Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems J. J., jo gynėjui advokatui G. B., M. A., jo gynėjai advokatei Irinai Kizinai, UAB (duomenys neskelbtini), jo gynėjui advokatui Albinui Janučiui,

J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, išsilavinimas aukštasis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, 276 straipsnio 1 dalyje, 277 straipsnio 1 dalyje, ir

M. A., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, išsilavinimas aukštasis, dirbantis (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, IĮ savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso139 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, 276 straipsnio 1 dalyje, 277 straipsnio 1 dalyje,

Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, 276 straipsnio 1 dalyje, 277 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. pažeidė kovos su užkrečiamomis ligomis taisykles ir dėl to išplito susirgimas, o būtent:

J. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr.VIII-1835, 2008-11-11 redakcija Nr.X-1805) 37 straipsnio 10 dalį, UAB (duomenys neskelbtini) įstatus (1997-04-08 perregistruotus Širvintų rajono savivaldybėje) bei UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginius nuostatus (patvirtintus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2007-10-30 įsakymu Nr.DS-10) būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės komercinės ūkinės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, nesilaikydamas teisės aktų nustatytos tvarkos ir pažeisdamas:

- Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (1996-09-25 Nr. I-1553, 2007 05 24 įstatymo Nr. X-1149 redakcija) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys privalo pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones);

- Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2005 m. gruodžio 30 d įsakymo Nr. B1-738 „Dėl gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 18 punktą (Subjektas, norėdamas gauti veterinarinį patvirtinimą, turi atitikti reglamentą (EB) Nr. 852/2004 ir reglamentą (EB) Nr. 853/2004 bei pateikti atitinkamos apskrities ar miesto VMVT: 18.1. subjekto vadovo (jo įgalioto asmens) pasirašytą laisvos formos prašymą suteikti veterinarinį patvirtinimą atitinkamai veiklai; 18.2. techninį projektą su technologiniais sprendimais, gamybinio proceso aprašymą, nurodant projektinį pajėgumą, skerdyklose – numatomą paskersti gyvūnų skaičių per laiko vienetą (valandą), personalo skaičių, pamainų skaičių), 22 punktą (Subjektas, norėdamas būti įregistruotas, turi atitikti teisės aktuose nustatytus gyvūninio maisto saugos ir kokybės reikalavimus ir pateikti atitinkamai apskrities, miesto ar rajono VMVT laisvos formos prašymą dėl registravimo),

- Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 4 d. Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas bei 4 straispnio 2 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog teikiamas maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. sausio 28 d. reglamento (EB) Nr.178/2002, nustatančio maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 1 dalė, kurioje numatyta, jog nesaugus maistas į rinką nepateikiamas, 14 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis: a) kenkia sveikatai; b) netinka žmonėms vartoti bei 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priedo IX skyriaus 1 punktą, kuriame numatyta, jog maisto tvarkymo subjektas negali priimti jokių žaliavų ar ingredientų, tiktai gyvus gyvulius, taip pat negali priimti kitų produktų perdirbimui naudojamų medžiagų, jeigu žinoma, kad tos medžiagos yra ar pagrįstai tikėtina, jog gali būti užkrėstos parazitais, patogeniniais mikroorganizmais ar toksinėmis, pūvančiomis ar kitos kilmės medžiagomis tokiu mastu, kad netgi maisto tvarkymo subjektui atlikus higieniško rūšiavimo ir (ar) paruošimo ar perdirbimo procedūras, galutinis produktams netiks vartoti žmonėms;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, III priedo, IV skirsnio, II skyriaus, 7 punktą, kuriame teigiama, jog į laukinių medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę pristatomi stambieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai turi būti pateikiami kompetentingai institucijai, kad ji tuos gyvūnus patikrintų;

- 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2075/2005, nustatančio specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles, 2 straipsnio 3 dalį, kurioje teigiama, jog Trichinella neatsparių arklių, šernų ir kitų ūkiuose auginamų ir laukinių gyvūnų rūšių skerdenų mėginiai sistemingai imami skerdyklose arba medžiojamųjų gyvūnų perdirbimo įmonėse ir yra poskerdiminio tyrimo dalis....Mėginys imamas iš kiekvienos skerdienos ir pagal I ir III priedų reikalavimus tiriamas kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje;

- Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles, I priedo VIII skyriaus A poskyrio 1 punktą, pagal kurį laukiniai gyvūnai turi būti patikrinti kiek įmanoma greičiau po jų priėmimo laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėje, IX skyriaus C poskyrio 1 punktą, pagal kurį kiaulių (naminių kiaulių, ūkiuose auginamų laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių), neskeltanagių ir kitų rūšių gyvūnų, imlių trichineliozei, skerdenos dėl trichineliozės turi būti ištirtos vadovaujantis galiojančiais Bendrijos teisės aktais, išskyrus atvejus, kai šiuose teisės aktuose pateiktos kitokios nuostatos ir 2 punktą, kuriame numatyta, jog trichinelėmis apkrėsta mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonėms,

veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, nesiėmė užkrečiamų ligų profilaktikos - organizacinių, teisinių, technologinių, taip pat kitų veiksmų ir metodų, kurie leidžia išvengti apsikrėtimo ir susirgimo užkrečiamomis ligomis, t.y. J. J. nesiėmė priemonių, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų kompetentingos institucijos patikrinta dėl tinkamumo saugiai vykdyti laukinių gyvūnų mėsos perdirbimą ir gautų leidimą šiai veiklai, jis neužtikrino, kad į UAB (duomenys neskelbtini) mėsos perdirbimo cechą nebūtų priimta veterinarijos gydytojo nepatikrinta šerniena, nors pagrįstai galima buvo tikėtis, kad skerdena gali būti užkrėsta trichinų lervomis, neužtikrino, kad šerno skerdena iš medžiotojo V. S. būtų priimta pagal nustatytos tvarkos reikalavimus (Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 patvirtintų „Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų“ 12 p., 12.1 p., (šiose normose numatyta, jog po sumedžiojimo medžiojamuosius gyvūnus būtina apdoroti, laikantis tokios tvarkos: 12.1. kai medžiojamieji gyvūnai pristatomi į perdirbimo įmonę – krūtinės ląstos vidaus organai, nežiūrint, ar jie atskirti nuo skerdenos, kepenys ir blužnis turi būti palikti šalia gyvūno ir pažymėti taip, kad veterinarijos gydytojas galėtų atlikti vidaus organų veterinarinį patikrinimą kartu su skerdenomis; galva gali būti atskirta ir panaudota trofėjų paruošimui), t.y. su krūtinės ląstos vidaus organais, kepenimis ir blužnimi), nesiėmė priemonių, kad šerniena kiek įmanoma greičiau būtų nustatyta tvarka patikrinta ir ištirta kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje; neužtikrino, kad visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose maisto produktas atitiktų maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, todėl nepasinaudojo galimybe išvengti žmonių apkrėtimo ir susargdinimo pavojinga užkrečiama liga, prarado galimybę nustatyti, kad perdirbimui pateikta šerniena apkrėsta trichinelėmis ir netinkama vartoti žmonėms ir todėl iš šios trichinelų lervomis užkrėstos netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ir gyvybei mėsos UAB (duomenys neskelbtini) mėsos perdirbimo ceche pagaminus apie 40 kg rūkytų dešrų ir jas realizavus kaip maisto produktą, išplito susirgimas - 84 žmonės susirgo pavojinga užkrečiama liga – trichinelioze.

