- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-176-309/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00502-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- M. D., Š. V., N. S.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas, Adolfas Račkauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. D. ir Š. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė M. D. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. D. skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis M. D. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2015 m. sausio 20 d. bei Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu atlikta bausmė.
Š. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Š. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė Š. V. paskirta laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė Š. V. skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista N. S., tačiau nuosprendis jos atžvilgiu neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. ir Š. V. nuteisti už tai, kad 2014 m. birželio 24 d., apie 23.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, Š. V. išdaužus L. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame nuomos teise gyvena T. D. ir N. D., lango stiklą, įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, bei panaudodami fizinį smurtą, tai yra M. D. sudavus du kartus medine lazda nukentėjusiajam T. D. į kairįjį šoną, o Š. V. sudavus vieną kartą T. D. kumščiu į dešinės pusės smilkinį, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam T. D. poodinę kraujosruvą kairės juosmens pusėje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir atimdami galimybę jam priešintis, iš namo pagrobė svetimą nukentėjusiesiems T. D. ir N. D. bendrai priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ už 200 Lt, televizorių „Grunding“ už 679 Lt, klaviatūrą „Genius“ už 20 Lt, pelę „Tunex“ už 20 Lt, 6 vnt. kolonėlių „Tunex 5.1“, kurių bendra vertė 250 Lt, monitorių „Samsung“ už 800 Lt, kompiuterį „Intel Core 2“ už 2200 Lt, mobilaus ryšio telefoną „Nokia Asha 203“ už 200 Lt, tuo padarydami nukentėjusiems T. D. ir N. D. 4369 Lt turtinę žalą.
M. D. ir Š. V. nuteisti už tai, kad 2014 m. birželio 25 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 18.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, atplėšdami L. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nuomos teise gyvena T. D. ir N. D., langinę bei M. D. išdaužus prie namo esančio ūkinio pastato lango stiklą, įsibrovė į patalpas – gyvenamąjį namą ir sandėliuką, ir pagrobė svetimą, nukentėjusiesiems T. D. ir N. D. priklausantį turtą, pagrobdami iš namo: mikrobangų krosnelę „Vido“ už 300 Lt, šviesos muziką „Disco“ už 150 Lt, mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT – E1170i“ už 99 Lt, 2 vnt. mobilaus ryšio telefonų „Samsung“ įkroviklių, kurių vieno vertė 15 Lt, bendra suma 30 Lt, mobilaus ryšio telefono „Nokia“ įkroviklį už 20 Lt, mobilaus ryšio telefono „Nokia“ ausines už 30 Lt, 2 vnt. skaitmeninių fotoaparatų „Samsung“, kurių vieno vertė 25 Lt, bendra suma 50 Lt, iš ūkinio pastato: dvi kolonėlės „Acme“, kurių bendra vertė 100 Lt, elektrinę žoliapjovę „Element RM4 – 1000 – 2T‘ už 450 Lt, kampinį šlifuoklį „BTSY“ už 70 Lt, tuo padarydami nukentėjusiems T. D. ir N. D. 1299 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. D. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Apeliantas mano, kad jam skirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nebuvo atsižvelgta į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kad jis neleido bendrininkui padaryti papildomų sužalojimų nukentėjusiesiems, ir tai turėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes kaip kaltininkas bandė išvengti sunkesnių padarinių. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, yra jauno amžiaus, stengiasi keistis, tęsia mokslus suaugusiųjų mokykloje, kad galėtų įgyti išsilavinimą ir grįžęs į visuomenę rasti legalų pragyvenimo šaltinį ir gyventi pagal visuomenėje nustatytas gyvenimo taisykles. Suprato, kad darydamas nusikaltimus nepragyvens ir nebus laimingas, o tik praleis gyvenimą veltui, atlikdamas bausmes. Be to nurodo, kad turi sunkiai sergančią motiną, nori sukurti šeimą ir auginti vaikus. Pasižada daugiau nedaryti naujų nusikaltimų.
Nuteistasis Š. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Apeliantas mano, kad jam skirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nurodo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, atsiprašė nukentėjusiųjų, yra jauno amžiaus, pasimokė iš jam anksčiau skirtos bausmės ir iš padarytų klaidų, nori pabaigti mokslus, pradėti dirbti, atlyginti padarytą žalą ir susitvarkyti gyvenimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis M. D. ir jo gynėjas, nuteistojo Š. V. gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundais prašo paskirti jiems švelnesnes bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais, neviršydamas jų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems Š. V. ir M. D., pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam M. D., teismas atsižvelgė į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje; nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui), kad M. D. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje. Skirdamas bausmę nuteistajam Š. V. atsižvelgė į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje), be to įvertino tai, kad nuteistasis Š. V. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus, tačiau jo nusikalstamiems veiksmams girtumas įtakos neturėjo, todėl asmens neblaivumas nebuvo pripažintas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau padarė išvadą, kad kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog jis šiuos nusikaltimus būtų padaręs būdamas blaivus, rodo asmens pavojingumą visuomenei, taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Š. V. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo M. D. asmenybę, kad jis teistas 7 kartus, visais atvejais už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, nėra registruotas darbo biržoje; jo padarytų veikų pobūdį, pavojingumą ir kaltės formą bei rūšį, kad jis tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams yra mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnuo 15 dienų), už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams yra mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 7 mėnesiai 15 dienų) konstatuoja, jog nuteistajam skirtos bausmės nėra per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Nuteistajam skirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių ir subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.
Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis M. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl jo skundo argumentas, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad M. D. pasakė Š. V., kad šis nežalotų nukentėjusiųjų, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytus sužalojimus negali būti įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kolegija įvertinusi nuteistojo M. D. veiksmų visumą nusikalstamų veikų padarymo metu, daro išvadą, kad nuteistasis M. D. atliko taip pat aktyvius nusikalstamus veiksmus, pritarė Š. V. daromoms veikoms, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad tik Š. V. buvo padarytų nusikalstamų veikų iniciatorius. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, stengiasi keistis, tęsia mokslus suaugusiųjų mokykloje, suprato, kad darydamas nusikaltimus nepragyvens ir nebus laimingas, kad turi sunkiai sergančią motiną, nori sukurti šeimą ir auginti vaikus, bei pasižada daugiau nedaryti naujų nusikaltimų. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra svarbios, tačiau nesudaro švelninti nuteistajam skirtos bausmės, kuri ir taip nėra per griežta.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo Š. V. asmenybę, kad jis praeityje teistas 4 kartus, visais atvejais už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, nėra registruotas darbo biržoje; jo padarytų veikų pobūdį, pavojingumą ir kaltės formą bei rūšį, kad jis tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams yra mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnuo 15 dienų), už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams yra mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 7 mėnesiai 15 dienų) konstatuoja, jog nuteistajam skirtos bausmės nėra per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Nuteistajam skirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių ir subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.
Nuteistasis Š. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, atsiprašė nukentėjusiųjų, yra jauno amžiaus, pasimokė iš jam anksčiau skirtos bausmės ir iš padarytų klaidų, nori pabaigti mokslus, pradėti dirbti, atlyginti padarytą žalą ir susitvarkyti gyvenimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistajam atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kad nuteistasis, įvertinus jam praeityje skirtas bausmes ir administracines nuobaudas, nepadarė atitinkamų išvadų iš padarytų klaidų. Kitos nuteistojo nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam Š. V. paskirtų bausmių, bei paskirtos subendrintos bausmės.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmes atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, ir galutines subendrintas bausmes, dėl to švelninti jų ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistųjų M. D. ir Š. V. apeliaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistųjų M. D. ir Š. V. apeliacinius skundus atmesti.