Kauno apygardos teismo nutartis

2010-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-256-264/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-21
Bylos Nr.
2S-256-264/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Raimondas Buzelis
Ieškovas
B. Š., R. J.
Atsakovas
J. S., E. Š.
Civilinė byla Nr. 2S-256-264/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Artūras Šafronas
procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.14; 122.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų B. Š. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22639-454/2009 pagal ieškovų B. Š. ir R. J. ieškinį atsakovams J. S., E. Š. dėl žalos atlyginimo ir prievolės įvykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 2-3), kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 11160,00 Lt žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų butus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovų B. Š. ir R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą. Tai, kad ieškovai turi teisę reikalauti, jog atsakovai įvykdytų prievolę, suteikia ieškovams teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau nėra pagrindas laikyti, kad atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai neturi turto, jų turtinės teisės yra kaip nors suvaržytos ar kitų duomenų apie atsakovų sunkią finansinę padėtį. Vien ta aplinkybė, kad ieškinio suma yra didelė, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovai nepateikė duomenų apie prašomą areštuoti atsakovų nekilnojamąjį turtą. Teismas konstatavo, kad prašymas yra nemotyvuotas, o ieškinio užtikrinimo priemonės neproporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams, pažeidžia Lietuvos Konstitucijoje ir CK 1.5 str. įtvirtintą teisingumo ir CK 1.2 str. lygiateisiškumo bei proporcingumo principus.

Šalies argumentai

Ieškovai B. Š. ir R. J. atskiruoju skundu (b. l. 7) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-27 nutartį ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams. Apeliantai mano, kad teismo nutartis pažeidžia jų teises ir sudaro dideles kliūtis išieškoti padarytą žalą. Teismo teiginys, kad ieškovai turėjo nurodyti atsakovų pilną turto pavadinimą, kodą ir t.t. yra kritikuotinas, nes Valstybės įmonė „Registrų centras“ duomenis apie turtą teikia tik jo savininkui. Apeliantai nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių priteistos žalos išieškojimo klausimas žymiai pasunkės, nes atsakovai gali pradėti slapstytis arba turimą turtą perrašyti kitų asmenų vardu.

Atsiliepimas

Atsakovai J. S. ir E. Š. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 144 straipsnyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai yra reali grėsmė, patvirtinta konkrečiomis aplinkybėmis, kurias pagrindžia įrodymai, kad atsakovas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą, t. y. prašymas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas (CPK 178 str., 179 str. 1 d.).

Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 11160,00 Lt dydžio reikalavimas nelaikytinas pakankamai dideliu ir savaime sudarančiu pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiant į didelę ginčo sumą. Apeliantai su ieškiniu, o taip pat ir su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, kad atsakovų finansinė padėtis yra sunki, jie piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškovais, jų turtinės teisės yra kaip nors suvaržytos.

CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė atsakovams 11160,00 Lt ieškinį žalai atlyginti bei ieškinio užtikrinimui prašė areštuoti konkretų atsakovų turtą – jų butus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškinio užtikrinimui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams ir prieštarauja ekonomiškumo, teisingumo, bei šalių interesų pusiausvyros principams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės. Taip pat byloje bet kurioje proceso stadijoje ieškovai turi teisę vėl kreiptis su pagrįstu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK XI skyriaus V skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 str.3 d.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjai: Birutė BobrelRaimondas Buzelis