Šiais veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. J. dėl neatsargumo nesunkiai susargdino daug žmonių, o būtent:

J. J. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835, 2008-11-11 redakcija Nr. X-1805) 37 straipsnio 10 dalį, UAB (duomenys neskelbtini) įstatus (1997-04-08 perregistruotus Širvintų rajono savivaldybėje) bei UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginius nuostatus (patvirtintus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2007-10-30 įsakymu Nr. DS-10) būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės komercinės ūkinės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos ir pažeidė:

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos 6 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog maisto tvarkymo subjektai užtikrina, kad įmonės yra patvirtintos kompetentingos institucijos, atliekant mažiausiai vieną apsilankymą vietoje, jeigu patvirtinimo reikalaujama: a) pagal valstybės narės, kurioje įmonė įsteigta, nacionalinius įstatymus; b) pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, 4 straipsnio 1dalį, kurioje įtvirtinta, jog maisto tvarkymo subjektai Bendrijoje pagamintus gyvūninės kilmės produktus pateikia į rinką tik tada, jeigu tie produktai buvo paruošti ir sutvarkyti tik įmonėse: a) atitinkančiose reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 852/2004, šio reglamento II ir III priedų, ir kitus atitinkamus maisto įstatymo reikalavimus; ir b) kompetentingos institucijos užregistruotose arba, jeigu numatyta 2 dalyje, patvirtintose, 4 straipsnio 2 dalį, kurio numatyta, jog nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 852/2004 6 straipsnio 3 dalies, įmonės, tvarkančios tuos gyvūninės kilmės produktus, kuriems šio reglamento III priede yra nustatyti reikalavimai, negali vykdyti veiklos, jeigu kompetentinga institucija jų nėra patvirtinusi pagal 3 dalį, 4 straipsnio 3 dalį, pagal kurią įmonė, patvirtintina pagal 2 dalį, negali vykdyti veiklos, jeigu pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles, kompetentinga institucija: a) apsilankiusi vietoje, nėra suteikusi įmonei patvirtinimo vykdyti veiklą; arba b) nėra suteikusi įmonei sąlyginio patvirtinimo;

- Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2005 m. gruodžio 30 d įsakymo Nr. B1-738 „Dėl gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktą, kuriame teigiama, jog subjekto veterinarinis patvirtinimas, laikinasis veterinarinis patvirtinimas yra suteikiamas ir panaikinamas VMVT direktoriaus įsakymu pagal Tvarkos aprašo II, IV skyrių reikalavimus), 7 p. ( Subjektas registruojamas, registravimas panaikinamas atitinkamos apskrities, miesto ar rajono VMVT viršininko įsakymu pagal Tvarko aprašo III ir IV skyrių reikalavimus, 18 punktą, pagal kurį subjektas, norėdamas gauti veterinarinį patvirtinimą, turi atitikti reglamentą (EB) Nr. 852/2004 ir reglamentą (EB) Nr. 853/2004 bei pateikti atitinkamos apskrities ar miesto VMVT: 18.1. subjekto vadovo (jo įgalioto asmens) pasirašytą laisvos formos prašymą suteikti veterinarinį patvirtinimą atitinkamai veiklai; 18.2. techninį projektą su technologiniais sprendimais, gamybinio proceso aprašymą, nurodant projektinį pajėgumą, skerdyklose – numatomą paskersti gyvūnų skaičių per laiko vienetą (valandą), personalo skaičių, pamainų skaičių, 22 punktą, kuriame nurodoma, kad subjektas, norėdamas būti įregistruotas, turi atitikti teisės aktuose nustatytus gyvūninio maisto saugos ir kokybės reikalavimus ir pateikti atitinkamai apskrities, miesto ar rajono VMVT laisvos formos prašymą dėl registravimo);

- Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 4 d. Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nurodoma, jog maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. sausio 28 d. reglamento (EB) Nr.178/2002, nustatančio maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog nesaugus maistas į rinką nepateikiamas, 14 straipsnio 2 dalį, pagal kurią maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis: a) kenkia sveikatai; b) netinka žmonėms vartoti; 17 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priedo IX skyriaus 1 punktą, pagal kurį maisto tvarkymo subjektas negali priimti jokių žaliavų ar ingredientų, tiktai gyvus gyvulius, taip pat negali priimti kitų produktų perdirbimui naudojamų medžiagų, jeigu žinoma, kad tos medžiagos yra ar pagrįstai tikėtina, jog gali būti užkrėstos parazitais, patogeniniais mikroorganizmais ar toksinėmis, pūvančiomis ar kitos kilmės medžiagomis tokiu mastu, kad netgi maisto tvarkymo subjektui atlikus higieniško rūšiavimo ir (ar) paruošimo ar perdirbimo procedūras, galutinis produktams netiks vartoti žmonėms;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, III priedo, IV skirsnio, II skyriaus, 7 punktą, pagal kurį į laukinių medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę pristatomi stambieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai turi būti pateikiami kompetentingai institucijai, kad ji tuos gyvūnus patikrintų);

- 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2075/2005, nustatančio specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles, 2 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad naminių kiaulių skerdenų mėginiai sistemingai imami skerdyklose ir yra poskerdiminio tyrimo dalis. Mėginys imamas iš kiekvienos skerdenos, ir kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje Trichinella nustatoma mėginyje vienu iš šių aptikimo metodų: a) I priedo I skyriuje nurodytu pamatiniu aptikimo metodu arba b) I priedo II skyriuje nurodytu lygiaverčiu aptikimo metodu), 2 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Trichinella neatsparių arklių, šernų ir kitų ūkiuose auginamų ir laukinių gyvūnų rūšių skerdienų mėginiai sistemingai imami skerdyklose arba medžiojamųjų gyvūnų perdirbimo įmonėse ir yra poskerdiminio tyrimo dalis....Mėginys imamas iš kiekvienos skerdienos ir pagal I ir III priedų reikalavimus tiriamas kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje;

- Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles, I priedo VIII skyriaus A poskyrio 1 punktą, pagal kurį laukiniai gyvūnai turi būti patikrinti kiek įmanoma greičiau po jų priėmimo laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėje), IX skyriaus C poskyrio 1 punktą, kuriame nurodoma, kad kiaulių (naminių kiaulių, ūkiuose auginamų laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių), neskeltanagių ir kitų rūšių gyvūnų, imlių trichineliozei, skerdenos dėl trichineliozės turi būti ištirtos vadovaujantis galiojančiais Bendrijos teisės aktais, išskyrus atvejus, kai šiuose teisės aktuose pateiktos kitokios nuostatos, 2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad trichinelėmis apkrėsta mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonėms,

veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, UAB (duomenys neskelbtini) neturint teisės vykdyti laukinių gyvūnų mėsos perdirbimo, 2009 m. gegužės 11 d. davė nurodymą į UAB (duomenys neskelbtini) mėsos perdirbimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini)., priimti iš medžiotojo V. S. apie 50 kg svorio šerno skerdeną, kuri buvo nepatikrinta veterinarijos gydytojo ir atvežta nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 patvirtintų „Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų“ 12 p., 12.1 p. (12. Po sumedžiojimo medžiojamuosius gyvūnus būtina apdoroti, laikantis tokios tvarkos: 12.1. kai medžiojamieji gyvūnai pristatomi į perdirbimo įmonę – krūtinės ląstos vidaus organai, nežiūrint, ar jie atskirti nuo skerdenos, kepenys ir blužnis turi būti palikti šalia gyvūno ir pažymėti taip, kad veterinarijos gydytojas galėtų atlikti vidaus organų veterinarinį patikrinimą kartu su skerdenomis; galva gali būti atskirta ir panaudota trofėjų paruošimui) t.y. be krūtinės ląstos vidaus organų, be kepenų ir blužnies. Priėmus žvėrieną, J. J. nesiėmė priemonių, kad šerniena kiek įmanoma greičiau būtų nustatyta tvarka patikrinta ir ištirta kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje (Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui) ištirti reikalaujamu pamatinio aptikimo arba lygiaverčiu aptikimo metodu, o nurodė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui M. A. ištirti žvėrieną bendrovėje esančiais prietaisais, įranga, ir todėl, M. A. netinkamai atlikus tyrimą kompresoriniu metodu ir nenustačius, kad šerniena užkrėsta trichinelų lervomis, iš šios mėsos UAB (duomenys neskelbtini) mėsos perdirbimo ceche pagaminus apie 40 kg rūkytų dešrų – trichinelų lervomis užkrėsto nesaugaus, kenksmingo sveikatai ir gyvybei, netinkamo žmonėms vartoti maisto ir jas atidavus V. S. išplito pavojinga užkrečiama liga – trichineliozė, kuria susirgo dešras valgę žmonės: S. Č., L. Č., S. Č., I. Č., A. Č., K. Č., P. A., A. S., I. S., A. M., V. M., A. K., A. D., J. Š., S. S., R. P., J. B., M. P., A. Z., A. J., M. Č., A. Š., V. Š., R. V., A. S., L. S., E. U., I. U., R. K., V. K., G. J., L. J., M. S., V. G., V. S., G. S., J. E., V. T., A. Š., V. K., Z. L., V. L., J. P., L. M., T. A., R. S., D. K., L. U., I. A., G. A., V. S., S. B., D. B., D. S., V. S., V. S., E. T., V. T., M. D., G. A. ir jiems buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje.

