Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-371-397/2012

Teisėjas Vitalijus Krivičius Proceso Nr. 1-03-1-00250-2008-2

2012 m. birželio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo A. V. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, teistas šešis kartus, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas dėl to, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, t. y., nenustatytu laiku ir būdu įgijęs didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y., ne mažiau kaip 6,120 g kanapių ir jų dalių, bei 98,213 g kanapių dervos, jas laikė turėdamas tikslą platinti laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose atliekantiems nuteistiesiems ir laikotarpiu nuo 2008-10-02, 23.00 val. iki 2008-10-03, 7.00 val., atgabenęs nurodytas narkotines medžiagas, laikytas specialiai pagamintuose keturiuose paketuose su nuteistiesiems draudžiamais daiktais (aštuoniais mobiliojo ryšio telefonais bei jų priedais), į Kybartų pataisos namus, permetė keturis paketus su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (6,120 g kanapių ir jų dalių, bei 98,213 g kanapių dervos) per pataisos namų maskuojančiąją, pagrindinę ir įspėjamąją tvoras į pataisos namų stadioną, turėdamas tikslą minėtas narkotines medžiagas platinti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems asmenims, tačiau paketai su nurodytomis narkotinėmis medžiagomis 2008-10-03, apie 7.00 val., buvo rasti ir paimti pataisos namų pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Nors nuteistasis neigia padarius visus jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, tai yra neigia, kad būtų, tikslu platinti, įgijęs, gabenęs, laikęs narkotines medžiagas – didelį kiekį kanapių (ir jų dalių), kanapių dervos, o po to jas tuo pačiu tikslu permetęs per Kybartų pataisos namų tvorą, iš surinktų įrodymų galima neginčytinai konstatuoti faktą, kad nuteistasis laikotarpiu iki 2008 m. spalio 3 d. 7 val. ryto laikė šias narkotines medžiagas tikslu platinti, t. y., jo veiksmai buvo susiję su šių medžiagų disponavimu, turėjimu savo žinioje ir jų tyčia buvo nukreipta narkotines medžiagas perduoti į pataisos namus, kitiems nuteistiesiems. Gi aplinkybių, kokiu tiksliai metu, iš ko šias medžiagas nuteistasis įgijo, kur ir kada jas gabeno, kaip, iš kur ir kokiu būdu jas gabeno, ir ar jis šias medžiagas permetė per pataisos namų įstaigos tvorą, tuo pasikėsindamas jas platinti ten esantiems nuteistiesiems, nėra nustatyta.

Liudytojais apklaustų pataisos namų įstaigos darbuotojų O. K., S. M. parodymais, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, (t-1 b.l. 12,13), objektų apžiūros protokolais ( t-1 b.l. 17-21, 35-36) nustatyta, kad 2008-10-03 apie 7 val. pataisos namų prižiūrėtojai Kybartų pataisos namų teritorijoje už įspėjamosios tvoros greta vienas kito rado keturis, lipnia izoliacine juosta apvyniotus, paketus. Apžiūrėjus šiuos paketus buvo nustatyta, kad trijuose paketuose be mobilaus ryšio telefonų buvo supakuota polietileniniai paketai su biria medžiaga ir kietos medžiagos gabalėliais, taip pat viename iš mobilaus ryšio telefonų, po dangteliu buvo rasta lapelio skiautė su užrašų fragmentais. Atlikus kriminalistinį tyrimą (specialisto išvada Nr. 140-(8814)-IS 1-3015; t-1 b.l. 28-29) buvo nustatyta, kad surasoji susmulkintos žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga kanapės (ir jų dalys), jos bendroji masė sudaro – 6,120 gramų, o kieta rudos spalvos medžiaga yra narkotinė medžiaga kanapių derva, jos bendroji masė sudaro-98,213 gramų. Toks narkotinių medžiagų kiekis pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-12-14 įsakymu Nr. v-1033 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo rekomendacijas laikytinas dideliu kiekiu.

Taip pat atlikus kriminalistinį tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(8815)-IS 1-3447; t-1 b.l. 32-34) buvo nustatyta, kad ant vieno iš surastųjų paketų apvyniotos juostos nelipnios pusės ir ant mobiliojo ryšio telefone surasto popieriaus lapelio buvo rasti identifikavimui tinkami du rankų pirštų pėdsakai. O dar vėliau, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pranešimu, specialisto išvada Nr. 64-8-ISI-319 (t-1 b.l. 39-40, 56-57) buvo patvirtinta, kad abu surasti piršto pėdsakai priklauso nuteistajam A. V., tai yra palikti šio asmens dešinės rankos nykščiu ir smiliumi.

