Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-03-29 · Administracinė byla Nr. eAS-317-146/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-29
Bylos Nr.
eAS-317-146/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00140-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės taryba prie ŽŪM
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-317-146/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00140-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. sausio 30 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 7S-303 (14.7.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. A.“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamo administracinio akto kopija buvo įteikta 2016 m. gruodžio 5 d., tačiau Sprendimo apskundimo tvarka jai nebuvo išaiškinta. 2016 m. gruodžio 7 d. pareiškėja padavė skundą NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjui ir tik gavusi 2017 m. sausio 13 d. atsakymą Nr. 7SD-254 sužinojo, jog Sprendimas gali būti ginčijamas teisme. Aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas nepaaiškino savo priimto akto apskundimo tvarkos, laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, juo labiau, kad pareiškėja yra 76 metų amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. A. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir jos skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Šiuo atveju nustatyta, kad NŽT 2016 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 7S-303 (14.7.3) kopija pareiškėjai buvo įteikta 2016 m. gruodžio 5 d. Taigi bylos duomenys įrodo, kad apie Sprendimą pareiškėja sužinojo ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 5 d., todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi Sprendimas galėjo būti apskųstas teismui per 30 dienų nuo jo įteikimo, o pareiškėjos skundas teismui paduotas 2017 m. sausio 30 d., t. y. praleidus įstatymu nustatytą skundo padavimo terminą.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą grindžia kreipimusi į kompetentingas institucijas. Administracinių teismų praktikoje kreipimasis ne į teismą, o į kitas institucijas nepripažįstamas svarbia termino paduoti skundą teismui praleidimo priežastimi (pvz., 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis byloje Nr. AS261-518/2008), todėl pareiškėjos kreipimasis į NŽT Kauno rajono skyriaus vedėją negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, apribojusia pareiškėjos valią paduoti skundą dėl ginčijamo akto panaikinimo Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, kad įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, kt.). Sprendžiant dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą.

NŽT 2016 m. spalio 25 d. sprendime Nr. 7S-303 (14.7.3) yra nurodyta, jog sprendimas priimtas vadovaujantis Atkūrimo įstatymu. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Dėl šių priežasčių pareiškėjos motyvas, jog nebuvo nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka ir dėl to reikia atnaujinti terminą jam apskųsti, pripažintas nepagrįstu. Pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga, turėjo objektyvią galimybę veikti aktyviai, efektyviai ir laiku pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos nurodyta priežastis – garbingas amžius – negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusia aplinkybe, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens išsilavinimas, teisinių žinių stoka, amžius ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi.

III.

Pareiškėja A. A. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad apskundimo tvarkos nenurodymas ar nepakankamai tikslus nurodymas skundžiamame sprendime, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (pvz.: 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-877/2011; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-791-822/2016). NŽT neginčija aplinkybės, kad pareiškėjai buvo įteikta Sprendimo kopija, tačiau jo apskundimo tvarka neišaiškinta. Pareiškėja aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Gavusi NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. sausio 13 d. raštą Nr. 7SD-254, kuriuo jai buvo nurodyta skundo padavimo teismui tvarka, pareiškėja 2017 m. sausio 30 d., t. y. per dvi savaites, kreipėsi teisminės gynybos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjos atskirasis skundas paduotas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą nepatenkinus jos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą akcentavęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais siekiama ne tik skatinti asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti kuo greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (pvz.: 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011; 2014 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA502-69/2014; 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-3-438/2017).

Pareiškėja pripažįsta, kad skundą teismui pateikė pasibaigus Atkūrimo įstatyme nustatytam Sprendimo apskundimo terminui, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad terminas praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi operatyviai ginčyti su jo teisių pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ir (ar) sprendimus.

Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia tuo, kad Sprendimą priėmusi ir jį įteikusi institucija neišaiškino apskundimo tvarkos, todėl 2016 m. gruodžio 5 d. gavusi Sprendimą ir su juo susipažinusi ji nedelsdama, t.y. 2016 m. gruodžio 7 d. padavė skundą NŽT Kauno rajono skyriui. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja, gavusi Sprendimą, nors ir klydo dėl apskundimo tvarkos, kurios Sprendimą priėmusi institucija jai neišaiškino, tačiau buvo aktyvi ir operatyviai ėmėsi veiksmų ginti galbūt pažeistas savo teises. NŽT Kauno rajono skyriui 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. 7SD-254 atsakius į pareiškėjos 2016 m. gruodžio 7 d. skundą ir paaiškinus, kad Sprendimas gali būti ginčijamas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, pareiškėja 2017 m. sausio 30 d. realizavo savo teisę į teisminę gynybą, t.y. padavė skundą teismui, prašydama atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą atskirajame skunde išdėstytais aspektais konstatuoja, kad pareiškėjos paaiškinimus patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Sprendimo tekste apskritai nebuvo užsiimta apie jo apskundimo galimybę. Byloje nėra duomenų, kad Sprendimo apskundimo tvarka pareiškėjai buvo paaiškinta kitu būdu (pvz., Sprendimą lydinčiu raštu), todėl pareiškėjos klaidingas kreipimasis į šį individualų administracinį aktą priėmusią instituciją (jos teritorinį padalinį), negali būti pripažintas pasyviu ir nerūpestingu elgesiu, tuo labiau, kad pareiškėja šį veiksmą atliko per dvi dienas.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai nurodė, kad sprendžiant dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą, tačiau neatsižvelgė į visas šiam konkrečiam atvejui reikšmingas aplinkybes, t.y. į tai, ar pareiškėja įrodė, kad ji buvo aktyvi ir operatyviai siekė savo galimai pažeistų teisių gynimo, tačiau susidūrė su objektyviomis kliūtimis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja įrodė, jog 2016 m. gruodžio 5 d, gavusi Sprendimą, kuriame (ar kitų būdu) nebuvo išaiškinta jo apskundimo galimybė ir tvarka, ji elgėsi labai operatyviai. Nors pareiškėją klydo dėl Sprendimo apskundimo tvarkos, tačiau savo galimai pažeistų teisių gynimo procedūrą pradėjo labai greitai (per dvi dienas). NŽT Kauno rajono skyrius į pareiškėjos 2016 m. gruodžio 7 d. skundą dėl Sprendimo atsakė tik 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. 7SD-254, t.y. per ilgesnį nei vieno mėnesio terminą, šiame rašte atsiprašydamas pareiškėjos, kad dėl didelio darbo krūvio nepateikė atsakymo teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu institucija pripažino savo neoperatyvumą atsakant į pareiškėjos 2016 m. gruodžio 7 d. skundą. Tai, kad NŽT Kauno rajono skyrius į pareiškėjos 2016 m. gruodžio 7 d. skundą atsakė pažeisdamas įstatymu nustatytą terminą, laikytina nuo pareiškėjos valios nepriklausiusia aplinkybe, turėjusia įtakos termino paduoti skundą teismui praleidimui. Ši aplinkybė sprendžiant dėl skundo padavimo termino atnaujinimo yra ypač reikšminga ir vertintina pareiškėjos naudai, nes operatyvaus reagavimo atveju institucijai paaiškinus, kad pareiškėja Sprendimą turėtų skųsti teismui, pareiškėja galimai būtų spėjusi paduoti skundą teismui nepraleisdama termino, kuris, skaičiuojant nuo Sprendimo įteikimo dienos, baigėsi 2016 m. sausio 5 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad A. A. skundas dėl Sprendimo panaikinimo Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2017 m. sausio 30 d. Laikas per kurį pareiškėja kreipėsi į teismą nuo NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. sausio 13 d. rašto Nr. 7SD-254 gavimo, nelaikytinas neprotingu terminu, nes Atkūrimo įstatymo 19 straipsnis tokios rūšies administracinių aktų apskundimui numato 30 dienų terminą. Todėl laikytina, kad pareiškėja operatyviai reagavo į naują informaciją, nuo Sprendimo gavimo dienos buvo pakankamai rūpestinga bei sąžininga, siekdama savo galbūt pažeistų savo teisių atkuriant nuosavybės teises į žemę gynimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas šiuo atveju netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad terminą skundui dėl Sprendimo paduoti pareiškėja praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios bei veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis naikintina, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą tenkintinas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti.

Tenkinti pareiškėjos A. A. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 7S-303 (14.7.3) paduoti ir šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysRomanas Klišauskas