M. A. pažeidė kovos su užkrečiamomis ligomis taisykles ir dėl to išplito susirgimas, o būtent:

M. A., pagal 2006 m. spalio 4 d. darbo sutartį Nr. 51025 nuo 2006 m. spalio 05 d. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ir pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareiginius nuostatus Nr. 2 privalėdamas žinoti pagrindines teisines ūkininkavimo sąlygas (Nuostatų 4.1.p.), įmonės teikiamų paslaugų rinką ir asortimentą (Nuostatų 4.8.p.), privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikos galiojančiais norminiais aktais, įmonės įstatais (Nuostatų 6 p.), turėdamas pareigą kontroliuoti kaip vykdomi norminių aktų reikalavimai (Nuostatų 11 p.), kontroliuoti įstatymų, Vyriausybės nutarimų, įsakymų bei nurodymų savalaikį ir teisingą įgyvendinimą (Nuostatų 19 p.), turėdamas pareigą organizuoti įmonės veiklą (Nuostatų 12 p.), būdamas atsakingas už jam priskirtą įmonės ūkinę, socialinę veiklą (Nuostatų 35.1.p.), nesilaikydamas teisės aktų nustatytos tvarkos ir pažeisdamas:

- Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (1996-09-25 Nr. I-1553, 2007 05 24 įstatymo Nr. X-1149 redakcija) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys privalo pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones);

- Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2005 m. gruodžio 30 d įsakymo Nr. B1-738 „Dėl gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 18 punktą (Subjektas, norėdamas gauti veterinarinį patvirtinimą, turi atitikti reglamentą (EB) Nr. 852/2004 ir reglamentą (EB) Nr. 853/2004 bei pateikti atitinkamos apskrities ar miesto VMVT: 18.1. subjekto vadovo (jo įgalioto asmens) pasirašytą laisvos formos prašymą suteikti veterinarinį patvirtinimą atitinkamai veiklai; 18.2. techninį projektą su technologiniais sprendimais, gamybinio proceso aprašymą, nurodant projektinį pajėgumą, skerdyklose – numatomą paskersti gyvūnų skaičių per laiko vienetą (valandą), personalo skaičių, pamainų skaičių), 22 punktą (Subjektas, norėdamas būti įregistruotas, turi atitikti teisės aktuose nustatytus gyvūninio maisto saugos ir kokybės reikalavimus ir pateikti atitinkamai apskrities, miesto ar rajono VMVT laisvos formos prašymą dėl registravimo),

- Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 4 d. Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas bei 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog teikiamas maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. sausio 28 d. reglamento (EB) Nr.178/2002, nustatančio maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 1 dalė, kurioje numatyta, jog nesaugus maistas į rinką nepateikiamas, 14 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis: a) kenkia sveikatai; b) netinka žmonėms vartoti bei 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priedo IX skyriaus 1 punktą, kuriame numatyta, jog maisto tvarkymo subjektas negali priimti jokių žaliavų ar ingredientų, tiktai gyvus gyvulius, taip pat negali priimti kitų produktų perdirbimui naudojamų medžiagų, jeigu žinoma, kad tos medžiagos yra ar pagrįstai tikėtina, jog gali būti užkrėstos parazitais, patogeniniais mikroorganizmais ar toksinėmis, pūvančiomis ar kitos kilmės medžiagomis tokiu mastu, kad netgi maisto tvarkymo subjektui atlikus higieniško rūšiavimo ir (ar) paruošimo ar perdirbimo procedūras, galutinis produktams netiks vartoti žmonėms;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, III priedo, IV skirsnio, II skyriaus, 7 punktą, kuriame teigiama, jog į laukinių medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę pristatomi stambieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai turi būti pateikiami kompetentingai institucijai, kad ji tuos gyvūnus patikrintų;

- 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2075/2005, nustatančio specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles, 2 straipsnio 3 dalį, kurioje teigiama, jog Trichinella neatsparių arklių, šernų ir kitų ūkiuose auginamų ir laukinių gyvūnų rūšių skerdenų mėginiai sistemingai imami skerdyklose arba medžiojamųjų gyvūnų perdirbimo įmonėse ir yra poskerdiminio tyrimo dalis....Mėginys imamas iš kiekvienos skerdienos ir pagal I ir III priedų reikalavimus tiriamas kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje;

- Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles, I priedo VIII skyriaus A poskyrio 1 punktą, pagal kurį laukiniai gyvūnai turi būti patikrinti kiek įmanoma greičiau po jų priėmimo laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėje, IX skyriaus C poskyrio 1 punktą, pagal kurį kiaulių (naminių kiaulių, ūkiuose auginamų laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių), neskeltanagių ir kitų rūšių gyvūnų, imlių trichineliozei, skerdenos dėl trichineliozės turi būti ištirtos vadovaujantis galiojančiais Bendrijos teisės aktais, išskyrus atvejus, kai šiuose teisės aktuose pateiktos kitokios nuostatos ir 2 punktą, kuriame numatyta, jog trichinelėmis apkrėsta mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonėms;

veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, nesiėmė užkrečiamų ligų profilaktikos - organizacinių, teisinių, technologinių, taip pat kitų veiksmų ir metodų, kurie leidžia išvengti apsikrėtimo ir susirgimo užkrečiamomis ligomis, t.y. M. A. nesiėmė priemonių, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų kompetentingos institucijos patikrinta dėl tinkamumo saugiai vykdyti laukinių gyvūnų mėsos perdirbimą ir gautų leidimą šiai veiklai; neužtikrino, kad į UAB (duomenys neskelbtini) mėsos perdirbimo cechą nebūtų priimta veterinarijos gydytojo nepatikrinta šerniena, nors pagrįstai galima buvo tikėtis, kad skerdena gali būti užkrėsta trichinų lervomis; neužtikrino, kad šerno skerdena iš medžiotojo V. S. būtų priimta pagal nustatytos tvarkos reikalavimus (Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 patvirtintų „Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų“ 12 p., 12.1 p. (12 numatyta, jog po sumedžiojimo medžiojamuosius gyvūnus būtina apdoroti, laikantis tokios tvarkos: 12.1. kai medžiojamieji gyvūnai pristatomi į perdirbimo įmonę – krūtinės ląstos vidaus organai, nežiūrint, ar jie atskirti nuo skerdenos, kepenys ir blužnis turi būti palikti šalia gyvūno ir pažymėti taip, kad veterinarijos gydytojas galėtų atlikti vidaus organų veterinarinį patikrinimą kartu su skerdenomis; galva gali būti atskirta ir panaudota trofėjų paruošimui), t.y. su krūtinės ląstos vidaus organais, kepenimis ir blužnimi; nesiėmė priemonių, kad šerniena kiek įmanoma greičiau būtų nustatyta tvarka patikrinta ir ištirta kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje); neužtikrino, kad visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose maisto produktas atitiktų maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, todėl nepasinaudojo galimybe išvengti žmonių apkrėtimo ir susargdinimo pavojinga užkrečiama liga, prarado galimybę nustatyti, kad perdirbimui pateikta šerniena apkrėsta trichinelėmis ir netinkama vartoti žmonėms ir todėl iš šios trichinelų lervomis užkrėstos netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ir gyvybei mėsos UAB (duomenys neskelbtini) mėsos perdirbimo ceche pagaminus apie 40 kg rūkytų dešrų ir jas realizavus kaip maisto produktą, išplito susirgimas - 84 žmonės susirgo pavojinga užkrečiama liga – trichinelioze.

