Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorui R. G., kaltinamiesiems I. M., R. Č., R. J., jų gynėjams advokatams Deimintui Radzevičiui, Česlovui Žukauskui, Artūrui Kuzmai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. E., jo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) konsultantu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 297 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 167 straipsnio 1 dalį.

R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, 297 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, 297 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. ir R. Č., bendrininkaudami, I. M. asmeninių pažinčių su valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK) Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų rajone tyrimo poskyrio vyresniuoju tyrėju R. Č. pagrindu, I. M. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2011 m. balandžio 8 d. prašymais palenkus R. Č. daryti nusikalstamas veikas – jo prašymu tikrinti policijos informacinės sistemos bazes ir atskleisti jam tikrinimo metu gautą tarnybinę informaciją apie privatų asmens gyvenimą, ir taip sukursčius R. Č. piktnaudžiauti tarnyba siekiant asmeninės naudos – toliau palaikyti draugiškus tarpusavio santykius, neesant kyšininkavimo požymių, R. Č., būdamas valstybės tarnautoju ir pasinaudodamas savo pareigomis, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1,3,5,9 punktuose nustatytas pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų ,,Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.5 punktuose numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, neturėdamas teisėto pagrindo, įvesdamas į policijos programinę priemonę (VRIS naršyklę) duomenų paieškos pagrindus - duomenų patikrinimas, sutikslinimas, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., būdamas savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), savo slapyvardžiu prisijungė prie vidaus reikalų informacinės sitemos (toliau – VRIS naršyklės), tikrino I. M. dominančią informaciją, kurią per šešis kartus atskleidė I. M.: 2010 m. gruodžio 3 d. apie 14.12 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie D. Ž., R. S., G. Ž. gyvenamąsias vietas, asmens kodus, šeiminius ryšius, šeiminę padėtį, teistumus, kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų naudojamas transporto priemones ir bendraudamas tiesiogiai telefonu šią informaciją apie privatų asmens gyvenimą iki 14.15 val. perdavė I. M.; 2010 m. gruodžio 16 d. apie 9.55 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie N. K., T. K., N. K. gyvenamąsias vietas, asmens kodus, šeiminius ryšius ir bendraudamas tiesiogiai telefonu šią informaciją apie privatų asmens gyvenimą perdavė I. M.; 2010 m. gruodžio 20 d. apie 9.19 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis sužinodamas E. E. asmens kodą ir bendraudamas tiesiogiai telefonu šią informaciją apie privatų asmens gyvenimą perdavė I. M.; 2011 m. sausio 20 d. apie 12.08 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) savininką ir bendraudamas tiesiogiai telefonu šią informaciją, t.y. kad šis automobilis priklauso UAB ,,Kauno vandenys“, perdavė I. M.; 2011 m. vasario 17 d. apie 13.20 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) savininką ir nustatęs, kad tai yra E. P., bendraudamas tiesiogiai telefonu informaciją apie E. P. privatų gyvenimą – asmens kodą, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, šeiminius ryšius, teistumą, naudojamą automobilį perdavė I. M.; 2011 m. balandžio 6 d. apie 8.15 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie M. K., V. Č., L. P. asmens kodus, šeiminius ryšius, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą, jų turimus automobilius, kelių eismo taisyklių pažeidimus ir bendraudamas tiesiogiai telefonu šią informaciją apie privatų asmens gyvenimą perdavė I. M.; 2011 m. balandžio 8 d. apie 10.49 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkus ir nustatęs, kad automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. Š., bendraudamas tiesiogiai telefonu informaciją apie D. Š. privatų gyvenimą – asmens kodą, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, šeiminius ryšius, teistumą, naudojamą automobilį bei tai, jog automobilis, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB ,,Auto Vicy“ perdavė I. M.; tokiu būdu I. M. ir R. Č. bendrininkaudami, I. M. kurstant, R. Č. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos sau – toliau palaikyti draugiškus tarpusavio santykius su I. M., taip savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą, suvaržė asmens konstitucines teises, dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, fiziniai asmenys – E. E., M. K., V. K., L. P. ir, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi gautą informaciją, perdavė I. M., kuris tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie nurodytų asmenų privatų gyvenimą.

