pastatų pastatė uosto funkcinei paskirčiai pritaikytą pastatą (statinį), o uosto funkcinei paskirčiai pritaikytus pastatus pakeitė kitokio pobūdžio uosto funkcinei paskirčiai pritaikytu pastatu (statiniu), kuris atitinka ieškovo vykdomą ūkinę-komercinę veiklą.

Be to, ieškovas Tvarkos 6.6 punktą savo nuožiūra papildė žodžiu, jog turi būti nugriauti uosto funkcinei paskirčiai nereikalingi pastatai, ir žodį „nereikalingi“ traktuoja laiko aspektu, t. y. taip, jog pastatai pasenę, neatitinka šiuolaikinės technologijos galimybių. Žodis „reikalingas“ apibūdinamas kaip tai, be ko negalima išsiversti (ten pat. P. 659). Pabrėžtina, kad žodis „nereikalingas“ platesnis už Tvarkos 6.6 punkto žodį „nepritaikytas“, nes kiekvienas uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytas pastatas yra nereikalingas, bet ne kiekvienas nereikalingas pastatas visada kartu būna nepritaikytas uosto funkcinei paskirčiai. Todėl pastato (ne)pritaikomumas uosto funkcinei paskirčiai negali būti nustatomas pagal apelianto skunde išvardintus kriterijus: pastato vietą, pastato reikalingumą uostui atitinkamu laiku, uosto vystymo kryptis, uosto naudotojo (ieškovo) ūkinę-komercinę veiklą.

Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, būdamas uosto žemės nuomininku, nugriovė pastatus (statinius), kurie buvo pritaikyti uosto funkcinei paskirčiai, t. y. nėra vienos iš penkių esminių Tvarkos 6.6 punkto taikymo sąlygų, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šalutinių su Tvarkos 6.6 punkto taikymu susijusių klausimų (ploto, kuriam taikytina lengvata; atskaitos taško, nuo kada nuomininkui gali būti taikoma lengvata, t. t.), konstatavęs, kad lengvata ieškovui nepriklauso.

Atsakovui iš apelianto priteisiama 1 062 Lt su PVM išlaidų už advokato teisinę pagalbą, suteiktą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 ir 3 d., 98 str. 1-2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui valstybės įmonei „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ iš ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ 1 062 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt du litus) su PVM išlaidų už advokato teisinę pagalbą, suteiktą apeliacinės instancijos teisme.