Šiais veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. A., dėl neatsargumo nesunkiai susargdino daug žmonių, o būtent:

M. A., pagal 2006-10-04 darbo sutartį dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ir pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareiginius nuostatus Nr.2 privalėdamas žinoti pagrindines teisines ūkininkavimo sąlygas (Nuostatų 4.1.p.), įmonės teikiamų paslaugų rinką ir asortimentą (Nuostatų 4.8.p.), privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikos galiojančiais norminiais aktais, įmonės įstatais (Nuostatų 6 p.), turėdamas pareigą kontroliuoti kaip vykdomi norminių aktų reikalavimai (Nuostatų 11 p.), kontroliuoti įstatymų, Vyriausybės nutarimų, įsakymų bei nurodymų savalaikį ir teisingą įgyvendinimą (Nuostatų 19 p.), turėdamas pareigą organizuoti įmonės veiklą (Nuostatų 12 p.), būdamas atsakingas už jam priskirtą įmonės ūkinę, socialinę veiklą (Nuostatų 35.1.p.), nesilaikydamas teisės aktų nustatytos tvarkos ir pažeisdamas:

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos 6 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog maisto tvarkymo subjektai užtikrina, kad įmonės yra patvirtintos kompetentingos institucijos, atliekant mažiausiai vieną apsilankymą vietoje, jeigu patvirtinimo reikalaujama: a) pagal valstybės narės, kurioje įmonė įsteigta, nacionalinius įstatymus; b) pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, 4 straipsnio 1dalį, kurioje įtvirtinta, jog maisto tvarkymo subjektai Bendrijoje pagamintus gyvūninės kilmės produktus pateikia į rinką tik tada, jeigu tie produktai buvo paruošti ir sutvarkyti tik įmonėse: a) atitinkančiose reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 852/2004, šio reglamento II ir III priedų, ir kitus atitinkamus maisto įstatymo reikalavimus; ir b) kompetentingos institucijos užregistruotose arba, jeigu numatyta 2 dalyje, patvirtintose, 4 straipsnio 2 dalį, kurio numatyta, jog nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 852/2004 6 straipsnio 3 dalies, įmonės, tvarkančios tuos gyvūninės kilmės produktus, kuriems šio reglamento III priede yra nustatyti reikalavimai, negali vykdyti veiklos, jeigu kompetentinga institucija jų nėra patvirtinusi pagal 3 dalį, 4 straipsnio 3 dalį, pagal kurią įmonė, patvirtintina pagal 2 dalį, negali vykdyti veiklos, jeigu pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles, kompetentinga institucija: a) apsilankiusi vietoje, nėra suteikusi įmonei patvirtinimo vykdyti veiklą; arba b) nėra suteikusi įmonei sąlyginio patvirtinimo;

- Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2005 m. gruodžio 30 d įsakymo Nr. B1-738 „Dėl gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktą, kuriame teigiama, jog subjekto veterinarinis patvirtinimas, laikinasis veterinarinis patvirtinimas yra suteikiamas ir panaikinamas VMVT direktoriaus įsakymu pagal Tvarkos aprašo II, IV skyrių reikalavimus), 7 p. ( Subjektas registruojamas, registravimas panaikinamas atitinkamos apskrities, miesto ar rajono VMVT viršininko įsakymu pagal Tvarko aprašo III ir IV skyrių reikalavimus, 18 punktą, pagal kurį subjektas, norėdamas gauti veterinarinį patvirtinimą, turi atitikti reglamentą (EB) Nr. 852/2004 ir reglamentą (EB) Nr. 853/2004 bei pateikti atitinkamos apskrities ar miesto VMVT: 18.1. subjekto vadovo (jo įgalioto asmens) pasirašytą laisvos formos prašymą suteikti veterinarinį patvirtinimą atitinkamai veiklai; 18.2. techninį projektą su technologiniais sprendimais, gamybinio proceso aprašymą, nurodant projektinį pajėgumą, skerdyklose – numatomą paskersti gyvūnų skaičių per laiko vienetą (valandą), personalo skaičių, pamainų skaičių, 22 punktą, kuriame nurodoma, kad subjektas, norėdamas būti įregistruotas, turi atitikti teisės aktuose nustatytus gyvūninio maisto saugos ir kokybės reikalavimus ir pateikti atitinkamai apskrities, miesto ar rajono VMVT laisvos formos prašymą dėl registravimo);

- Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 4 d. Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nurodoma, jog maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. sausio 28 d. reglamento (EB) Nr.178/2002, nustatančio maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog nesaugus maistas į rinką nepateikiamas, 14 straipsnio 2 dalį, pagal kurią maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis: a) kenkia sveikatai; b) netinka žmonėms vartoti; 17 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priedo IX skyriaus 1 punktą, pagal kurį maisto tvarkymo subjektas negali priimti jokių žaliavų ar ingredientų, tiktai gyvus gyvulius, taip pat negali priimti kitų produktų perdirbimui naudojamų medžiagų, jeigu žinoma, kad tos medžiagos yra ar pagrįstai tikėtina, jog gali būti užkrėstos parazitais, patogeniniais mikroorganizmais ar toksinėmis, pūvančiomis ar kitos kilmės medžiagomis tokiu mastu, kad netgi maisto tvarkymo subjektui atlikus higieniško rūšiavimo ir (ar) paruošimo ar perdirbimo procedūras, galutinis produktams netiks vartoti žmonėms;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, III priedo, IV skirsnio, II skyriaus, 7 punktą, pagal kurį į laukinių medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę pristatomi stambieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai turi būti pateikiami kompetentingai institucijai, kad ji tuos gyvūnus patikrintų);

- 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2075/2005, nustatančio specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles, 2 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad naminių kiaulių skerdenų mėginiai sistemingai imami skerdyklose ir yra poskerdiminio tyrimo dalis. Mėginys imamas iš kiekvienos skerdenos, ir kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje Trichinella nustatoma mėginyje vienu iš šių aptikimo metodų: a) I priedo I skyriuje nurodytu pamatiniu aptikimo metodu arba b) I priedo II skyriuje nurodytu lygiaverčiu aptikimo metodu), 2 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Trichinella neatsparių arklių, šernų ir kitų ūkiuose auginamų ir laukinių gyvūnų rūšių skerdienų mėginiai sistemingai imami skerdyklose arba medžiojamųjų gyvūnų perdirbimo įmonėse ir yra poskerdiminio tyrimo dalis....Mėginys imamas iš kiekvienos skerdienos ir pagal I ir III priedų reikalavimus tiriamas kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje;

- Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles, I priedo VIII skyriaus A poskyrio 1 punktą, pagal kurį laukiniai gyvūnai turi būti patikrinti kiek įmanoma greičiau po jų priėmimo laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėje), IX skyriaus C poskyrio 1 punktą, kuriame nurodoma, kad kiaulių (naminių kiaulių, ūkiuose auginamų laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių), neskeltanagių ir kitų rūšių gyvūnų, imlių trichineliozei, skerdenos dėl trichineliozės turi būti ištirtos vadovaujantis galiojančiais Bendrijos teisės aktais, išskyrus atvejus, kai šiuose teisės aktuose pateiktos kitokios nuostatos, 2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad trichinelėmis apkrėsta mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonėms,

veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, UAB (duomenys neskelbtini) neturint teisės vykdyti laukinių gyvūnų mėsos perdirbimo, 2009 m. gegužės 11 d. į UAB (duomenys neskelbtini) mėsos perdirbimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmus iš medžiotojo V. S. apie 50 kg svorio šerno skerdeną, kuri buvo nepatikrinta veterinarijos gydytojo ir atvežta nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 patvirtintų „Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų“ 12 p., 12.1 p. (12. Po sumedžiojimo medžiojamuosius gyvūnus būtina apdoroti, laikantis tokios tvarkos: 12.1. kai medžiojamieji gyvūnai pristatomi į perdirbimo įmonę – krūtinės ląstos vidaus organai, nežiūrint, ar jie atskirti nuo skerdenos, kepenys ir blužnis turi būti palikti šalia gyvūno ir pažymėti taip, kad veterinarijos gydytojas galėtų atlikti vidaus organų veterinarinį patikrinimą kartu su skerdenomis; galva gali būti atskirta ir panaudota trofėjų paruošimui) t.y. be krūtinės ląstos vidaus organų, be kepenų ir blužnies, M. A. nevykdė reikalavimo pateikti šią skerdeną kompetentingai institucijai (Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui) ištirti reikalaujamu pamatinio aptikimo arba lygiaverčiu aptikimo metodu, o pats ištyrė žvėrieną bendrovėje esančiais prietaisais, įranga, t.y. kompresoriniu metodu. Netinkamai atlikęs mėsos tyrimą ir nenustatęs, kad šerniena užkrėsta trichinelų lervomis, M. A. davė nurodymą UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininkei-technologei L. V. iš šios akivaizdžiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ir gyvybei mėsos UAB (duomenys neskelbtini) mėsos perdirbimo ceche gaminti maisto produktus, dėl ko buvo pagaminta apie 40 kg rūkytų dešrų – trichinelų lervomis užkrėsto nesaugaus, kenksmingo sveikatai ir gyvybei, netinkamo žmonėms vartoti maisto, kurį suvartojus išplito pavojinga užkrečiama liga – trichineliozė, kuria susirgo dešras valgę žmonės: S. Č., L. Č., S. Č., I. Č., A. Č., K. Č., P. A., A. S., I. S., A. M., V. M., A. K., A. D., J. Š., S. S., R. P., J. B., M. P., A. Z., A. J., M. Č., A. Š., V. Š., R. V., A. S., L. S., E. U., I. U., R. K., V. K., G. J., L. J., M. S., V. G., V. S., G. S., J. E., V. T., A. Š., V. K., Z. L., V. L., J. P., L. M., T. A., R. S., D. K., L. U., I. A., G. A., V. S., S. B., D. B., D. S., V. S., V. S., E. T., V. T., M. D., G. A. ir jiems buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje.

Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė kovos su užkrečiamomis ligomis taisykles ir dėl to išplito susirgimas, o būtent:

UAB (duomenys neskelbtini), veikdamas per savo atstovą - bendrovės direktorių J. J. atsakingą už tinkamą bendrovės komercinės ūkinės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, kitų teisės norminių aktų reikalavimus ir direktoriaus pavaduotoją M. A. pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareiginius nuostatus Nr.2 privalantį žinoti pagrindines teisines ūkininkavimo sąlygas, įmonės teikiamų paslaugų rinką ir asortimentą, privalantį vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikos galiojančiais norminiais aktais, įmonės įstatais, turintį pareigą kontroliuoti kaip vykdomi norminių aktų reikalavimai, kontroliuoti įstatymų, Vyriausybės nutarimų, įsakymų bei nurodymų savalaikį ir teisingą įgyvendinimą, turintį pareigą organizuoti įmonės veiklą, esantį atsakingu už jam priskirtą įmonės ūkinę, socialinę veiklą, veikiančius bendrininkų grupėje ir veikiančius juridinio asmens - UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, turinčius teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą, jo vardu pasirašyti dokumentus, pažeisdamas:

- Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (1996-09-25 Nr. I-1553, 2007 05 24 įstatymo Nr. X-1149 redakcija) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys privalo pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones);

- Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2005 m. gruodžio 30 d įsakymo Nr. B1-738 „Dėl gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 18 punktą (Subjektas, norėdamas gauti veterinarinį patvirtinimą, turi atitikti reglamentą (EB) Nr. 852/2004 ir reglamentą (EB) Nr. 853/2004 bei pateikti atitinkamos apskrities ar miesto VMVT: 18.1. subjekto vadovo (jo įgalioto asmens) pasirašytą laisvos formos prašymą suteikti veterinarinį patvirtinimą atitinkamai veiklai; 18.2. techninį projektą su technologiniais sprendimais, gamybinio proceso aprašymą, nurodant projektinį pajėgumą, skerdyklose – numatomą paskersti gyvūnų skaičių per laiko vienetą (valandą), personalo skaičių, pamainų skaičių), 22 punktą (Subjektas, norėdamas būti įregistruotas, turi atitikti teisės aktuose nustatytus gyvūninio maisto saugos ir kokybės reikalavimus ir pateikti atitinkamai apskrities, miesto ar rajono VMVT laisvos formos prašymą dėl registravimo),

- Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 4 d. Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas bei 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog teikiamas maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. sausio 28 d. reglamento (EB) Nr.178/2002, nustatančio maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 1 dalė, kurioje numatyta, jog nesaugus maistas į rinką nepateikiamas, 14 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis: a) kenkia sveikatai; b) netinka žmonėms vartoti bei 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priedo IX skyriaus 1 punktą, kuriame numatyta, jog maisto tvarkymo subjektas negali priimti jokių žaliavų ar ingredientų, tiktai gyvus gyvulius, taip pat negali priimti kitų produktų perdirbimui naudojamų medžiagų, jeigu žinoma, kad tos medžiagos yra ar pagrįstai tikėtina, jog gali būti užkrėstos parazitais, patogeniniais mikroorganizmais ar toksinėmis, pūvančiomis ar kitos kilmės medžiagomis tokiu mastu, kad netgi maisto tvarkymo subjektui atlikus higieniško rūšiavimo ir (ar) paruošimo ar perdirbimo procedūras, galutinis produktams netiks vartoti žmonėms;

- Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, III priedo, IV skirsnio, II skyriaus, 7 punktą, kuriame teigiama, jog į laukinių medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonę pristatomi stambieji laukiniai medžiojamieji gyvūnai turi būti pateikiami kompetentingai institucijai, kad ji tuos gyvūnus patikrintų;

- 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2075/2005, nustatančio specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles, 2 straipsnio 3 dalį, kurioje teigiama, jog Trichinella neatsparių arklių, šernų ir kitų ūkiuose auginamų ir laukinių gyvūnų rūšių skerdenų mėginiai sistemingai imami skerdyklose arba medžiojamųjų gyvūnų perdirbimo įmonėse ir yra poskerdiminio tyrimo dalis....Mėginys imamas iš kiekvienos skerdienos ir pagal I ir III priedų reikalavimus tiriamas kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje;

- Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles, I priedo VIII skyriaus A poskyrio 1 punktą, pagal kurį laukiniai gyvūnai turi būti patikrinti kiek įmanoma greičiau po jų priėmimo laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėje, IX skyriaus C poskyrio 1 punktą, pagal kurį kiaulių (naminių kiaulių, ūkiuose auginamų laukinių kiaulių ir laukinių kiaulių), neskeltanagių ir kitų rūšių gyvūnų, imlių trichineliozei, skerdenos dėl trichineliozės turi būti ištirtos vadovaujantis galiojančiais Bendrijos teisės aktais, išskyrus atvejus, kai šiuose teisės aktuose pateiktos kitokios nuostatos ir 2 punktą, kuriame numatyta, jog trichinelėmis apkrėsta mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonėms;

nesiėmė užkrečiamų ligų profilaktikos - organizacinių, teisinių, technologinių, taip pat kitų veiksmų ir metodų, kurie leidžia išvengti apsikrėtimo ir susirgimo užkrečiamomis ligomis, t.y. nesiėmė priemonių, kad būtų kompetentingos institucijos patikrinta dėl tinkamumo saugiai vykdyti laukinių gyvūnų mėsos perdirbimą ir gautų leidimą šiai veiklai; neužtikrino, kad į UAB (duomenys neskelbtini) mėsos perdirbimo cechą nebūtų priimta veterinarijos gydytojo nepatikrinta šerniena, nors pagrįstai galima buvo tikėtis, kad skerdena gali būti užkrėsta trichinų lervomis; neužtikrino, kad šerno skerdena iš medžiotojo V. S. būtų priimta pagal nustatytos tvarkos reikalavimus (Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 patvirtintų „Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų“ 12 p., 12.1 p. (12. Po sumedžiojimo medžiojamuosius gyvūnus būtina apdoroti, laikantis tokios tvarkos: 12.1. kai medžiojamieji gyvūnai pristatomi į perdirbimo įmonę – krūtinės ląstos vidaus organai, nežiūrint, ar jie atskirti nuo skerdenos, kepenys ir blužnis turi būti palikti šalia gyvūno ir pažymėti taip, kad veterinarijos gydytojas galėtų atlikti vidaus organų veterinarinį patikrinimą kartu su skerdenomis; galva gali būti atskirta ir panaudota trofėjų paruošimui), t.y. su krūtinės ląstos vidaus organais, kepenimis ir blužnimi; nesiėmė priemonių, kad šerniena kiek įmanoma greičiau būtų nustatyta tvarka patikrinta ir ištirta kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje; neužtikrino, kad visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose maisto produktas atitiktų maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, todėl nepasinaudojo galimybe išvengti žmonių apkrėtimo ir susargdinimo pavojinga užkrečiama liga, prarado galimybę nustatyti, kad perdirbimui pateikta šerniena apkrėsta trichinelėmis ir netinkama vartoti žmonėms ir todėl iš šios trichinelų lervomis užkrėstos netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ir gyvybei mėsos UAB (duomenys neskelbtini) mėsos perdirbimo ceche pagaminus apie 40 kg rūkytų dešrų ir jas realizavus kaip maisto produktą, išplito susirgimas – 84 žmonės susirgo pavojinga užkrečiama liga – trichinelioze.

