Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. K., Institucijos priėmusios nutarimą atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūno 2014-02-07 nutarimu G. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d., padarymą paskirta 500 Lt bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskirta 100 Lt bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. G. K. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 500 Lt bauda.

G. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji 2013-12-28 apie 17.49 val., vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žirmūnų – Verkių g., Vilniuje, ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad preleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje iš kairės į dešinę įėjusią pėsčiąją, jos nepraleido ir partrenkė pėsčiąją bei kartu vedamą šunį. Eismo įvykio metu pėsčiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sužalojo jos vedamą šunį.

Teisme pareiškėjo įgaliotasis atstovas A. K. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais, panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūno 2014-02-07 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisme apklausta nukentėjusioji O. P. paaiškino, kad ji 2013-12-28 17.49 val. buvo partrenkta nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Nurodytą dieną ji su draugu R. S. ėjo per pėsčiųjų perėją, einant perėja, nepraėjus pusė perėjos, į dešinę pusę pajuto mašinos smūgį ir nukrito. Eismo įvykio metu jai buvo sužalota dešinė koja, rankos, sumušta galva. Kartu šalia su ja ant pavadėlio ėjo šuo, kuris taip pat buvo partrenktas automobilio, pamena, kad jai nukritus, šalia gulėjo ir šuo, įvykus eismo įvykiui priėję žmonės pasiūlė savo pagalbą, o šunį nuvežė į veterinarijos kliniką. Kuomet po eismo įvykio ji nukrito, draugas šaukė vairuotojai, kuri ją partrenkė, kuri priėjusi pasakė, „ko rėki“. Ji liko gulėti toje pačioje vietoje kur ir buvo partrenkta automobilio. Kokia automobilio dalimi ji buvo partrenkta neprisimena, nes smūgis jai buvo netikėtas, o pėsčiųjų perėja ji su draugu ir šuniu ėjo labai ramiai ir net negalvojo, kad kas gali užvažiuoti. Galvą ir koją ji susižalojo krisdama, kaip atsirado ją kliudęs automobilis ji nežino. Jiems įėjus į perėją mašinų nebuvo, o įeinant į perėją pasižiūrėjo ir įsitikinę, kad nėra mašinų ėjo pėsčiųjų perėja. Iš kairės pusės automobilių nebuvo, ją kliudęs automobilis atsirado staiga. Nereguliojamojoje perėjoje saugos salelės nebuvo. Ji po eismo įvykio 3 savaites buvo nedarbinga. Įvykus eismo įvykiui ji buvo trumpam praradusi sąmonę, tai buvo sekundinis sąmonės netekimas, ji buvo šoke, tačiau tuojau pat atsipeikėjo.

Teisme apklaustas liudytojas R. S. paaiškino, kad nutarime nurodytu laiku jis kartu su drauge O. P. ėjo iš parduotuvės, einant nereguliuojama pėsčiųjų perėja O. P. jam buvo iš dešinės pusės, o šuniukas ant trumpo pavadėlio buvo vedamas tarp jų. Perėjoje, spėjus pereiti vieną juostą, jie eidami kirto antrą juostą, kuomet įvažiavo automobilis ir partrenkė O. P., kuri liko gulėti toje pačioje vietoje, kur ją rado atvažiavę pareigūnai. Automobilis „Opel“ sustojo toliau, už 100, 200-300 metrų nuo sankryžos, tiksliai nurodyti negali. O. P. negalėjo pasikelti, nes buvo sužalotas dubuo, galva, ji negalėjo pajudėti nuo skausmo, po įvykio nedarbinga buvo apie mėnesį laiko. Šuniukas eismo įvykio metu taip pat buvo partrenktas ir nepažįstamų žmonių nuvežtas į veterinarijos kliniką. Atvykus policijai šuniukas ką tik buvo paimtas iš įvykio vietos. Iš karto po smūgio O. P. vienu metu buvo praradusi sąmonę, tuo metu jis ją laikė viena ranka ir kvietė greitąją. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, nes spėjo atšokti, todėl automobilis jo nekliudė. Po eismo įvykio jis vairuotojai mosiklavo rankomis, rėkė sustoti, todėl vairuotoja sustojo. Kaip atsirado automobilis „Opel“ jis nežino, tačiau matė, kaip automobilis įvažiavo į sankryžą, jie tuomet buvo sankryžos viduryje, iki įeinat į perėją automobilio jis nematė, mano, jog vairuotoja galėjo viršyti greitį. Jis su vairuotoja nebendravo, ji tik pasakė O. P. „ko tu rėki“, o jis į tai atsakė, jog iš skausmo. Kadangi jis kvietė greitąją, laiko kalboms su vairuotoja nebuvo, o atvykus policijos pareigūnams automobilio vairuotoja buvo įsisodinta į tarnybinį automobilį, jis pats išvažiavo greitosios automobiliu su O. P..

