- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2K-571/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Armanas Abramavičius, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- R. D.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Taip pat skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. D. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio mėn., naktį iš 6 į 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), iš neaptvertos N. sodybos kiemo slapta pagrobė 250 kg metalo laužo 206,25 Lt vertės ir 10 vnt. metalinių vamzdžių 400 Lt vertės, iš viso pagrobė jam svetimo A. N. turto už 606,25 Lt.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnyje, ir nuosprendį surašė nesilaikydamas BPK 305 straipsnio reikalavimų. Kasatorius teigia, kad teismas rėmėsi nenuosekliais liudytojo S. A. parodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo R. D. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos teismo išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti. Kasatoriaus teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį surašė nesilaikydamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punkto nuostatų, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, pateikti ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, argumentuojant, kodėl nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo išvadas patikrino apeliacinės instancijos teismas, kuris pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl R. D. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teiginys, kad liudytojo S. A. parodymai nenuoseklūs, anot prokurorės, nepagrįstas, nes apie esmines bylos aplinkybes liudytojas aiškino vienodai, tik ikiteisminio tyrimo metu plačiau nei teisme, o teisme paskelbus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino.
Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis), faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudytų teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. D. kasacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis R. D. kasaciniame skunde teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas – BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išvados dėl R. D. kaltės bei veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį yra pagrįstos įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys) bei pateikė motyvuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Teismas išsamiai ištyrė kaltinamojo R. D., nukentėjusiojo A. N., liudytojų S. A. ir R. M. parodymus, liudytojo S. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolą, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolą, įvykio vietos apžiūros protokolą, apžiūros protokolą, R. D. ir S. A. telefoninių pokalbių išklotines, daiktų, dokumentų pateikimo protokolus, daiktų apžiūros protokolą bei kt. ir vadovaudamasis šių įrodymų visuma konstatavo, kad R. D., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, iš nesaugomos teritorijos – neaptvertos Nešukaičių sodybos kiemo, slapta pagrobė nukentėjusiojo A. N. turto už 606,25 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir pateikti motyvai, paaiškinantys, kodėl teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nusikaltimo aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, atspindi veikos sudėties elementus ir visa tai, kas reikšminga juridiniam veikos kvalifikavimui.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius nuosprendžio išvadas dėl R. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo R. D. apeliacinio skundo argumentus, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojo S. A. parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir jais netikėti nėra pagrindo.
Nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo nagrinėjant jo apeliacinį skundą. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu, kai apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 15 d. nutarties, teismas ištyrė R. D. apeliacinio skundo motyvus, atliko išsamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo įvertinimą. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptarti visi apeliacinio skundo argumentai ir motyvuotai atmesti. Tai, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo padaryti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai.
Patikrinusi kasacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais ir dėl kurių žemesnių instancijų teismų sprendimus reikėtų keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. D. kasacinį skundą atmesti.