Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algimantas Pivoriūnas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 636/2008

2.5.5.

NUTARTIS

2008 m. birželio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo V. G. skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. Šiaulių apygardos teismo 2003 spalio 30 d. nutartimi 1998 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė perkvalifikuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. jam paskirtas laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Šiaulių rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. 146 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartimi veikos iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK perkvalifikuotos į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir subendrinus Lietuvos Respublikos BK 63 str. pagrindu V. G. paskirta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Ši bausmė subendrinta su minėta Šiaulių apygardos teismo 2003 spalio 30 d. nutartimi paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė V. G. paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

Bubamės pradžia – 1997-06-22, bausmės pabaiga 2009-06-22, 2/3 paskirtos bausmės atliko 2005-06-22. Skundo nagrinėjimo dienai neatlikta bausmės dalis – 11 mėnesių ir 21 diena.

Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai atsižvelgė į bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus, už kuriuos paskirtos nuobaudos šiuo metu jau negalioja. Nuteistasis pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 1997 m. birželio 22 d., todėl ši aplinkybė neturėtų būti pagrindiniu vertinimo kriterijumi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Nuteistasis teigia, kad nuobaudos jam yra skirtos už konfliktus su kitais nuteistaisiais dėl to, kad jie nesilaikė higienos normų reikalavimų. Be to nuteistasis pažymi, kad tiek jis, tiek ir kiti nuteistieji, gyvendami uždaroje erdvėje, turi bendravimo ir elgesio problemų. Nuteistasis neneigia, kad yra impulsyvus, tačiau mano, kad tam turi įtakos ilgi nelaisvės metai, ir iki bausmės pabaigos likusieji vieneri metai negalėtų ką nors pakeisti.

Nuteistojo vertinimu, teismas atsižvelgė tik į neigiamas jo savybes, visiškai nevertindamas to, kad visą bausmės atlikimo laiką jis dirbo ir dirba, palaiko socialinius ryšius su giminėmis, laisvėje turi gyvenamąją vietą ir tai skatina jo pasiryžimą taisytis ir koreguoti savo elgesį.

Teismo posėdyje nuteistojo V. G. gynėja prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatų. Minėtas straipsnis suponuoja teismo teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali toliau būti taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas atsižvelgia ne tik į formalųjį pagrindą, ar atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, bet visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, faktiškai atliktą paskirtos bausmės laiką, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, sprendžia, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą.

Teismui pateiktais duomenimis, nuteistasis V. G. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų, numatytą Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 3 p., kadangi jau yra atlikęs įstatymo nustatytą privalomą bausmės dalį, suteikiančią teisę į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus visos paskirtos bausmės.

Iš asmens bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad per bausmės atlikimo laiką nuo 1999 m. birželio 11 d. Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose V. G. nustatytus vidaus tvarkos taisyklių ir dienotvarkės reikalavimus pažeidė 18 (aštuoniolika) kartų, baustas 6 (šešis) kartus, 4 kartus yra pastebėtas dalyvaujantis konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais, drausminių nuobaudų galiojimas pasibaigė 2008 m. balandžio 24 d., už gerą elgesį 5 (penkis) kartus yra skatintas, šiuo metu pataisos namuose atlieka gerbuvio darbus. Tačiau Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija charakteristikoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos V. G. dėl jo elgesio pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį charakterizuoja neigiamai.

Iš pataisos namų administracijos ir Psichologinės tarnybos charakteristikų matyti, kad V. G. stokoja prosocialių nuostatų, realistiškumo vertinant savo situaciją, nelinkęs prisiimti atsakomybės dėl rūpinimosi savo vaikais, yra egocentriškas, bei atkreipiamas dėmesys, jog yra išlikusi tikimybė, kad nuteistasis iškilusius konfliktus gali spręsti neadaptyviais būdais – panaudodamas fizinę jėga.

Įvertinusi tai, kad nuteistasis V. G. atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, jo elgesį pataisos namuose, pataisos namų administracijos išvadą bei psichologinės tarnybos charakteristikos išvadą, kad yra išlikusi tik nedidelė tikimybė, jog nuteistasis sugebės adaptuotis laisvėje, silpnus jo socialinius ryšius, kolegija konstatuoja, kad nuteistojo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, yra deklaratyvus, kadangi jo elgesys pataisos namuose aiškiai parodo, kad nuteistasis nėra linkęs taisytis.

Kolegija pažymi, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Kaip jau minėta, V. G. Vilniaus 2-uose pataisos namuose nustatyto režimo reikalavimus pažeidė net 18 (aštuoniolika) kartų. Skunde nuteistasis neneigia, kad yra impulsyvus, tačiau tai bando pateisinti ilgalaike laisvės atėmimo bausme, kuri yra skirta ne tik nusikaltimą padariusį asmenį izoliuoti nuo visuomenės, bet ir jį pataisyti, kad jo resocializacijos procesas būtų sėkmingas. Tačiau išvardintos aplinkybės neduoda kolegijai pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo adaptacija laisvėje bus sėkminga.

Įvertinusi nuteistojo asmenybę bei byloje esančią jį charakterizuojančią medžiagą, kolegija daro išvadą, kad nuteistasis V. G. dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.

nutarė:

atmesti nuteistojo V. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.