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas R. S. nurodė savo paiškinime tyrimo metu, papildomai nurodydamas, kad nei prieš smūgį, nei po jo, vairuotoja nestabdė, įžengus į pėsčiųjų perėją iš kairės jiems automobilių nebuvo, perėja jie ėjo nesustodami. Automobilio „Opel“ važiavimo kryptimi yra viena eismo juosta, bet automobilis važiuodamas įsuko į piešingą eismo juostą, kadangi jo kryptimi keliai daro vingį (pridėtos medžiagos b.l. 39).

Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, R. K. paaiškino, kad dirbant patrulių rinktinėje, jam teko dalyvauti eismo įvykyje, kuomet buvo partrenkta pėsčioji. Į įvykio vietą atvyko pagal gautą pranešimą ir atvykus į vietą pėsčiųjų perėjoje rado gulinčią moterį. Paklausė esančio liudytojo kas įvyko, šis papasakojo aplinkybes, bandė suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajai, kvietė greitąją. Taip pat pamatė automobilį, kuris partrenkė nukentėjusiąją, automobilis stovėjo nuo perėjos 3-4, gal daugiau, metrų astumu, tiksliai nepamena. Patvirtino, jog eismo įvykio vietos plane padėtis automobilio ir pėsčiosios užfiksuota tokia, kokia ir buvo rasta jam atvykus į įvykio vietą. Ar buvo ant automobilio kokie sugadinimai – nepamena, jam atvykus pesčioji buvo sąmoninga, skundėsi kojų, nugaros skausmais, ar pėsčioji buvo neblaivi – nenustatinėjo.

Iš esmės analogiškas aplinkybes policijos pareigūnas nurodė savo tarnybiniame pranešime (pridėtos medžiagos b.l. 11).

Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, J. V. paaiškino, kad jis dirba KPV patruliu, sudarant eismo įvykio schemą jis dalyvavo, schemą braižė jo kolega. Schemoje yra užfiksuota pėsčiosios padėtis po smūgio. Automobilio stabdymo žymių nebuvo. Situacija, kuomet ant automobilio nėra sugadinimų galima esant švelniam smūgiui. Po smūgio pesčioji buvo nukritusi ir susižeidusi, ji skundėsi galvos skausmais, nurodė, jo nukentėjo eismo įvykio metu ir šuniukas. Liudytojas R. S. buvo eismo įvykio vietoje. Jiems atvykus eismo įvykio vietoje buvo patrulių ekipažas, o moteris dar gulėjo ant pėsčiųjų perėjos.

Iš Specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu G. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (pridėtos medžiagos b.l. 29).

Iš Specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu O. P. kraujyje rasta 1,86 promilės etilo alkoholio (pridėtos medžiagos b.l. 31).

Specialistė J. M.-Č. susipažinus su medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis pateikė išvadą, kad O. P. nustatyta odos nubrozdinimas kaktoje, poodinė kraujosruva veide (kairės akies vokuose). Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (pridėtos medžiagos b.l. 31).

