- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-114-309/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- M. A.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus 1/3, paskirta sumažinta 20 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, M. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y., 2022 m. gruodžio 29 d. ir transporto priemonės – automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacija.
Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. A. nuteistas už tai, kad 2022 m. gruodžio 28 d. apie 16.30 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės, t. y., mažiausiai 3,97 promilės, neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 16 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę, arešto bausmę atidedant.
2.1. Nurodo, kad laukia gimstant vaiko, draugės nėštumas sunkus, o jis vienintelis, kuris gali pasirūpinti šeimos gerove. Šiuo metu yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Yra radęs darbą, laukia atsakymo.
2.2. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos, kreipėsi pas specialistus pagalbos, „užsikodavo“.
2.3. Teismui pateiktame apeliacinio skundo papildyme nurodė, kad pagal individualią veiklą sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skundu neginčija savo kaltės, padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta arešto bausme ir prašo ją sušvelninti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
6. Analizuojant bausmės individualizavimo pagrįstumą, pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas nurodė, jog skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta tokia bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
7. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą M. A., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo.
8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą M. A. skyrė švelnesnę savo rūšimi bausmę – areštą, artimą sankcijos minimumui – 20 parų. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į tai, kad M. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas teistas, tačiau teistumas išnykęs (62-63), baustas administracine tvarka, iš jų ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (43-60), nedirbantis. Taip pat teismas atsižvelgė į nustatytą M. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog M. A. nedirbantis, turintis įsiskolinimų, todėl baudą skirti netikslinga, teismas paskyrė arešto bausmę, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti arešto bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).
10. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam galutinė bausmė paskirta 20 parų arešto, taigi, formaliai M. A. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos atešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai.
11. Bylos medžiaga liudija, kad šis teistumas M. A. yra ne pirmas, taip pat nenustatyta, jog įvykdytas nusikaltimas būtų mažesnio pavojingumo, o atvirkščiai, M. A. ne tik, kad vairavo būdamas sunkaus girtumo, tačiau ir sukėlęs eismo įvykį, iš jo pasišalino toliau keldamas pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Be to, tai nebuvo pirmas KET pažeidimas, kas rodo, kad pavyzdingą elgesį išlaikyti bent kiek ilgesnį laiką M. A. yra sudėtinga užduotis ir net gresianti griežta atsakomybė neatgraso jo nuo priešingų teisei veikų vykdymo. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 16 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidus imperatyvių bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų. Nuteistajam paskirta arešto bausmė nelaikytina per griežta. Ši bausmė yra adekvati, atitinkanti tiek M. A.padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek jo asmenybę, o švelnesnės bausmės skyrimas ir (arba) bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas neužtikrintų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių tikslingumą taikyti nuteistajam 75 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tik realios arešto bausmės atlikimas gali turėti įtakos M. A. turimo polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Nuteistajam reikalingas atitinkamas režimas bei struktūrizuota aplinka, nes švelnios poveikio priemonės jo turimų įpročių nekeičia. Todėl M. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.