Šiais veiksmais juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 str. 1 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. vasario 22 d. ekspertizės akte Nr. 11-3260(11) konstatuota, kad nuo iš A. G., M. L. ir V. S. paimtų dešrų apvalkalų nuimti užspausti klipsai buvo užspausti tomis pačiomis klipsatoriaus detalėmis (tų pačių detalių, besiliečiansių su klipsu, paviršiais). Nuo iš A. G., M. L. ir V. S. paimtų dešrų apvalkalų nuimti užspausti klipsai ir UAB (duomenys neskelbtini) klipsatoriumi ant dešros apvalkalo užspausti klipsai buvo užspausti ne tomis pačiomis (skirtingomis) klipsatoriaus detalėmis (skirtingų detalių, besiliečiančių su klipsu, paviršiais). Akte taip pat nurodyta, kad A. G., M. L. ir V. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) dešrų klipsai yra vienodo modelio, matmenų, užspausti vienodu būdu, ant klipsų užsifiksavę užspaudimo pėdsakai yra vienodo pobūdžio ir išsidėstę tose pačiose klipsų vietose, tačiau nustatyti, ar nuo iš A. G., M. L. ir V. S. paimtų dešrų apvalkalo užspausti klipsai buvo užspausti tuo pačiu klipsatoriumi, negalima, nes detalės, kurių paviršiai kontaktuoja su užspaudžiamu klipsu, yra keičiamos (t. 11, b.l. 78-86).

2009 m. birželio 10 d. iš V. S. paimtas šernienos dešros mėginys trichineliozės nustatymui (b.t. 1, b.l. 42).

Iš R. S. buvo paimta 16 vnt. bendro 3,6 kg svorio šalto rūkymo dešrų (b.t. 1, b.l. 36).

Iš V. S. buvo paimta 0,2 kg svorio dešrų (b.t. 1, b.l. 44).

2009 m. birželio 10 d. iš J. E. paimtas šernienos dešros mėginys trichineliozės nustatymui (b.t. 1, b.l. 43).

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolu Nr. 4787 M nustatyta, kad šernienos dešroje, paimtoje iš V. S., rasta trichinelų lervų (b.t. 1, b.l. 40).

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolu Nr. 4788 M nustatyta, kad šernienos dešroje, paimtoje iš J. E., rasta trichinelų lervų ( b.t. 1, b.l. 41).

2006 m. gruodžio 22 d. LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu „Dėl gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinio patvirtinimo“ Nr. B1-830 UAB (duomenys neskelbtini) patvirtinta „Kiaulių, galvijų skerdimui ir skerdiena išpjaustymui, smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių ir gaminių gamybai, šaltajam sandėliavimui“, 2007 m. gegužės 18 d. įsakymu „Dėl papildomos veiklos veterinarinio patvirtinimo“ Nr. B1-469, patvirtinta papildomai veiklai – paukščių skerdimui ir išpjaustymui (b.t. 1, b.l. 73, 77).

2011 m. kovo 1 d. LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštu Nr. B6-(1.9)-390 paaiškinta, kad maisto produktų gamyba iš trichinelėmis užkrėstos mėsos (šernienos) vertintina, kaip maisto produktų pagaminimas iš akivaizdžiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos. Sumedžiotų šernų skerdienos turi būti ištirtos dėl trichineliozės, o trichinelėmis apkrėsta mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonėms (b.t. 1, b.l. 145-146).

UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. neturėjo įrangos trichineliozės tyrimui virškinimo metodu atlikti, tačiau bendrovėje buvo įranga, reikalinga tyrimui kompresoriniu metodu atlikti (b.t. 1, b.l. 126, 159).

M. A. turi licenciją Nr. VP-546 verstis veterinarijos praktika ir yra apmokytas tirti trichineliozę. J. J. neturi licenzijos verstis veterinarijos praktika, todėl neturi teisės atlikti trichineliozės tyrimą (b.t.1, b.l. 126, 131,132).

Apžiūrėtas UAB (duomenys neskelbtini) mėsos perdirbimo cechas Širvintų raj., Šiaulių k. (b.t. 7, b.l. 1-6).

„Lėno“ medžiotojų klubo valdybos pirmininkas V. S. pateikė medžioklės lapą Nr. 217000 ir jo šaknelę (b.t. 7, b.l. 18, 19, 22, 23, 24).

Poėmio metu iš UAB (duomenys neskelbtini) paimti UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. gegužės mėn. kasos dokumentų segtuvas Nr. 5 ir UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. žvėrienos produktų gamybos žurnalas. Apžiūros metu nustatyta, kad kasos dokumentų segtuve pinigų priėmimą iš V. S. patvirtinančių dokumentų nėra. Žvėrienos produktų gamybos žurnale yra 12 įrašų apie skerdieną perdirbimui pristačiusius asmenis, skerdienos rūšį, svorį, tyrimus dėl trichineliozės, gautos išpjaustytos mėsos svorį, pagamintą produkciją. Įrašų apie tai, kad 2009 m. gegužės 11 d. iš V. S. būtų priimta šerniena, nėra (b.t. 7, b.l. 140, 141, b.t. 8, b.l. 209-211, b.t. 1, b.l. 65, 103).

UAB (duomenys neskelbtini) pateikė dokumentų kopijas: bendrovės registravimo pažymėjimą, įstatus, 2006 m. spalio 2 d. visuotinį akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20, J. J. darbo sutartį, direktoriaus pareiginius nuostatus, M. A. darbo sutartį, direktoriaus pavaduotojo pareiginius nuostatus, D. A. darbo sutartį, vadybininko pareiginius nuostatus, L. V. darbo sutartį, sandėlininko-technologo pareiginius nuostatus, darbuotojų supažindinimo su pareiginiais nuostatais registracijos žurnalo išrašą, 2009 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b.t. 7, b.l. 141, 142, 163, 164-169, 173, 184-185, 186-189, 190-191, 192-194, 195-196, 197-199, 200-202, 203-205, 206, 207-210 ).

VĮ „Registrų centras“ pateikė UAB (duomenys neskelbtini) ir M. A. veterinarijos įmonės dokumentų kopijas (b.t. 8, b.l. 4-115).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyrius pateikė dokumentus, pagrindžiančius ieškininį reikalavimą 21684,41 Lt sumai (b.t. 8, b.l. 116-175).

Teismo posėdžio metu atliktos apžiūros metu buvo apžiūrėtos užkrėstos trichinomis dešros. Viename maišelyje V. S. dešros 3,6 kg, o kitame – G. ir L. L. yra 8 kg. Pasvėrus dešras G. dešras nustatytas šis dešrų svoris: 188 g, 200 g, 203 g, 200 g, 184 g, 200 g, 202 g, 200 g, 202 g, iš viso 9 vnt. V. S. dešros perlaužtos, nuimant nuo kartelės. Visų svoris 3,004 kg. 16 vnt. vienos dešros vidurkis 188 gr. L. buvo 8 kg, dabar 7,680 kg, 30 vnt., o jų svoris: 224 g, 244 g, 242 g.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos ištyręs teismo posėdyje teismas sprendžia, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad V. S. iš ryto 2009 m. gegužės 11 d. į UAB (duomenys neskelbtini) cechą perdirbimui atvežė šerną. Šernas buvo nepatikrintas dėl trichineliozės, todėl buvo sutarta, jog tyrimą atliks UAB (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina V. S., J. E., V. J., J. J., L. V., V. V. ir kiti byloje apklausti asmenys. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) V. S. pagamino apie 40 kg šalto rūkymo dešrų, kuriose vėliau buvo rasta trichinų ir kurias valgydami užsikrėtė trechinelioze 83 asmenys.

Nors gynyba teigia, kad tai buvo ne UAB (duomenys neskelbtini) pagamintos dešros, o galimai kitos, byloje esantys įrodymai neleidžia daryti tokios prielaidos. Kaip jau minėta, V. S., J. E., V. J., J. J., L. V., V. V. ir kiti byloje apklausti asmenys patvirtino, jog V. S. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta apie 40 kg dešrų. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir nukentėjusieji V. S. ir J. E. bei kiti byloje nukentėję asmenys patvirtino, kad tai buvo iki pusės kilogramo svėrę apvalios, rinkutės formos dešros. Tai, jog tyrimui, kaip mėginiai buvo paimtos tokios formos dešros patvirtino ir veterinarijos tarnybos darbuotojas A. K.. Faktą, jog apkrėstos trichinomis dešros buvo apvalios, rūkytos patvirtina ir teismo posėdžio metu atlikta likusių dešrų apžiūra, kurios metu taip pat nustatyta, jog dešros beveik vienodo dydžio ir svorio, o tai rodo, kad jos buvo padarytos ne namų sąlygomis, o specialia įranga. Be to, tą pačią dieną į UAB (duomenys neskelbtini) šernieną dešrų gamybai atvežė ir M. L.. Iš jo paimtos dešros atrodo analogiškai. Jog M. L. ir V. S. dešros buvo pagamintos toje pačioje įmonėje patvirtino ir teismo paskirtos balistinės ekspertizės išvados, kurios metu nustatyta, jog šių medžiotojų dešrų klipsai užspausti tuo pačiu klipsatoriumi.