I. M. ir R. J., bendrininkaudami, I. M. asmeninių pažinčių su valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini)apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio vyresniuoju tyrėju R. J. pagrindu, I. M. 2010 m. gruodžio 28 d. ir 2011 m. vasario 15 d. prašymais palenkus R. J. daryti nusikalstamas veikas – jo prašymu tikrinti policijos informacinės sistemos bazes ir atskleisti jam tikrinimo metu gautą tarnybinę informaciją apie privatų asmens gyvenimą, ir taip sukursčius R. J. piktnaudžiauti tarnyba siekiant asmeninės naudos – toliau palaikyti draugiškus tarpusavio santykius, neesant kyšininkavimo požymių, R. J., būdamas valstybės tarnautoju ir pasinaudodamas savo pareigomis, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį, nustatantį, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1,3,5,9 punktuose nustatytas pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų ,,Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.5 punktuose numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, neturėdamas teisėto pagrindo, įvesdamas į vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS naršyklę) duomenų paieškos pagrindus - duomenų patikrinimas, sutikslinimas bei operatyvinis tyrimas, 2010 m. gruodžio 28 d. ir 2011 m. vasario 15 d., būdamas savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), savo slapyvardžiu prisijungė prie policijos centrinės duomenų bazės (VRIS naršyklės), tikrino I. M. dominančią informaciją, kurią per du kartus atskleidė I. M.: 2010 m. gruodžio 28 d. apie 11.03 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie A. K. asmens kodą, jo vardu registruotas transporto priemones ir bendraudamas tiesiogiai telefonu šią informaciją apie privatų gyvenimą perdavė I. M.; 2011 m. vasario 15 d. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie automobilį ,,Opel Vectra“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), jo savininką ir šią informaciją apie privatų asmens gyvenimą SMS žinute perdavė I. M.; tokiu būdu I. M. ir R. J. bendrininkaudami, I. M. kurstant, R. J. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos sau – toliau palaikyti draugiškus tarpusavio santykius su I. M., taip savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą, suvaržė asmens konstitucines teises dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė ir, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi gautą informaciją atskleidė I. M., kuris tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie nurodytų asmenų privatų gyvenimą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje

Šių argumentų kontekste pripažintina, kad R. Č. ir R. J. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybei ir fiziniams asmenims buvo padaryta didelė žala ir šiuos veiksmus jie atliko siekdami sau asmeninės naudos, todėl pagrįstai jų veika kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kai vykdytojų. I. M. prašydamas suteikti neviešą informaciją palenkė R. Č. ir R. J. piktnaudžiauti tarnyba, todėl pagrįstai jo veika kaip bendrininko kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį bei BK 228 straipsnio 2 dalį. Kaltinime nurodyta, kad I. M. sukurstė R. Č. ir R. J. daryti šią nusikalstamą veiką tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, tačiau iki 2010 m. gruodžio 3 d. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos aplinkybės, įrodančios, kad iki šios veikos pradžios I. M. būtų sukurstęs valstybės tarnautojus dėl piktnaudžiavimo. Todėl ši dalis iš kaltinimo pašalintina kaip neįrodyta. Pripažintina, kad I. M. veiksmai, kai jis prašydavo pateikti informaciją apie jį dominančius asmenis, pakankami pripažinti kursčius valstybės tarnautojus piktnaudžiauti tarnyba, todėl pagrįstai jo veika kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį.

2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472 priimta nauja BK 228 straipsnio redakcija, kuri, įvertinus pagal sankcijoje numatytas bausmės rūšis ir jų maksimalius terminus, pagal nusikaltimo sunkumo laipsnį yra sunkesnė nei kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nusakančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike, kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, t.y. 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją.

