- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- I-161-84/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė, Marytė Švažienė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus
- Trečiasis asmuo
- M. K., I. V. P., I. K.
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Marytės Švažienės, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus atstovei J. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. Č. prašymą ir patikslintą prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme gauti pareiškėjos S. Č. atstovės pagal įgaliojimą M. G. pasirašyti prašymas ir patikslinti prašymai, kuriais prašoma atnaujinti terminą pateikti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus.
Prašymuose nurodyta, kad pareiškėjos įtėviui J. K. (duomenys neskelbtini) Akmenės r. nuosavybės teisėmis priklausė 15,76 ha žemės. Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. K. žemę padavė jo vaikai I. V. P. ir J. K.. J. K. 1991 m. rugpjūčio 14 d. rašytame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaip pretendentę nurodė ir S. Č.. Abu J. K. vaikai pripažino, kad pareiškėja buvo jo įdukra, kiekvienas pretendavo į nuosavybės teisių atkūrimą tik po 1/3 dalį tėvui priklausiusio žemės sklypo. Atskiro prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo suinteresuotas asmuo iš pareiškėjos neprašė, pareiškėja jo nerašė. 1999 m. liepos 2 d. pareiškėja Akmenės žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo už 5,25 ha. Nuosavybės teisės į J. K. žemę atkurtos jo vaikams – J. K. į 5,26 ha ir I. V. P. į 5,24 ha išmokant kompensacijas. Į pareiškėjai priklausančią 5,25 ha žemės dalį nuosavybės teisės neatkurtos.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius 2011 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. raštais informavo, kad pareiškėja turi pateikti įrodymus, jog buvo J. K. įvaikinta, bei pateikti teismo sprendimą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo. 2012 m. liepos 4 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7466-713/2012, kuriuo nustatė juridinį faktą, kad S. Č. 1933 m. buvo įvaikinta J. K.. Sprendimui įsiteisėjus išsiuntė jį Akmenės žemėtvarkos skyriui, kuris 2012 m. spalio 9 d. raštu informavo, jog trūksta teismo sprendimo dėl termino atnaujinimo papildomiems dokumentams pateikti.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Ji gimusi 1924 metais, serga išemine širdies liga, hipertenzija, dėl to 1996 m. gydėsi Kauno raudonojo kryžiaus ligoninėje. 2002 m. ilgą laiką negalėjo vaikščioti, gydėsi Kauno infekcinėje ligoninėje, 2002 m. balandžio 18 d. buvo operuota. Šiuo metu negali vaikščioti, guli ir gydosi namuose.
Pareiškėjos atstovė advokatė E. M. Š. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos prašymą tenkinti. Nurodė, kad S. Č. pateikė visus būtinus dokumentus savo prašymui pagrįsti, ji praleido terminą dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius pateiktame atsiliepime bei suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos prašymo patenkinimui neprieštarauja.
Šalies argumentai
Nurodė, kad Akmenės rajono agrarinės reformos tarnybai 1991 m. rugpjūčio 14 d. buvo pateiktas prašymas dėl žemės grąžinimo, kuriame nurodyti įpėdiniai į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės plotą. Viena iš nurodytų įpėdinių yra S. Č.. Į J. K. nuosavybės teise valdytą žemę, t. y. 15,76 ha, atkurtos nuosavybės teisės jo vaikams – J. K., I. V. P. Tačiau pagal 1991 m. rugpjūčio 14 d. prašymą pareiškėjai, kaip nurodytai pretendentei, palikta nuosavybės teisių atkūrimui į buvusio savininko J. K. žemę 5,25 ha dalis, kadangi pareiškėja nepateikė įvaikinimo faktą patvirtinančių dokumentų.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. 2-7466-713/2012 priėmė sprendimą, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. Č. 1933 m. buvo įvaikinta J. K..
Teismui atnaujinus terminus paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, pareiškėja turėtų galimybę atkurti nuosavybės teises.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys I. V. P., I. K., M. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad jokių pretenzijų į S. Č. priklausančią žemės sklypo dalį neturi, pareiškėjos prašymą palaiko ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas ir patikslinti prašymai dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus tenkintini.
Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359. Nuo 2004 m. spalio 26 d., įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Pagal paminėto įstatymo 10 straipsnio 4 dalį piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010). Teismo nuomone, svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali būti pripažintos tos priežastys, kurios buvo sąlygotos objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių aplinkybių.
LVAT jurisprudencijoje konstatuojama, kad procesas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo nėra savitikslis. Jo paskirtis – sudaryti galimybes (pašalinti kliūtis) atkurti nuosavybės teises tiems asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti kompetentingoms institucijoms tokių dokumentų, kurie yra būtini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Taigi dokumentas, kurio pateikimui prašoma atnaujinti terminą, kompetentingai institucijai turi būti būtinas ir apskritai reikalingas sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų nekilnojamąjį turtą (2011 m. vasario 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-429/2011; 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010).
Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą akcentavęs, kad įstatymais nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės. Tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik būtinais atvejais ir jie negali būti formalūs. Šiuo atveju, atsisakius atstatyti praleistą terminą, būtų apribota viena iš esminių teisių – teisė į nuosavybę. Galima teigti, kad išdėstytos priežastys patvirtina, kad praleistas terminas tokiomis aplinkybėmis gali būti atnaujintas. Taip pat, remiantis EŽTT pozicija, galima manyti, kad spręsdamas termino atnaujinimo klausimus panašiais atvejais teismas turėtų atsižvelgti į tą faktą, kad šie klausimai yra labai aktualūs didelei visuomenės daliai (asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises), ir vis tik netaikyti per griežtų standartų vertinant termino praleidimo priežastis (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla 1992-12-16 De Geouffre de la Pradelle V. France Serija, Nr. 253-B ir kt.)
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr.A8-870/2007) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. Vertinant, ar pareiškėjų, kurie kreipiasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo tokio pobūdžio bylose, nurodytas priežastis būtų galima pripažinti svarbiomis, reikėtų įvertinti, ar asmuo, kuris turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turėdamas pakankamai ilgą įstatymo leidėjo nustatytą terminą, išnaudojo visas galimybes, taip pat ar jis pats buvo pakankamai atidus ir tam dėjo visas reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendintos jo teisės atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę.
Kolegijos nuomone, pareiškėja S. Č. nustatytus terminus nuosavybės teisių atkūrimui į nekilnojamąjį turtą praleido dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad J. K. (duomenys neskelbtini) Akmenės rajone nuosavybės teise valdė 15,76 ha žemės. Nuosavybės teisė į J. K. žemę atkurta jo vaikams – J. K. į 5,26 ha ir I. V. P. į 5,24 ha, išmokant kompensacijas. J. K. 1991 m. rugpjūčio 14 d. rašytame prašyme kaip pretendentė įrašyta ir S. Č. (taip prašyme), paliekant nuosavybės teisių atkūrimui į buvusio savininko J. K. žemę 5,25 ha. S. Č. 1999 m. liepos 2 d. yra pateikusi prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo į minėtą žemės plotą, tačiau nuosavybės teisė nebuvo atkurta, nes pareiškėja nepateikė dokumento, patvirtinančio įvaikinimo faktą. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. 2-7466-713/2012 priėmė sprendimą, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. Č. 1933 m. buvo įvaikinta J. K..
Teismui nustačius juridinį įvaikinimo faktą pareiškėja, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 str. 1 d. 4 p., įgijo teisę atkurti nuosavybės teises kaip turto savininko įvaikio vaikas.
Teismo nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, sveikatos būklę, pareiškėja, esant tokioms aplinkybėms bei faktiniams duomenims, elgėsi pakankamai rūpestingai ir kruopščiai, stengdamasi realizuoti savo galimybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. K. turėtą nekilnojamąjį turtą. Šitos aplinkybės ir pateikti dokumentai leidžia tenkinti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių laiku nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku, laikytinos svarbiomis bei objektyviai sutrukdžiusiomis pasinaudoti savo teisėmis per įstatymo numatytą terminą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas yra tenkintinas ir terminas pateikti prašymą, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus yra atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 4 p.
nusprendė:
Pareiškėjos S. Č. prašymą ir patikslintus prašymus tenkinti. Atnaujinti pareiškėjai S. Č. praleistą terminą pateikti prašymą, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriui dėl J. K. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) Akmenės rajone nuosavybės teisės atkūrimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.