- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-143-280/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00528-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., V. A., Molėtų rajono antrojo notarų biuro
- Pareiškėjas
- L. G.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-143-280/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų J. V. ir V. A. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-689-335/2013 pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims V. A., J. V., Molėtų rajono antrojo notarų biuro notarei D. Č., dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. G. prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą priimti mirusios motinos O. A. A. palikimą. O. A. A. mirė 2013-01-26 ir dėl jos palikimo priėmimo pareiškėja į notarų biurą kreipėsi rugpjūčio mėnesį, kur ir sužinojo, kad praleido įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja paaiškino, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi tiek prieš motinos mirtį, tiek po motinos mirties ilgą laiką sirgo vidutinio sunkumo depresija, todėl gydėsi, buvo labai prastos savijautos, tuo metu vien rūpinosi savo sveikata ir nuvykti į Molėtus (iš Ignalinos) dėl motinos palikimo tvarkymo reikalų neturėjo galimybių. Be to, esą dėl palikimo priėmimo termino jos niekas neinformavo, jos brolis V. A. ir sesuo J. V. šiuo klausimu bendravo itin nenoriai. Dėl nurodytų priežasčių ji praleido įstatymo numatytą terminą, per kurį turi būti priimamas palikimas ir dėl jo atnaujinimo kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi L. G. pareiškimą tenkino ir pratęsė terminą O. A. A., mirusios 2013-01-26, palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl O. A. A. dalies palikimo priėmimo kreipėsi jos sūnus V. A. ir dukra J. V., o pareiškėja laiku pageidavimo palikimą priimti neišreiškė. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas konstatavo, jog pareiškėjai nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio pastoviai buvo išmokamos ligos pašalpos, o tai patvirtina, kad pareiškėja ilgą laiką sirgo, todėl atmetė suinteresuotų asmenų argumentus, jog pareiškėja į specialistą kreipėsi tik 2013-08-16 ir liga jai buvo diagnozuota jau pasibaigus palikimo terminui. Argumentus, jog pareiškėja nesirūpino savo motina, teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingus šioje byloje, kadangi visi palikėjo vaikai turi vienodą teisę į palikimą. Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad pareiškėja išreiškė valią palikimą priimti, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių – ligos, jos valia priimti palikimą nebuvo tinkamai įforminta, todėl teismas terminą pripažino buvus praleistą dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujino.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys J. V. ir V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti priimtą nutartį ir neatstatyti praleisto termino palikimui priimti. Apeliantai nurodė, kad pareiškėja nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ji negalėjo laiku kreiptis dėl paveldėjimo. Nors L. G. pateikė pažymas apie dabartinę jos ligą, tačiau ši liga jai netrukdo bylinėtis dabar. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad tarp O. A. A. vaikų buvo susitarimas, kad J. V. ir V. A. prižiūrės ir slaugys sunkiai sergančią motiną, o pareiškėja, negalinti mamos prižiūrėti, atsisakys mamos turto. Šio susitarimo pareiškėja laikėsi penkerius metus.
Atsiliepimas
Pareiškėja L. G. atsiliepimu prašo suinteresuotų asmenų J. V. ir V. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-02-05 nutartį nepakeistą. Pareiškėja pažymėjo, jog jos apie palikimo priėmimo terminą niekas neinformavo, dėl ligos ir teisinių žinių stokos ji šį terminą praleido. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad pareiškėja atsisakė motinos palikimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir iš jų padarė pagrįstas išvadas, tinkamai aiškino ir taikė civilines bei civilinio proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą jos motinos palikimui priimti pagrįstumo klausimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. sausio 28 d. mirė O. A. A. (b. l. 3). Suinteresuoti asmenys V. A., J. V. bei pareiškėja L. G. yra mirusiosios vaikai. V. A. ir J. V. 2013-04-24 pateikė pareiškimus Molėtų rajono 1-ajam notaro biurui apie tai, kad faktiškai valdydami priėmė motinos palikimą (b. l. 44-45). Pareiškėja L. G. dėl palikimo priėmimo į Molėtų rajono 2-ąjį notaro biurą kreipėsi tik 2013 m. rugpjūčio mėnesį, o 2013 m. rugsėjo 2 d. pateikė pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Įpėdinis, norintis įgyti palikimą, turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įpėdiniui praleidus šį terminą, CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Pareiškėja nurodė, jog kreiptis laiku į notarą jai sutrukdė teisinių žinių stoka bei liga, suinteresuoti asmenys V. A. ir J. V. visais būdais stengėsi, kad pareiškėja palikimo nepriimtų. Pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas nėra pakankama priežastis pateisinti pareiškėjos neveikimą, o kitų įpėdinių siekis paveldėti niekaip nedaro įtakos ir nekliudo paveldėtojui pateikti pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą.