UAB „Jakovo veterinarijos centro“ išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad pil. R. A. iš autoavarijos vietos pamėmė šuniuką, šeimininkė partrenkta mašinos išvežta į ligoninę. Šuniukas lengvo šoko būsenoje, reakcija sulėtinta, skausminga krūtinė ir pilvas, sunkokas kvėpavimas, nustatyta diagnozė – autotrauma, skirtas gydymas (pridėtos medžiagos b.l. 43).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2013-12-28 Žirmūnų – Verkių g. sankryžoje, Vilniuje, nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Verkių g., galu į Verkių g. – Žirmūnų g. sankryžą, priekiu į Verkių g. pusę, nuo sankryžos ties Žirmūnų g. 145 iki „Opel Astra“ automobilio galo 17,0 m. atstumas, priekinis automobilio „Opel Astra“ dešinės pusės ratas 0,1 m. užvažiavęs ant dešiniojo kelio borto, o galinis dešinės pusės ratas 0,0 m. atstumu nuo dešiniojo kelio borto. Apžiūros metu automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išorinių sugadinimo požymiu nėra (pridėtos medžiagos b.l. 13-19).

Motyvuojamoji dalis

G. K. skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš teisme ištirtų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad G. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d. yra nubausta pagrįstai. Nukentėjusiosios, liudytojo R. S. bei policijos pareigūnų duotais parodymais teisme ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, specialisto pateikta išvada bei UAB „Jakovo veterinarijos centro“ išrašu iš ligos istorijos dėl nukentėjusiosios bei šuniuko patirtų sužalojimų, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žirmūnų – Verkių g., Vilniuje, ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos G. K. nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad preleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje iš kairės į dešinę įėjusią pėsčiąją, jos nepraleido ir partrenkė pėsčiąją bei kartu vedamą šunį. Teismas konstatuoja, jog G. K. pažeidė kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimą, numatantį, jog „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.“ Byloje esančiais duomenimis, apklaustų teisme nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta, kad G. K. padarytas pažeidimas ir sąlygojo eismo kilimą, kurio metu pėsčiajai O. P. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sužalotas jos vedamas šuo. Nors pateiktame skunde bei tyrimo metu G. K. kėlė versiją, jog pati nukentėjusioji O. P., kaip pėstysis, pažeidė KET 51, 55.4 p. reikalavimus, numatančius pėsčiųjų pareigas, o eismo įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi, kas neva ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, tokie pareiškėjos G. K. argumentai yra laikytini subjektyvia nuomone ir atmestini kaip nepagrįsti, nes kaip nustatyta byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais G. K. vairuojamam automobiliui „Opel astra“ artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pėsčioji jau buvo kelio važiuojamoje dalyje, ji ėjo per pėsčiųjų perėją, todėl saugumu buvo įsitikinusi, tuo tarpu G. K., vairuodama automobilį „Opel astra“ ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo sulėtinti važiavimo greitį arba net ir sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, kaip numatyta KET 37 p., ir tokiu atveju, eismo įvykio kilimui jokios įtakos neturėjo tai, kad pėsčioji O. P. pėsčiųjų perėja ėjo neblaivi. Be to, ir pati G. K. tyrimo metu atvykusiems pareigūnams, iš karto po eismo įvykio, nurodė, jog ji nematė pėsčiųjų einančių perėja ir kliudė moterį, o tai, jog priešinga kryptimi važiavo didelė sunkiasvorė mašina, kuomet ji suko kairiau, tik patvirtina, kad ji, vairuodama padidinto pavojaus šaltinį prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ypatingai turėjo būti dėmesinga ir įsitikinti ar perėjoje nėra jau įžengusiųjų ir einančių pėsčiųjų, įsitikinti kad per prėją važiuoti yra saugu ir, kad tai nesukels grėsmės ir pavojaus kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams, o būtent G. K. tokį pavojų ir sukėlė. Nors