- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-22
- Bylos Nr.
- e2YT-4504-996/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37292-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.9.1Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
E. M. (toliau – pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su pareiškimu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–4), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motinos motina, t. y. jos močiutė, M. F. (L.) yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir sulaukusi pilnametystės buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Pareiškėja paaiškino, kad pareiškimu kreipiasi į teismą su tikslu įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Nurodė, kad pirmiausia ji kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigas dėl įrašo apie savo močiutės gimimo datos pakeitimą įregistravimo, pakeitimo ar papildymo, pateikusi visus turimus dokumentus dėl asmens, kurio tikrąją gimimo datą reikia nustatyti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius išnagrinėjęs prašymą atkurti mirusiai M. F. gimimo įrašą, 2020 m. spalio 16 d. priėmė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašymo dėl gimimo įrašo atkūrimo nusprendė netenkinti, nes nebuvo tam pakankamai duomenų. Paaiškino, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2019 m. gegužės 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl archyvo pažymos apie gimimą“ nurodė, jog šis archyvas Šiaulių žydų bendruomenės 1903–1905 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie M. (M.) F., M. B. (M. B.) dukters gimimą negali. Pažymėjo, kad be asmens gimimą patvirtinančio dokumento Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepriima jos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, todėl ji kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teigė, kad pagrindinė kliūtis jai įgyvendinti savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę yra ta, kad ji negali pateikti savo močiutės (motinos motinos) M. (M.) F. gimimo dokumento bei kad nėra išlikę dokumentų, kuriuose būtų nurodyta M. (M.) F. turėta Lietuvos Respublikos pilietybė, nors jos močiutė (motinos motina) M. (M.) F. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad kaip matyti iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. liepos 5 d. pažymos apie santuoką Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus gubernijos žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė M. B. F., F. M. sūnus, ir R. K., L. duktė, gyvenant santuokoje jiems gimė duktė M. (M.) F., R. (R.) F. gyveno Šiauliuose, tai matyti iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. lapkričio 23 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) su duomenimis apie R. F. banko sąskaitos įrašus, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. spalio 7 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų apie R. (R.) F. pateikimo“ yra pateikiama informacija, jog Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde saugomos Lietuvos piliečiams išduotų užsienio 1925 m. pasų alfabetinės knygos ištraukoje yra įrašas, kad R. F. buvo išduotas užsienio pasas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), Jidiš kalba vardo R. atitikmuo yra R., dėl to darytina išvada, kad tai tas pats asmuo. Nurodė, kad kaip matyti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. birželio 20 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie M. (M.) F. tėvo M. B. F. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje, Šiaulių apskrities viršininko archyviniame fonde, žinių apie išduotus vidaus pasus 1920 m. byloje, Šiaulių miesto milicijos 1920 m. rugsėjo 14 d. Šiaulių apskrities viršininkui pateiktame duotųjų pasų žinių lape įrašytas F. M., gyv. Šiauliuose, 1920 m. rugpjūčio 9 d. gavęs pasą Nr. (duomenys neskelbtini), o skiltyje „Keli asmenys į pasą įrašyti“ nurodyta – 4. Teigė, kad kaip matyti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. birželio 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. F. (F.) pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“, yra išduotas sioninkų organizacijos archyviniame fonde esančios M. F., M. B. dukters, kortelės kopija, pateikiama kortelė yra Izraelio biuro Kaune anketa Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad F. M., B. M. dukra, gavo Anglijos ir Vokietijos vizą, patvirtintas tipas „B“, išdavimo data 1924 m. spalio 26 d., pastabose taip pat nurodoma, kad turi brolį M. M. ir seserį R. Nurodė, kad iš turimų archyvinių dokumentų ir pareiškėjos motinos B.-S. Y. pasakojimų, pareiškėjos močiutė (motinos motina) M. (M.) F., B. M. duktė, 1924 metais, būdama pilnametė ir įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę, nes kaip matyti iš pateikiamų archyvinių dokumentų, abu jos tėvai turėjo Lietuvos Respublikos užsienio pasus, vadinasi buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, ir jų duktė sulaukusi pilnametystės įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikusi Izraelio biurui Kaune užpildytą anketą, kad turi Anglijos ir Vokietijos vizas, kurios negalėtų būti išduotos jai neturint Lietuvos Respublikos užsienio paso, kartu su seserimi R. ir broliu M. M. išvyko į Izraelį. Nurodė, kad pagal jos motinos B.-S. Y. asmens liudijimą, jos motina B.-S. Y. gimė (duomenys neskelbtini), motina – M., tėvas – M.-H., šiame liudijime taip pat įrašyta, kad jos dukra yra E. M. (pareiškėja), gimusi (duomenys neskelbtini), be to, Izraelio gyventojų registro duomenų išraše nurodoma, kad jos motina mirė (duomenys neskelbtini), motinos vardas M., bei pateikiami duomenys kad (duomenys neskelbtini) jos pavardė buvo pakeista į L., o (duomenys neskelbtini) į Y.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą (el. b. apyrašo t. I, l. 64–66) prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškimą (el. b. apyrašo t. I, l. 76–77) prašė pareiškimą palikti nenagrinėtu, paaiškindamas, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka; šios įstatymo nuostatos numato galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išnagrinėjęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nustato, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; minėta aplinkybė yra konstatuojama išimtinai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus sprendimu, kuriuo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo procedūra yra nutraukiama. Pažymėjo, kad pareiškėja Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nėra pateikusi prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nėra įvertinęs pareiškėjos turimų dokumentų, atitinkamai – nėra ir konstatavęs, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra asmens iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu palikuonė, todėl nėra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyto pagrindo pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; esant minėtoms aplinkybėms, pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl minėto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos; pareiškėja pirmiausia turėtų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir turimus šį prašymą pagrindžiančius dokumentus pateikti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Be to, pastebėjo, iš pareiškimo turinio nėra aišku, ar prašomas nustatyti faktas (kad M. F. (L.), sulaukusi pilnametystės buvo Lietuvos Respublikos pilietė) turi juridinę reikšmę. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė atkuriama asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę (t. y. būtent tą dieną turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę) ar jų palikuonims, o ne asmenims kažkuriuo laikotarpiu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vertinimu, pareiškėja nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėtų būti paliktas nenagrinėtu.
Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Pareiškimas paliekamas nenagrinėtu.
Šalies argumentai
CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
Taigi, aukščiau pateikta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostata įtvirtina privalomą ginčo klausimo (dėl pilietybės atkūrimo) nagrinėjimą Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Šiuo atveju, iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo paaiškėjo, kad pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta privaloma ikiteismine tvarka – nesikreipė su prašymu dėl pilietybės atkūrimo į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nėra vertinęs pareiškėjos turimų dokumentų ir nėra priėjęs išvados, jog pareiškėjos turimų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėja yra asmens iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu palikuonė, vadinasi, nėra CPK 445 straipsnyje įtvirtintos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 3, 5 dalimis, grąžina pareiškėjai jos sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį, informuodamas, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais, 445 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos E. M. pareiškimą palikti nenagrinėtą.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji pirmiausia turėtų pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir tik pastarajam konstatavus, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra asmens iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu palikuonė, ji galės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Grąžinti pareiškėjai E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą Ievos Kubilienės 2020 m. gruodžio 31 d. Swedbank pavedimu, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.