Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai antstolei V. Šimkienei, suinteresuotam asmeniui I. Š., neatvykus suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) B. Č., teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės V. Šimkienės pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmens, kliudančio vykdyti vykdomąjį dokumentą, suinteresuoti asmenys: (skolininkas) I. Š. ir išieškotojas B. Č.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė prašė pareiškimu už jos reikalavimo nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti skolininkui I. Š. piniginę baudą (CPK 585 str.).

Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą skolininkui 2013-04-25 buvo išsiųstas reikalavimas pateikti informaciją apie turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Skolininkas antstolei nurodytą informaciją turėjo pateikti per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos. Reikalavimas skolininkui buvo įteiktas 2013-04-28 skolininko sutuoktinei G. Š. asmeniškai, tačiau skolininkas antstolės nurodymo iki kreipimosi į teismą dienos neįvykdė. Kadangi antstolė iš skolininko atsakymo į nurodytą procesinį dokumentą negavo, dėl to mano, jog už jos nurodymo nevykdymą, atsakingam asmeniui skirtina piniginė bauda (CPK 585 str. 2d.).

Antstolė savo reikalavimui pagrįsti pateikė teismui ir vykdomąją bylą.

Antstolė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos reikalavimas nėra įvykdytas iki šiol. Antstolė teigė, kad skolininkas piktybiškai nevykdo jos reikalavimo.

Suinteresuotas asmuo (skolininkas) I. Š. teismui atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, jog sutinka kreditoriui mokėti kiekvieną mėnesį po 100 Lt, jeigu pastarasis irgi sutiktų su tokiu jo pasiūlymu. Nurodė, kad nors ir turi savo vardu registruotą transporto priemonę, tačiau jos šiuo metu nėra Lietuvoje. Teigė, jog jam lankantis pas tėvą Baltarusijos Respublikoje (BR) ji sugedo, dėl to ji ten ir paliko. Pripažino, kad lankėsi pas antstolė dar iki reikalavimo pateikti informaciją gavimo, o po to nesilankė. Teigė, kad dar anksčiau bendravo su Klaipėdos m. dirbančia antstole, kuriai irgi sakė, jog sutinka išieškotojui mokėti po 100 Lt, tačiau tik po kai lengvasis automobilis bus suremontuotas, o ne iš jo paimtas. Be to mano, jog iš solidariai priteistos sumos jis turėtų sumokėti tik jos dalį, o ne visą žalą.

Liudytoja G. Š. parodė teismui, kad kartu su sutuoktiniu lankėsi pas antstolę V. Šimkienę, nes galvojo, jog jis jau nėra skolingas išieškotojui, kadangi išieškojimas nebuvo vykdomas, o be to jį paleidus prieš laiką iš įkalinimo įstaigos pagal teismo nutartį joje nieko nėra pasakyta apie skolą išieškotojui. Nurodė, kad jiems lankantis ir teisme, darbuotojai sakė, kad jos sutuoktinis nėra skolingas. Parodė, kad sutuoktinis lankėsi pas tėvą BR ir ten yra palikęs lengvąjį automobilį, kuris tuo metu sugedo. Teigė, kad su išieškotoju dėl skolos grąžinimo jie nebendravo. Nurodė, kad sutuoktinis šiuo metu dirba užsienyje sezoninius darbus. Teigė, kad antstolei ir išieškotojui sutikus, vyras norėtų susiremontuoti lengvąjį automobilį ir tik tada sutiktų išieškotojui mokėti po 100 Lt kiekvieną mėnesį.

Išieškotojas B. Č. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo teismui dėl antstolės pareiškimo nepateikė. Teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, dėl to bylą nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d., 443 str. 5d.).

Motyvuojamoji dalis

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolė į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytu atveju (2 b.l.).

Suinteresuotas asmuo I. Š. nenurodė argumentų – dėl ko nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų. Be to iš byloje esančių duomenų matosi, kad skolininkas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą, jog pagal teismo nuosprendį priteistos sumos išieškojimas būtų atidėtas ar išdėstyta jo vykdymo tvarka (CPK 284 str.). Duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) nustatyta tvarka būtų pranešęs antstoliui, dėl ko negali įvykdyti teismo išduoto vykdomojo rašto, nagrinėjamojoje byloje irgi nėra. Antstolio veiksmai vykdomojoje byloje irgi nebuvo skundžiami. Teismo priimtas nuosprendis, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas yra įsigaliojęs pasibaigus jo apskundimo terminui (BPK 313 str.). Tik įvykdžius minėtą vykdomąjį raštą, įgyvendinamas teismo nuosprendžio privalomumo principas, įsiteisėjęs teismo nuosprendis, yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (BPK 346 str.). Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems vykdymo proceso dalyviams ir turi būti vykdomi, todėl skolininkui nenurodžius teismui tinkamų argumentų, negali būti pripažįstama, jog antstolio reikalavimai neteisėti ir nepagrįsti, o tuo pačiu esant aplinkybių atleidžiančių asmenį nuo atsakomybės dėl teismo nuosprendžio nevykdymo (BPK 346 str.).

Vykdant teismo sprendimus (nuosprendžius), šiuo atveju ir vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės teismo sprendimų (nuosprendžių) vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymų ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismo nuosprendžiu išieškotojui yra priteista skolą iš skolininko ir antstolio reikalavimai, yra įpareigojimas skolininkui atlikti tam tikrus veiksmus. Antstolė V. Šimkienė 2013-04-18 reikalavimu nustatė skolininkui įpareigojimus, kuriuos jis turėjo įvykdyti iki nurodyto termino (vykd. byla, 32 b.l.). Antstolio reikalavimas įvykdyti nurodymą yra privalomas visiems asmenims (CPK 585 str. 1 d.). Antstolis, nustatęs, kad neįvykdytas reikalavimas pagrįstai su pareiškimu kreipėsi į teismą.

