Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-267/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-14
Bylos Nr.
1S-267/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Kažys
Advokatai
Gediminas Skaistys
Byla Nr. 1S-267/2010
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. G. gynėjo advokato Gedimino Skaisčio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria įtariamajam A. G. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. lapkričio 16 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

A. G. įtariamas tuo, kad jis 2010 m. gegužės 15 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini) R. Š. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su A. R. metu, iš savo legaliai laikomo pistoleto ,,IŽ 71H“ kal. 9 mm Brow., Nr. POM 7943, iššovė vieną kartą A. R. į krūtinę, ko pasėkoje A. R. dėl patirtų sužalojimų mirė.

A. G. 2010 m. gegužės 16 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams. To paties teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartimi suėmimo terminas A. G. buvo pratęstas trims mėnesiams, 2010 m. spalio 15 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi įtariamajam A. G. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė dviems mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog A. G. įtariamas padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl yra realus pagrindas manyti, kad įtariamasis, žinodamas, kad jam gresia realus ilgalaikis laisvės atėmimas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Taip pat apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad įtariamasis A. G. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiąsias ar liudytojus ir taip trukdys procesui (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p.).

Šalies argumentai

Įtariamojo A. G. gynėjas skundu prašo apygardos teismo nutartį panaikinti, nurodo, jog teismas neteisingai įvertino suėmimo pratęsimo aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Gynėjo teigimu, apygardos teismas, pratęsdamas A. G. suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, nenurodė jokių aplinkybių, kurioms esant, galima būtų teigti, jog A. G. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Priešingai, anot gynėjo, ikiteisminio tyrimo byloje yra paknakamai duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad A. G. niekur nebėgs ir nesislėps, o būtent: A. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą (dirba ,,Vilniaus taksi plius“ direktoriaus pavaduotoju), yra nepriekaištingos reputacijos, iki suėmimo buvo policijos rėmėjas, buvęs savanoris, A. G. sūnus yra Motorizuotos pėstininkų brigados Geležinio Vilko Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Motorizuoto pėstininkų bataliono vyr. leitenantas, kuriam tėvo slapstymasis pakenktų darbui ir karjerai, A. G. buvusi žmona yra bedarbė, turinti didelių sveikatos problemų, pilnai išlaikoma A. G. .

Įtariamojo gynėjas skunde nurodo, kad teismas, pratęsdamas A. G. suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, taip pat nenurodo jokių pagrįstų duomenų, rodančių, kad A. G. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus ar kitaip trukdyti procesui.

A. G. gynėjas skunde pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas A. G. suėmimo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių terminui, nutartyje to visiškai nemotyvavo. Gynėjo nuomone, pratęsti A. G. suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 2 d. nurodytu pagrindu, t. y. dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties, nėra jokių objektyvių priežasčių. Prokurorės pareiškime nurodoma, kad pratęsti įtariamajam suėmimo terminą būtina, nes negauta kompleksinio trasologinio – balistinio – medicininio tyrimo specialisto išvada, dėl kurio atlikimo ilgos trukmės, byla laikytina ypatingai sudėtinga. Tačiau, anot įtariamojo gynėjo, minėtas tyrimas paskirtas tik 2010 m. rugpjūčio 11 d., o tai, jog šis tyrimas paskirtas taip vėlai, nereiškia, kad jam atlikti reikia daug laiko ir dėl to bylą galima laikyti ypatingai sudėtinga. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla nėra sudėtinga ir yra mažos apimties. Be to, įtariamojo gynėjas pažymi, kad kompleksinis tyrimas atliktas 2010 m. spalio 28 d., specialisto išvada išsiųsta 2010 m. lapkričio 3 d., gauta 2010 m. lapkričio 8 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti, įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti..

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. G. gynėjo skundas tenkinamas.

Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 119 str. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis:

1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;

2) trukdys procesui;

3) darys Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (Lietuvos Respublikos BPK 127 str.). Prokurorė Vilniaus apygardos teismui pateiktame pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo įtariamajam A. G. bylos sudėtingumą ir didelę apimtį motyvavo tuo, kad šiuo metu dar negauta kompleksinio trasologinio – balistinio – medicininio tyrimo specialisto išvada, o negavus šios labai svarbios tyrimui išvados, nėra galimybės įtariamajam įteikti galutinį pranešimą apie įtarimą ir užbaigti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas A. G. suėmimo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių terminui, jokių specialių suėmimo skyrimo pagrindų nenurodė ir šios išvados visiškai nemotyvavo.

Tokio kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo pagrindo (negalima užbaigti ikiteisminio tyrimo, kadangi negauta specialisto išvada) įstatymas nenumato. Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų ar liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir pan. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, matyti, kad baudžiamoji byla iškelta dėl vieno nusikaltimo, byloje įtarimas pareikštas vienam asmeniui, kitų byloje apklaustų asmenų – liudytojų, nukentėjusiųjų skaičius nėra didelis, kitų procesinių veiksmų byloje taip pat nėra labai daug: byloje atlikti A. R. lavono tyrimai, objektų – pistoleto IŽ 71H Nr. POM 7943, šovinių dėtuvės su šešiais šoviniais, marškinėlių tyrimai, įtariamojo A. G. medicininis tyrimas. 2010 m. rugpjūčio 11 d. buvo paskirta užduotis atlikti kompleksinį trasologinį – balistinį – medicininį tyrimą. Šio kompleksinio tyrimo specialisto išvada yra būtinas ir svarbus dokumentas šioje baudžiamojoje byloje, tačiau vien tik tokio tyrimo atlikimas negali būti pagrindas laikyti bylą ypatingai sudėtinga ir didelės apimties bei tęsti įtariamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą ilgiau nei šešis mėnesius. Dėl išdėstytų priežasčių nėra Lietuvos Respublikos BPK 127 str. numatytų suėmimo pratęsimo ilgiau kaip šešiems mėnesiams pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė įtariamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. – įtariamasis trukdys procesui.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad A. G. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, padarė išvadą, jog A. G. , būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. apygardos, spręsdamas suėmimo pratęsimo įtariamajam A. G. klausimą, itin sureikšmino nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas A. G. , sunkumą ir įstatymo sankcijoje numatytą gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau nėra absoliuti sąlyga, nulemianti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą. Įstatymo normoje (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d.) nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė, kaip minėta, priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu, sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai šia aplinkybe remiantis galima padaryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. išvardytos aplinkybės.

Iš byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad A. G. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba UAB ,,Vilniaus taksi plius“ direktoriaus pavaduotoju, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip stropus, savarankiškas ir atsakingas darbuotojas, yra Lietuvos Šaulių sąjungos narys, už nuopelnus 1991 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais apdovanotas ,,Parlamento gynėjo garbės ženklu“, 2009 m. Lietuvos Šaulių sąjungos 90 – mečio medaliu ,,Už tarnystę Lietuvai“ , Lietuvos Šaulių sąjungos padėkomis ir kitais pasižymėjimo ženklais. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad A. G. būtų teistas ar baustas administracine tvarka, taip pat, kad turėtų kokių nors ryšių užsienyje. Visų šių aplinkybių visetas rodo stiprius įtariamojo A. G. socialinius ryšius bei neleidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. G. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad įtariamasis A. G. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiąsias ar liudytojus ir taip trukdyti procesui. Tačiau ši teismo išvada nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis ir nutartyje visiškai nemotyvuota. Byloje nėra jokių duomenų, jog būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, t. y. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus asmenis, trukdyti byloje tinkamai panaudoti dokumentus ir daiktinius įrodymus. Vien ta aplinkybė, kad įtariamojo A. G. bei kitų byloje apklaustų asmenų – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose yra prieštaravimų, nėra pagrindas daryti išvadą, kad A. G. , būdamas laisvėje, kaip nors bandys paveikti šiuos asmenis, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p., pratęsiant įtariamajam A. G. suėmimo terminą, pritaikytas taip pat nepagrįstai.

Byloje nenustačius nei bendrųjų nei specialiųjų griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų, Vilniaus apygardos teismo nutartis pratęsti įtariamajam A. G. suėmimo terminą dviems mėnesiams naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Kažys