Neleidžia priešingos išvados daryti ir gynybos argumentai dėl dešrų rūkinimo būdo ir klipsatoriaus neatitikimo. Nors UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tuo metu neturėjo įrangos ir nerūkino šalto rūkymo dešrų, tai paneigia nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kuriuose visi nurodė, kad dešros buvo šalto rūkymo. Tai patvirtino ir liudytojai M. L., V. P., kurie taip pat UAB (duomenys neskelbtini) buvo užsakę pagaminti ir jiems buvo pagamintos šalto rūkymo dešros. Be to, šį faktą patvirtina ir telefonų išklotinės.

Dešrų gaminimo fakto nepaneigia ir minėta ekspertizė, nes jos metu buvo nustatyta, jog iš A. G., M. L. ir V. S. paimtų dešrų apvalkalų nuimti užspausti klipsai buvo užspausti tomis pačiomis klipsatoriaus detalėmis (tų pačių detalių, besiliečiančių su klipsu, paviršiais). Ir nors nuo iš A. G., M. L. ir V. S. paimtų dešrų apvalkalų nuimti užspausti klipsai ir UAB (duomenys neskelbtini) klipsatoriumi ant dešros apvalkalo užspausti klipsai buvo užspausti ne tomis pačiomis (skirtingomis) klipsatoriaus detalėmis (skirtingų detalių, besiliečiančių su klipsu, paviršiais), akte taip pat nurodyta, kad A. G., M. L. ir V. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) dešrų klipsai yra vienodo modelio, matmenų, užspausti vienodu būdu, ant klipsų užsifiksavę užspaudimo pėdsakai yra vienodo pobūdžio ir išsidėstę tose pačiose klipsų vietose, tačiau nustatyti, ar nuo iš A. G., M. L. ir V. S. paimtų dešrų apvalkalo užspausti klipsai buvo užspausti tuo pačiu klipsatoriumi, negalima, nes detalės, kurių paviršiai kontaktuoja su užspaudžiamu klipsu, yra keičiamos. Iš pavyzdžių paėmimo protokolo matyti, kad klipsų pavyzdžiai iš bendrovės buvo paimti ne iš karto po įvykio, todėl detalė ar net pats įrenginys galėjo būti pakeistas. Be to, liudytojomis apklaustos UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos gaminusios dešras paliudijo, jog klipsatorius strikdavo, tekdavo peiliu išimti klipsus, todėl besiliečiantis paviršius galėjo susibraižyti ir jo paliekami pėdsakai pasikeisti arba sugesti rimčiau.

Dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

UAB (duomenys neskelbtini), J. J. ir M. A. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 straipsnio 1 dalyje, t. y. neteisėtai, versliškai vykdę ūkinę komercinę veiklą - laukinių gyvūnų mėsos perdirbimą, kuriai buvo reikalingas specialus leidimas ir laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio mėn. į (duomenys neskelbtini), esantį UAB (duomenys neskelbtini) mėsos perdirbimo cechą, priėmė iš medžiotojų 13 laukinių gyvūnų – šernų - skerdenas ir jas už atlygį perdirbo į maisto produktus, nors į Valstybinę veterinarijos tarnybą nustatyta tvarka dėl veterinarinio patvirtinimo ir registravimo šiai veiklai nesikreipė, būtinų dokumentų nepateikė, šios kompetentingos institucijos darbuotojų UAB (duomenys neskelbtini) patikrinta ir įvertinta nebuvo ir leidimo šiai veiklai neturėjo.

BK 202 str. 1 d. dispozicija numato baudžiamosios atsakomybės atsiradimo tam tikras sąlygas, tai yra kai kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar ėmėsi šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Tačiau taikant BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ne tik neteisėtą ūkinės, finansinės, komercinės ar profesinės veiklos pobūdį, bet ir šios veiklos versliškumo ar stambaus masto požymius. Nagrinėjamu atveju kaltinimas pareikštas dėl veiklos versliškumo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pagal įstatymo formuluotę baudžiamoji atsakomybė už verslišką ėmimąsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtu būdu galima ir nesant stambaus masto požymio. Taigi versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-574/2011).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, UAB (duomenys neskelbtini) veiklos perdirbant šernieną negalima laikyti versliška, nes šernų kiekis ir gautos iš jų perdirbimo pajamos per metus lyginant su įmonės pajamomis yra labai mažos, nebuvo atlikti jokie parengiamieji darbai neteisėtai komercinei veiklai organizuoti ir vykdyti, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Iš bylos medžiagos matyti, kad žvėriena buvo perdirbama pažįstamiems žmonėms ar jų draugams, nesiekiant masinės gamybos ir nesiekiant didelio pelno. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB (duomenys neskelbtini), J. J. ir M. A. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas veikia suvokdamas vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumą ir nori taip veikti, t. y. tiesioginę jo tyčią. Sprendžiant, ar kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, svarbu atsižvelgti į jų ir liudytojų parodymus. Tiek kaltinamieji J. J. ir M. A., tiek liudytoja L. P., kuri dirba Maisto ir veterinarijos tarnyboje, nurodė, kad J. J. ir M. A. buvo kreipęsi žodžiu į tarnybą ir klausė, ar reikalingas UAB (duomenys neskelbtini) leidimas žvėrienai perdirbti. Liudytoja parodė, kad jie buvo pakonsultuoti, jog UAB (duomenys neskelbtini) turi leidimą perdirbti mėsai, todėl papildomo leidimo įmonei nereikia. Liudytoja nurodė, kad pokalbio metu nebuvo detalizuota kokiai žvėrienai perdirbti, t. y. ar iš kitų įmonių ar iš medžiotojų. Ji manė, kad iš kitų įmonių, todėl tokiai veiklai leidimas nereikalingas ir nemanė, kad jie ims žvėrieną iš medžiotojų, t. y. tokią kuriai reikalingas papildomas leidimas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, byloje nepakanka įrodymų, jog kaltinamieji suvokė, jog verčiasi neteisėta ir pavojinga veikla, t. y. kad jie veikė tiesiogine tyčia.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl dėl šios veikos jie išteisinami.

Dėl BK 277 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija. Taigi, pagal šį straipsnį asmuo atsako tais atvejais, kai: 1) jis pažeidžia teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, 2) dėl to išplinta susirgimas ar kyla epidemija; 3) tarp minėtų taisyklių pažeidimo ir susirgimo yra priežastinis ryšys.

Šiuo atveju veika teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 277 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, šioje normoje labai svarbus akivaizdumo požymis, t. y. asmuo turi pagaminti produkciją iš akivaizdžiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos. Tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų leidžiančių manyti, kad šerniena buvo akivaizdžiai netinkama ir kenksminga. Byloje nustatyta, kad šernieną pateikė V. S., t. y. kaltinamųjų tikslas buvo ne pagaminti gaminį iš netinkamo, kenksmingo produkto, o tik padaryti iš jiems pateikto produkto gaminį. Be to, akivaizdumą paneigia ir tai, kad akivaizdžiai, plika akimi trichinų lervų nepamatysi, nes tam reikalingas specialus tyrimas.

Ištyręs įrodymus teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog J. J. ir M. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 139 straipsnio 2 dalyje. Jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, t. y. byloje įrodyta, kad J. J. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius sutiko priimti į bendrovę iš V. S. nepatikrintą šerną ir davė nurodymą M. A. jį patikrinti dėl trichinų, nors bendrovė neturėjo teisės gaminti mėsos gaminius iš šernienos ir neturėjo tinkamos įrangos patikrinti jai, kokios reikalauja teisės aktai, t. y. bendrovėje buvo galima atlikti tyrimą tik kompresoriniu būdu, kuris nėra visiškai patikimas, todėl reikėjo mėsą siųsti į laboratoriją patikrinti virškinamojo trakto būdu. M. A. netinkamai atliko tyrimą ir nenustatė, jog mėsa užkrėsta, todėl buvo pagamintos užkrėstos dešros ir užsikrėtė trichinelioze didelis kiekis žmonių ir dėl šio susirgimo jiems buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę J. J. teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė du neatsargius nusikaltimus, į kaltininko asmenybę, kad yra neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas J. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 277 straipsnio 1 dalyje straipsnyje skiria 40 MGL baudą, o už BK 139 straipsnio 2 dalyje – 20 parų areštą.

