Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovo atstovui V. Š., atsakovų advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“ AB bankas ieškinį atsakovams UAB „Linvitra“ ir V. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. S. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. S. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia 2012-06-07 laidavimo sutartį Nr. 11-026494-LA1, pagal kurią atsakovas V. S. įsipareigojo laiduoti kreditoriui AB „Swedbank“, pagal juridinio asmens UAB „Linvitra“ prievoles, kylančias iš 2011-06-10 kredito sutarties Nr. 11-026494-OJ dėl 10000 litų gražinimo. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė dėl ekonominio spaudimo privertė jį pasirašyti laidavimo sutartį. Jis kaip bendrovės akcininkas nėra atsakingas už juridinio asmens prievoles, todėl ieškovė vertė jį pasirašyti laidavimo sutartį, nes priešingu atveju nurodė, kad taikys ekonominio spaudimo priemones - taikys pinigines baudas, kitas netesybas jo bendrovei UAB „Linvitra“, apribos jos veiklą areštuodami bankines sąskaitas, nurodys ją bei patį atsakovą kaip skolininką visuose skolų registruose, kas ateityje užkirs jam kelią naujų kreditų gavimui. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovė pati rengė laidavimo sutarties tekstą, kuris nebuvo suderintas su atsakovu, tekste buvo nurodyta, kad su šiuo sandoriu yra supažindinta atsakovo sutuoktinė ir kad sandoris neprieštarauja jo šeimos interesams. Tačiau atsakovas nurodo, kad jis su šiuo laidavimo sutartyje esančiu tekstu nesutinka, nes jo sutuoktinė apie kredito sandorius nieko nežino, sandorių sudarymuose nedalyvavo, todėl šie sandoriai nebuvo skirti atsakovo šeimos narių interesų tenkinimui, todėl atsakovas mano, kad šios aplinkybės tik patvirtina atsakovo teiginius apie laidavimo sutarčių negaliojimą (65-66 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo ir atsakovų atstovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas „Swedbank“ AB su atsakove UAB „Linvitra“ 2011-06-10 pasirašė kredito sutartį Nr.11-026494-OJ, kuri buvo pakeista ir papildyta 2012-06-07 susitarimu Nr. 11-026494-OJ-1, kuria ieškovas atsakovui UAB „Linvitra“ suteikė 10000 Lt kreditą, o atsakovė įsipareigojo mokėti kintamas palūkanas, apskaičiuotas pagal 6 mėn. VILIBOR + 14 proc. maržą, galutinis kredito grąžinimo terminas - 2013-06-07 (7-26 b.l.). Kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas užtikrintas kredito gavėjo akcininko ir vadovo V. S. laidavimu pagal laidavimo sutartį Nr. 11-026494-LA1 (27-32 b.l.). Ieškovas 2013-07-24 raštu kreipėsi į atsakovę UAB „Linvitra“ su raginimu papildomu terminu įvykdyti pradelstus įsipareigojimus ir į laiduotoją V. S., pasiūlė geruoju įvykdyti prisiimtą laidavimo įsipareigojimą (33-34 b.l.). Byloje esanti pažyma patvirtina, jog atsakovai ieškovui yra skolingi 10785,18 Lt, iš kurių 9903,99 Lt negrąžintas kreditas, 393,13 Lt pradelstos palūkanos, 475,20 Lt delspinigiai už negrąžintą kreditą ir 12,86 Lt delspinigiai už pradelstas palūkanas (35-37 b.l.).

Dėl priešieškinio.

Atsakovas V. S. nurodo, kad neturėdamas kitos išeities, dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, dėl ekonominio spaudimo, buvo ieškovo priverstas pasirašyti laidavimo sutartį. Atsakovas V. S. prašo ginčo laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, nes ji sudaryta dėl ekonominio spaudimo.

Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realiu grasinimu yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Novatoriška statyba“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Danijos Danske bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011).

Grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti atsakovas V. S. (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų jis nepateikė, todėl teiginys, kad laidavimo sutartį V. S. sudarė dėl ieškovo grasinimo, apgaulės byloje neįrodytas. Pažymėtina, kad teisėti iš laidavimo sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai negali būti pripažįstami psichologiniu spaudimu ar grasinimu. Be to, teismas atkreipia dėmesį į atsakovo elgesį po jo ginčijamos laidavimo sutarties pasirašymo. Atsakovas V. S. iškart neginčijo laidavimo sutarties sudarytos dėl ekonominio spaudimo. Priešieškinį dėl šių pagrindų pareiškė tik tuomet, kai ieškovas pareiškė ieškinį. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. S. ginčijamą laidavimo sutartį sudarė laisva valia, o priešieškinį pareiškė siekdamas išvengti savo prievolės pagal laidavimo sutartį.