G. K. teigia, kad nukentėjusioji krisdama dėl savo būklės ir neatsargumo galėjo susižaloti, juolab, jog kojų sužalojimai jai nenustatyti, kas, jos vertinimu, atsiranda partrenkus automobiliu, o Jakovo veterinarijos centro ligos išraše dėl šuns nėra nurodyta jokių išorinių sužalojimų, kurie galėtų atsirasti kaip partrenkimo automobiliu pasekmė yra nepagrįsti, nes specialistė nukentėjusiosios O. P. sužalojimus eismo įvyki metu kvalifikavo nežymiu sveikatos sutrikdymu, o tai, jog eismo įvykio metu nukentėjusiosios šuo vis tik buvo sužalotas, patvirtina UAB „Jakovo veterinarijos centro“ išrašas iš ligos istorijos, kurioje nurodyta, kad pil. R. A., kuri būtent iš eismo įvykio vietos ir paėmė šunį ir kuri nėra suinteresuota, pristatė jį į veterinarijos centrą, kur, specialistams apžiūrėjus šunį, buvo konstatuota diagnozė – autotrauma ir skirtas gydymas, o netikėti šiais duomenimis teismas neturi pagrindo. Taigi nustatyta, kad nagrinėjamu atveju kilę padariniai, t. y. nežymus O. P. sveikatos sutrikdymas ir šuns sužalojimas, buvo dėsningas G. K. padaryto KET pažeidimo rezultatas ir priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Tai, jog G. K. vairuojamas automobilis eismo įvykio metu nebuvo sugadintas, jos atsakomybės už padarytus veiksmus nešalina ir tik patvirtina, jog eismo įvykio metu esant nustatytam nežymiam nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui, automobilis galėjo būti nesugadintas. Administracinį teisės pažeidimą G. K. padarė dėl neatsargumo, tai yra ji nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti žalingos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Nors pareiškėja teigia, jog Kelių policijos valdyba tiek preliminaraus nagrinėjimo metu, tiek ir priimdama skundžiamą nutarimą rėmėsi O. P. draugo R. S., kaip vienintelio objektyvaus liudytojo parodymais, o jos manymu šio liudytojo nurodomos aplinkybės nėra aiškios ir neatitinka faktinėms aplinkybėms, taip pat atmestinas, nes tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo R. S. dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos pakankamai nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, atitiko byloje surinktiems duomenims bei liudytojų – policijos pareigūnų nurodytoms aplinkybėms teisme bei jų tarnybiniams pranešimams, todėl teismas netikėti apklaustų liudytojų bei nukentėjusiosios parodymais neturi pagrindo. Priešingai nei nurodo G. K., byloje nenustatyta jokių duomenų, dėl kurių nukentėjusioji, liudytojas R. S. bei įvykio metu vykdę tarnybines funkcijas policijos pareigūnai, būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tariamo pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, o skunde pateikta R. K. nuomonė dėl įrodymų, patvirtinančių jos kaltę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., vertinimo, bei nubaustosios nesutikimas su bylą nagrinėjančios institucijos išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad ji nepagrįstai nubausta pagal minėtus straipsnius. Pažymėtina ir tai, jog tyrimo metu G. K. įgaliotam atstovui pareiškus prašymą nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną, iš esmės motyvuojant tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir teismui pateiktu skundu, Institucija, įvertinusi tokį prašymą bei byloje esančius duomenis, motyvauotu nutarimu netenkino ir bylos nagrinėjimą atidėjo tolimesniam eismo įvykio aplinkybių išaiškinimui, po ko ir buvo priimtas ginčijamas nutarimas.

Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūnas nustatė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai 2014-02-07 priėmė nutarimą, kuriuo G. K. pripažino kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d., ir paskyrė subendrintą nuobaudą 500 litų dydžio baudą, todėl skundas atmestinas, o nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 302 str. 1 d. 1 p., teismas, -

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūno 2014-02-07 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą, ir G. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.