Taigi šie duomenys neginčytinai patvirtina, kad nuteistasis kontaktavo ir su surastais objektais, ir su lipnia juosta, kuriais jie buvo apvynioti. Nuteistojo aiškinimas, kad mobilaus ryšio telefonus jis buvo paėmęs iš autobusų stoties, kito nuteistojo, su kuriuo anksčiau atlikinėjo bausmę, prašymu, lipni juosta, kuria buvo šie apvynioti, paimta iš jo namų, o kaip jo piršto pėdsakas liko ant popieriaus lapelio, surasto vieno iš telefonu vidinėje dalyje, nežinąs, vertintina tik kaip pasirinkta gynybinė versija. Tokią išvadą patvirtina ir ankstesnė nuteistojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu, kai jis išvis neigė bet kokias sąsajas su surastais objektais, ir tik teisiamojo posėdžio metu iškėlė naują gynybinę versiją. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai tokiu nuteistojo, bei liudytoja apklaustos jo motinos O. V., kuri suinteresuota palengvinti sūnaus padėtį, aiškinimu nesirėmė.

Ištirtųjų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent nuteistasis supakavo pataisos namų teritorijoje surastus telefonus ir narkotines medžiagas, šie visi objektai buvo supakuoti analogišku būdu, panaudojant tas pačias medžiagas, į pataisos namų teritoriją permesti tuo pačiu metu. Tai, kad surastieji daiktai buvo slepiami specialiai juos pakuojant, siekiant palengvinti jų neteisėto perdavimo galimybes, rodo, kad nuteistajam šių medžiagų turinys, kiekis buvo gerai žinomas ir suprantamas. Taigi ir ta aplinkybė, kad nuteistasis didelį kiekį narkotinių medžiagų pakavo, tokiu būdu slėpė, siekdamas sudaryti sąlygas jų neteisėtam perdavimui, rodo, kad jis šiomis medžiagomis disponavo, jos buvo jo žinioje, jis suvokė apie jų būsimą perdavimą, todėl laikytina, kad jis jas laikė tikslu platinti. Tokie jo veiksmai pilnai atitinka BK 260 str. 2 d. Tačiau, nustačius paminėtas aplinkybes, įrodymų, kad nuteistasis būtų tas pačias medžiagas ir įgijęs, jas gabenęs ir po to kėsinęsis perduoti kitiems nuteistiesiems, tuo tikslu vykęs prie pataisos namų ir pan., byloje nėra. Tokie įrodymai nebuvo nustatyti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Įrodžius narkotinių medžiagų neteisėtą laikymą, vien to nepakanka preziumuoti nuteistojo kaltei ir dėl šių medžiagų įgijimo, gabenimo, perdavimo (platinimo). Nustačius, kad nuteistasis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų galima daryti tik prielaidą, kad jis tas pačias medžiagas buvo ir kažkokiu būdu įgijęs, bei jas gabeno ar kėsinosi perduoti kitiems asmenims, tačiau prielaidomis nei nuosprendis nei tuo pačiu ir asmenų kaltė negali būti grindžiami. BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti procesinį įrodinėjimą, o ne išvedamos iš kitų BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų veikų.

Dėl paminėto teiginiai, kad A. V. įgijo, gabeno bei permetė per pataisos namų tvorą narkotines medžiagas šalintini iš pirmosios instancijos nuosprendžio, o tuo pačiu keistinas ir nuosprendis (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Ir pašalinus iš nuosprendžio kai kurias nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas, paskirtoji nuteistajam bausmė paliktina nepakeista. Pirmos instancijos teismas bausmę nuteistajam paskyrė atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties nuteistojo asmenybę, charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus. Skiriant bausmę BK 54 straipsnyje numatytieji bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nebuvo pažeisti. Todėl nuteistajam paskirtą bausmę, kuri savo dydžiu yra artima baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui, švelninti pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. V. nuteisimo pagal BK 260 str. 2 dalį už neteisėtą, turint tikslą platinti, didelio kiekio narkotinių medžiagų - 6,120 g. kanapių (ir jų dalių) ir 98,213 g. kanapių dervos įgijimą, gabenimą į Kybartų pataisos namus, permetimą per pataisos namų tvorą.

Kitas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.