Dėl ieškinio.

Šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos CK 6.200 str. 1 d.), būtent to jos tikisi viena iš kitos prieš sudarydamos sutartį. Bendradarbiaudamos ir kooperuodamosi kuo ekonomiškesniu kitai būdu, sutarties šalys privalo imtis tokių priemonių, kad sutartis būtų įvykdyta nustatytu laiku, kad būtų atlikta tai, ko šalys, sudarydamos sutartį tikisi viena iš kitos. Kreditorius suteikia paskolą, tikėdamasis, kad skolininkas grąžins jam skolą laiku ir įvykdys kitus sutartinius įsipareigojimus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (Lietuvos Respublikos CK 6.205 str.). Atsakovai savo prievolės kreditoriui neįvykdė. Atsakovas UAB „Linvitra“ sutinka su ieškiniu, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog ieškinį atsakovė UAB „Linvitra“ pripažįsta, paskolos ji negalėjo grąžinti dėl sunkios ekonominės padėties, be to, šiuo metu bendrovės veikla yra sustabdyta.

Ginčas byloje yra kilęs dėl atsakovo V. S. atsakomybės pagal laidavimo sutartį. Atsakovas V. S. nepripažįsta ieškinio ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. Lietuvos Respublikos CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Taip pat šie subjektai prievolės įvykdymui užtikrinti gali taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą.

Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta Lietuvos Respublikos CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (Lietuvos Respublikos CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (Lietuvos Respublikos CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 6.81 str. nustato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Atsakovų solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę, kad visą prievolę, tiek ir jos dalį, įvykdytų visi skolininkai bendrai ar bet kuris iš jų skyrium (Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 4 d.). Kadangi atsakovė UAB „Linvitra“ jai suteikto kredito negrąžino, V. S. privalo solidariai atsakyti ieškovui “Swedbank“AB.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.78 str. 3 d. ir 6.81 str. 2 d., laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutarčių 3.2 punktu atsakovas įsipareigojo atsakyti kreditoriui ta pačia apimtimi, kaip ir Kredito gavėjas - už visų mokėjimų sumokėjimą bankui. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog laidavimo sutartis buvo pasirašyta nežinant jo sutuoktinei, tačiau iš laidavimo sutarčių specialiųjų dalių matyti, jog atsakovas (laiduotojas) kreditoriui patvirtino, kad laidavimo sutartis sudaryta jo sutuoktiniui sutinkant ir šios laidavimo sutarties sudarymas neprieštarauja jo šeimos interesams, todėl teismas daro išvadą, kad šis atsakovo V. S. teiginys yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos CK 6.258 str. 1 d. bei 6.256 str. 2 d. numato, kad neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas - delspinigius. Vadovaujantis kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodytu punktu, kredito gavėjas įsipareigojo mokėti 0,080 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos.

Pagal kredito sutarties sąlygas, atsakovai privalo solidariai mokėti ieškovui 14,99 proc. dydžio palūkanas. Šios palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito likučio pagal kredito sutartį, kuris ieškinio pareiškimo dieną buvo 9903,99 Lt ir skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi atsakovai praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš atsakovės UAB „Linvitra“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, o iš V. S. 5 procentų dydžio metinės palūkanos, nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1, 3 d.). Ieškovas paduodant ieškinį sumokėjo 324,00 Lt žyminį mokestį, ši suma solidariai ieškovui priteistina iš atsakovų. Kadangi atsakovo V. S. priešieškinis atmestinas, atsakovui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Iš atsakovų lygiomis dalimis po 10,77 Lt priteistinos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Linvitra“, įmonės kodas 302545867, ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10785,18 Lt (dešimt tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis Lt 18 ct) skolos, 14,99 proc. metines palūkanas už negrąžintą 9903,99 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2013-08-23 iki visiško kredito grąžinimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas iš atsakovės UAB „Linvitra“ ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas iš atsakovo V. S. nuo visos priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013-08-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 324,00 Lt (tris šimtus dvidešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovui „Swedbank“ AB, įmonės kodas 112029651, Konstitucijos pr.20A, Vilnius.

Priteisti iš atsakovų UAB „Linvitra“ ir V. S. po 10,77 Lt (dešimt Lt 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.