Pagal bendrą taisyklę skolininkas atsako už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos gerai žinomos ir skolininkui I. Š..

Nors antstolio 2013-04-18 priimtame reikalavime skolininkui nenurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą, gali būti skirta bauda atsakingam asmeniui (CPK 585, 618 str.), tačiau tuo pačiu įstatymas numato, kad už jų nežinojimą ar netinkamą jų nuostatų suvokimą ir nevykdymą asmuo nėra atleidžiamas nuo jame numatytų sankcijų (CK 1. 6 str.). Antstolis skolininkui pagrįstai 2013-04-18 išsiuntė reikalavimą dėl duomenų pateikimo. Todėl antstolis teisėtai prašė skolininką pateikti jam išsamią informaciją apie jo turtą, jo buvimo vietą ar esantį pas trečiuosius asmenis ir lėšas kredito įstaigose. Tuo pačiu skolininkui buvo išaiškintos ir kitos įstatymo nuostatos susijusios su pateiktą reikalavimo apskundimo tvarka. Tačiau skolininkas ar jo įgalioti asmenys, į antstolio vykdymo procese pateiktą procesinį dokumentą neatsakė ir reikalaujamų duomenų pastarajam nepateikė. Tokie skolininko I. Š. veiksmai laikytini neatitinkančiais įstatymo (CPK) nuostatų. Skolininkas vykdydamas antstolio reikalavimą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, privalo apie tai informuoti antstolį. Kilus abejonėms dėl reikalavimo pagrįstumo, skolininkas turi teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio, tiek iš profesionalių teisininkų. Dėl to teismas konstatuoja, kad skolininkas I. Š., neatsakydamas į antstolio reikalavimą dėl informacijos pateikimo apie iš skolininko turimą turtą, nebuvo apdairus ir atsakingas bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolės V. Šimkienės pateiktą įpareigojimą.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad skolininkas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų įvykdyta minėta įstatyminė prievolė. Skolininkui nuo pat tapimo juo momento atsiranda pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik kreditorius, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš skolininko veikti protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar skolininkas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad skolininko veiksmams turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant skolininko atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas asmuo tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas skolininkas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad skolininkas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojui padarytus nuostolius ir antstolio reikalavimo nevykdymą. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys skolininką - jo kvalifikacija, amžius, gyvenimiška patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl skolininko neveikimas, ar tai buvo padaryta dėl jo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip jo atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Skolininko rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. I. Š. ne tik neatsakė į antstolio reikalavimą, bet ir nepateikė teismui atsiliepimo dėl antstolio pareiškimo, o teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, nesiteikė geranoriškai pripažinti, kad yra atsakingas dėl gauto įpareigojimo nevykdymo. Taip pat lankydamasis pas antstolę iki reikalavimo gavimo nenurodė, kad šiuo metu jam priklausantis lengvasis automobilis yra pas trečiuosius asmenis. Tik nuoširdus jo prisipažinimas dėl nerūpestingumo ir neatsakingumo, dėl ko nebuvo vykdomas antstolio reikalavimas, leistų teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam baudos dydį. Teismas, vertindamas skolininko elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, darbinės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau to nesant teismas daro priešingas išvadas.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl skolininko aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba skolininkui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimą. Šiuo atveju teismas mano, kad skolininkas turėjo galimybę pasikliauti ne tik teismo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus (advokatus). Atskirai teismas pažymi, kad skolininko atsakomybė gali pereiti ir jo įpėdiniams, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su palikimo priėmimu. Skolininkas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėtų veiksmų atsiradimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant tokie veiksmai nebūtų atlikti. Tačiau tokių duomenų skolininkas I. Š. į bylą nepateikė. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo I. Š. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant ir į antstolio pareiškimą teismui, laikyti nepagrįstu.

Vykdant antstolio nurodymus, šiuo atveju V. Šimkienės reikalavimą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymais ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. Š. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio reikalavimo nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d. numatytos priemonės. Nevykdydamas nurodyto antstolio reikalavimo I. Š. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais I. Š. skirtina 200 Lt bauda.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Dėl taikos sutarties vykdymo procese sudarymo.

Išieškotojas ir skolininkas vykdymo procese (kaip ir kitose civilinio proceso stadijose) turi teisę sudaryti taikos sutartį. Skolininko ir išieškotojo sudaryta rašytinė taikos sutartis pateikiama išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis sustabdo vykdomosios bylos vykdymą ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Teismas tokią taikos sutartį patvirtina nutartimi, o vykdomąją bylą nutraukia. Teismo nutartis, kuria patvirtinama taikos sutartis, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu taikos sutarties sąlygos nevykdomos, išieškotojo rašytiniu pareiškimu teismas priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo. Reikia atkreipti bylos dalyvių dėmesį, jog teismas gali atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms arba viešajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.).

Atskirai pažymėtina, kad skolininkui visada išlieka teisė pateikti antstoliui prašymą priimti tarp išieškotojo (ginčo atveju suinteresuoto asmens B. Č.) ir skolininko I. Š. sudarytą taikos sutartį. Todėl pastebėtina, jog dėl taikos sutarties sudarymo skolininkas pirmiausia, turi kreiptis į išieškotoją B. Č.. Be to įstatymas nedraudžia kreditoriui atsisakyti ir jam tenkančios prievolės solidarumo, ją pakeičiant daline prievole.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti skolininkui I. Š., (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vietos adresas (duomenys neskelbtini), 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą už laikotarpį nuo 2013-05-06 iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800).

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.