Skirdamas bausmę M. A. teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė du neatsargius nusikaltimus, į kaltininko asmenybę, kad yra neteistas, baustas administracine tvarka, dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas M. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 277 straipsnio 1 dalyje straipsnyje skiria 30 MGL baudą, o už BK 139 straipsnio 2 dalyje – 20 parų areštą.

Skirdamas bausmę juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – padarytas neatsargus nesunkus nusikaltimas, yra baigtas, nusikaltimas padarytas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir bendrovės interesais, todėl teismas UAB (duomenys neskelbtini) už nusikalstamą veiką, numatytą BK 277 straipsnio 1 dalyje straipsnyje skiria 100 MGL baudą.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje yra pareikšti VSDF Kauno, Ukmergės, Vilniaus, Kėdainių ir Jonavos skyrių, o taip pat Valstybinės ligonių kasos bei nukentėjusiųjų R. J., D. P. ir A. J. civiliniai ieškiniai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. buvo sudaręs su AB „Lietuvos draudimas“ produkto civilinės atsakomybės draudimą, kuriuo apdraudė UAB (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę, kuri gali kilti dėl nekokybiškos mėsos ir jos gaminių. Civilinės atsakomybės suma 300000 Lt.

VSDF Kauno skyrius ieškiniu prašo priteisti iš kaltų asmenų 556,18 Lt VSDF biudžetui padarytai žalai atlyginti. Ieškovas nurodo, kad jis D. D. susirgus trichinelioze nuo 2009 m. birželio 7 d. iki 2009 m. liepos 3 d. mokėjo ligos pašalpą, kuri sudarė 556,18 Lt. Pagal CK 6.290 str. 3 d. draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Remiantis šia nuostata tenkintinas VSDF Kauno skyriaus ieškinys, žalą priteisiant iš AB „Lietuvos draudimas“, nes UAB (duomenys neskelbtini) buvo apsidraudus savo civilinę atsakomybę ir žala padaryta dėl netinkamos kokybės mėsos produktų.

Nors AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad tai nėra draudiminis įvykis, nes UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė neteisėta ūkine komercine veikla ir žalą padarė tyčiniais darbuotojų veiksmais, su tokia draudimo pozicija sutikti nėra pagrindo. Šioje byloje kaltinamieji dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje yra išteisinti, o nusikalstamos veikos, kurių padarymu pripažinti kaltais kaltinamieji, yra netyčinės, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala buvo padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais.

Nepagrįstas AB „Lietuvos draudimas“ argumentas, jog jis neatsako, nes apie draudiminį įvykį buvo pranešta pavėluotai.

Nagrinėjamu atveju dėl UAB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės už nekokybiška produkcija padarytą žalą į procesą dėl pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo įtraukiamas ir draudikas, tačiau tai nereiškia, kad civilinio ieškinio pagrindas yra draudiminiai santykiai, kadangi civilinių ieškovų ir draudimo bendrovės nesieja jokie sutartiniai santykiai. Priešingai, šiuo atveju civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai savo veiksmais padarė deliktą, dėl ko civiliniai ieškovai patyrė žalos. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. Todėl šiuo atveju netaikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudiminių teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 7 d.).

Remiantis aukščiau minėtomis nuostatomis tenkinami ir VSDF Ukmergės skyriaus ieškinys dėl 21684,41 Lt žalos atlyginimo, nes VSDF Ukmergės skyriaus tokią sumą ligos pašalpų išmokėjo 24 nukentėjusiesiems, kurie buvo gydomi dėl trichineliozės, VSDF Kėdainių skyriaus ieškinys dėl 1417,94 Lt žalos atlyginimo, nes VSDF Kėdainių skyriaus tokią sumą ligos pašalpų išmokėjo nukentėjusiesiems L. ir S. Č., VSDF Jonavos skyriaus ieškinys dėl 1145,94 Lt žalos atlyginimo, nes VSDF Jonavos skyriaus tokią sumą ligos pašalpų išmokėjo nukentėjusiesiems J. B. ir R. P., bei VSDF Vilniaus skyriaus ieškinys dėl 2208,30 Lt žalos atlyginimo, nes VSDF Vilniaus skyriaus tokią sumą ligos pašalpų išmokėjo 4 nukentėjusiesiems, kurie buvo gydomi dėl trichineliozės. Šios sumos taip pat priteisiamos iš AB „Lietuvos draudimas“.

Taip pat yra tenkintinas Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 64733,73 Lt žalos atlyginimo, nes šią sumą sudaro nukentėjusiųjų gydymo išlaidos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už asmenų priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę, tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Šiuo atveju Valstybinės ligonių kasos sumokėjo 64733,73 Lt žalos atlyginimo, todėl ši suma priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“.

Byloje taip pat civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusieji R. J. ir D. P.. R. J. prašė priteisti 100 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos, D. P. prašė priteisti 100 Lt turtinės žalos, kurią sudaro vaistų kaina. Tačiau šių ieškinių teismo vertinimu tenkinti nėra pagrindo, nes turtinę žalą būtina pagrįsti įrodymais, o prie civilinių ieškinių nėra pridėta jokių įrodymų, jog buvo pirkti vaistai ir kiek jie kainavo. Be to, byloje nėra duomenų, jog šie civiliniai ieškovai būtų buvę užsikrėtę trichinelioze. Nenustačius, jog R. J. buvo užsikrėtęs trichinelioze, nėra pagrindo tenkinti jo ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl ieškiniai netenkintini.

Civiliniu ieškiniu A. J. prašo priteisti iš kaltų asmenų 340 Lt turtinę ir 15000 Lt neturtinę žalą, nes buvo užsikrėtęs trichinelioze ir teko gydytis. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. buvo gydytas nuo trichineliozės ir jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 4, b.l. 12-14). Iš specialisto išvados matyti, kad jį vargino kūno raumenų skausmai, jis blogai jautėsi, karščiavo.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą. Šiuo atveju įvertinęs bylos duomenis ir vadovaudamasis aukščiau nurodytais kriterijais, sprendžia, jog A. J. prašomos priteisti neturtinės žalos suma turi būti mažinama iki 1500 Lt. Byloje taip pat yra duomenys, jog A. J. sirgo trichinelioze ir gydėsi, todėl jam priteistina 340 Lt turtinės žalos, kurią sudaro kraujo tyrimų (40 Lt) ir vaistų (300 Lt) kaina. A. J. turtinė ir neturtinė žala priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

J. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 1 dalį nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

J. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 277 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 40 MGL (5200 Lt) baudą.

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 139 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 20 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. - bausmes subendrinti sudedant ir galutinę subendrintą bausmę J. J. skirti 20 parų areštą ir 40 MGL (5200 Lt) baudą.

M. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 1 dalį nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

M. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 277 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL (3900 Lt) baudą.

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 139 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 20 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. - bausmes subendrinti sudedant ir galutinę subendrintą bausmę M. A. skirti 20 parų areštą ir 30 MGL (3900 Lt) baudą.

UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 277 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 100 MGL (13000 Lt) baudą.

UAB (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

UAB (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 1 dalį nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš AB „Lietuvos draudimas“ 64733,73 Lt žalos atlyginimo.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo Kėdainių skyriui iš AB „Lietuvos draudimas“ 1417,97 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo Ukmergės skyriui iš AB „Lietuvos draudimas“ 21684,41 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo Jonavos skyriui iš AB „Lietuvos draudimas“ 1145,94 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui iš AB „Lietuvos draudimas“ 2208,30 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriui iš AB „Lietuvos draudimas“ 556,18 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti A. J. iš AB „Lietuvos draudimas“ 340 Lt turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

R. J. ir D. P. civilinius ieškinius atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dešras, saugomas Ukmergės raj. VMVT - sunaikinti.

2008 m. žvėrienos produktų gamybos žurnalą – grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).

Kompaktinį diską su duomenimis apie telefonų skambučius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.