Vis dėl to, klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Terminas nagrinėjamu atveju priimti palikimą suėjo 2013 m. balandžio 28 d., todėl pareiškėją šį terminą praleido 4 mėnesiais. Byloje esantys išrašai iš L. G. medicininių dokumentų patvirtina, jog pareiškėjai 2013-08-16 nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (TLK kodas F32.10), ligos simptomatika išryškėjo po motinos mirties (b. l. 6), 2001 m. gegužės mėn. pareiškėjai diagnozuotas generalizuotas nerimas, 2002 m. L. G. išduotas siuntimas psichiatro konsultacijai dėl nerimo ir depresijos, 2004 m. nustatytas nerimo sutrikimas (b. l. 7). Pateikti gydytojų dokumentai patvirtina, jog pareiškėja ir anksčiau yra patyrusi nerimo ir depresijos epizodų, o artimo žmogaus mirtis sukelia daug neigiamų išgyvenimų, kurie gali trukti ilgą laiką bei sąlygoti asmens stabilios psichologinės būklės sutrikimą ar būklės pablogėjimą. Nors apeliantai nurodo, kad pareiškėjai tik 2013-08-16 diagnozuotas depresijos epizodas, tačiau pažymėtina, jog depresija nėra ūminė liga ir ja sergančiam asmeniui sukelia sunkumų dar iki gydytojo diagnozės. Teritorinė ligonių kasa (TLK) paaiškinimuose, kas yra depresijos epizodas nurodo, kad esant tipiškam lengvos, vidutinės arba sunkios depresijos epizodui, būdinga liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ir aktyvumas, dažnai pasireiškia sumažėjęs pasitenkinimas, interesų ratas, dėmesio koncentracija ir didelis nuovargis net ir nuo minimalių pastangų. Pareiškėjai nustatytas F32.10 vidutinio sunkumo depresijos epizodas, kuriam esant pacientas paprastai turi didelių sunkumų, atlikdamas savo kasdienę veiklą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai dėl diagnozuotos konkrečios ligos galėjo būti ir buvo sudėtinga laiku kreiptis į notarę, kad išreikšti savo valią priimti palikimą, kai kiti įpėdiniai jos tokio veiksmo nepalaikė, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių nuo jos nepriklausančių priežasčių -jos ligos, o tai yra pagrindas terminą pratęsti.
Apeliantai pažymėjo, jog tai, kad pareiškėja galėjo kreiptis į teismą, įrodo, jog ji galėjo laiku kreiptis ir į notarę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. vartoja medikamentus, skirtus depresijai gydyti (b. l. 6). Be to, kaip nurodė pati pareiškėja, paruošti dokumentus jai padeda dukra, todėl vėlesnis kreipimasis į teismą nereiškia, kad pareiškėja tokios pat psichologinės ir emocinės būklės buvo ir po motinos mirties. Suinteresuotų asmenų nurodomos aplinkybės apie jų išleistas lėšas motinos namo remontui O. A. A. dar esant gyvai, taip pat aplinkybės apie buvusį susitarimą su L. G., jog ji atsisakys motinos palikimo, nėra teisiškai reikšmingos šioje byloje. Palikimo priėmimo teisės realizavimo, kai nėra palikėjos testamento, kuriuo atimta teisė paveldėti, negali įtakoti kitų įpėdinių valia. Tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys A. A. ir J. V. yra palikėjos vaikai, todėl kaip pirmos eilės įpėdiniai turi vienodas teisės paveldėti pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėja dėl savo ligos tinkamai savo teise negalėjo pasinaudoti.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.