Kaltinamojo R. J. gynėjo nurodoma 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-512/2004, kuria jis grindžia ginamąją poziciją išteisinti jo ginamąjį, negali būti precedentu šioje byloje, nes čia vertinama neatsargi kaltės forma, o veiksmų pasekmė – tik administracinis teisės pažeidimas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamiesiems pateiktas kaltinimas ir dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Jų veiksmai kaip bendrininkų pagal šį straipsnį kvalifikuoti nurodant, kad I. M. kurstant R. Č. ir R. J. teikti duomenis apie asmenis, šie, naudodamiesi VRIS naršykle, įvesdami joje klaidingus duomenų paieškos pagrindus - duomenų sutikslinimas, patikrinimas ir operatyvinis tyrimas, taip suklastojo tikrą dokumentą (t. 3, b. l. 120-126).

Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka. Formuodamas šios normos taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos, todėl pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys: 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 2K-426/2006, 2006 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 2K-515/2006, 2008 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-290/2008 ir 2008 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 2K-7-200/2008). Šiame kontekste pripažintina, kad R. Č. ir R. J. veiksmai į VRIS naršyklę įvedant vieną iš naršyklėje pažymėtų pagrindų gauti duomenis – duomenų sutikslinimas, patikrinimas ir operatyvinis tyrimas, nesukūrė jokio materialaus teisinio liudijimo, kuris patvirtintų ar nustatytų kieno nors teises ar pareigas, tarpusavio santykius ar patvirtintų kokius nors juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl I. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, o R. Č. ir R. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 297 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamiesiems R. Č. ir R. J. inkriminuotas ir tarnybos paslapties atskleidimas I. M. kurstant tai padaryti. BK 297 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė atsiranda tuomet, kai atskleidžiama informacija, sudaranti tarnybos paslaptį. R. V. ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, tarnybos paslaptis - šio įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinė, ekonominė, teisėsaugos, švietimo, mokslo ir technikos informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės ar jos institucijų interesams arba sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui, sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Pagal šio įstatymo 6 straipsnį informacijos įslaptinimo pagrindas – įstatymo 7 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas, remiantis šiuo sąrašu paslapčių subjektų parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos sąrašai bei konkrečios įslaptinamos informacijos turinys. 2007 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-1 patvirtinti Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) nuostatai. Šie nuostatai patvirtinti vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 19 d. Nutarimu Nr. 451. Šių taisyklių 1 straipsniu 2 dalyje nustatyta, kad jos netaikomos informacinėms sistemoms, kuriose tvarkomi duomenys yra valstybės ar tarnybos paslaptis. Šią nuostatą patvirtina ir tai, kad ant informacijos, atspausdintos naudojant VRIS naršyklę, nėra jokio slaptumo įrašo (t. 2, b. l. 1-58). Šių argumentų pagrindu spręstina, kad kaltinamųjų rinkti duomenys nesudaro tarnybos paslapties, todėl I. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 297 straipsnio 1 dalyje, o R. Č. ir R. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 297 straipsnio 1 dalyje išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veiko, numatytos BK 167straipsnio 1 dalyje

I. M. kaltinamas neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu. Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Byloje nustatyta, kad I. M. buvo privačios bendrovės konsultantas ir neturėjo teisės gauti neviešuose valstybės registruose esančios informacijos apie asmenis. Jo veiksmai, kai jis tyčia, suvokdamas kokiu būdu gauna informaciją ją rinko R. Č. ir R. J. pagalba, pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 167 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. P. prašo iš kaltinamųjų priteisti 520,76 Lt turtinės žalos, 77 Lt skirtumas tarp sumos, išmokėtos padengiant jos kelionės išlaidas ir realiai patirtų išlaidų bei 443,76 Lt negautos pajamos dėl nesumokėto darbo užmokesčio. Šios išlaidos yra pagrįstos bylos dokumentais (t. 4, b. l. 75,76, 85,86), jas nukentėjusioji patyrė dėl kaltų kaltinamųjų R. Č. ir I. M. veiksmų, todėl jos priteistinos iš šių kaltinamųjų solidariai.

Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (BPK 109 straipsnis). Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nukentėjusiųjų parodymais, bylos medžiaga įrodyta, kad I. M. prašant R. Č. rinko duomenis apie nukentėjusiuosius ir juos pastarajam perdavė. Nors apie duomenų rinkimą nukentėjusieji sužinojo vėliau, vykstant ikiteisminiam tyrimui, tačiau pripažintina, kad jie patyrė dvasinius išgyvenimus, nes nėra žinoma ir aišku kokiu tikslu buvo renkami duomenys apie juos, ar jie panaudoti, jei panaudoti, tai kur ir kokiu tikslu, nėra garantijų, kad šie duomenys nebus panaudoti ateityje, todėl pagrįstai nukentėję tvirtina ir jaučiantys baimę dėl ateities. Akivaizdu ir tai, kad nukentėjusieji patyrė ir nepatogumus lankydamiesi ikiteisminio tyrimo institucijose ir teisme. E. E. pagrįstai nurodo ir tai, kad patirti išgyvenimai atsiliepė jo verslui, nes jo savijauta yra betarpiškai susijusi ir su vykdomos veiklos produktyvumu, o atsižvelgiant į tai, kad yra žurnalistas, rašantis ypač jautriomis valstybei temomis, išgyveno dėl savo ir šeimos saugumo. Įvertinus tai, teisėja sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjusieji pagrįstai tvirtina, jog patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismas turi atsižvelgti ir į formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutartis Nr. 2K-126/2009. Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes ir precedentus, tai, kad neturtinė žala padaryta dėl tyčinio kaltinamųjų elgesio, tačiau rinktos informacijos apimtis nebuvo didelė (apie L. P. transporto priemonę, E. E. – asmens kodą), apie nukentėjusįjį E. E. viešojoje erdvėje paskelbta nemažai informacijos, tarp jos ir jo gimimo data, E. E. neįrodė, kad dėl šių išgyvenimų paūmėjo jam diagnozuota liga, atsižvelgus į kaltinamųjų turtinę padėtį bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiosios L. P. ieškinys dėl neturtinė žalos tenkintinas visiškai, o E. E. mažintinas.

Dėl bausmių paskyrimo

Kaltinamieji neteisti (t. 2, b. l. 148, t. 3, b. l. 10,62), charakterizuojami kaip puikūs darbuotojai, siekiantys tobulėti (t. 2, b. l. 152, t. 3, b. l. 78,79), R. Č. ir R. J. tarnybos metu ne kartą skatinti padėkomis, piniginėmis premijomis ir papildomomis atostogomis (t. 3, b. l. 11-20, 63-73), R. Č. ir R. J. turi nepilnamečių vaikų (t. 3, b. l. 8,60,61), R. Č. ir R. J. padarė po vieną, o I. M. - dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskirtos nesunkių (BK 167 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3,4 dalys), jų tyčia visiškai realizuota. Jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nes kita bausmė, buvusi sankcijoje – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472 panaikinta. Įvertinus aukščiau aptartas kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formas, nusikalstamos veikos stadiją, aptartas jų asmenybes charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad nėra jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmų apimtį (R. Č. nusikalstamą veiką realizavo per šešis kartus, R. J. per du, I. M. buvo visų šių veikų iniciatorius), jiems skirtinas terminuotas laisvės atėmimas mažesnis nei sankcijos vidurkis, nes kaltinamieji faktinius veiksmus pripažino, nukentėjusieji neprašo paskirti griežtų bausmių, jų asmenybių analizė leidžia spręsti, kad tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams – sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti juos, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). I. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė rūšis – viešieji darbai mažiau nei sankcijoje nustatytas vidurkis, nes, įvertinus aukščiau aptartas jo padarytą nusikalstamą veiką ir asmenybę apibudinančias aplinkybes, pripažintina, kad tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams. Kaltinamieji teisiami pirmą kartą, charakterizuojami puikiai, nėra padarę teisės pažeidimų, todėl pripažintina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jų atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, o siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti I. M. (t. 2, b. l. 134), R. Č. (t. 2, b. l. 190) ir R. J. (t. 3, b. l. 39) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) I. M. stalinio kalendoriaus lapeliai bei baltas lapas su įrašais; R. J. stalinio kalendoriaus lapeliai; segtuvas su audito medžiaga sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 2) šešios laikmenos su ikiteisminio tyrimo medžiaga saugotinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 167 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal BK 24 straipsnio 5 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 167 straipsnio 1 dalį 5 (penkiais) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

Remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, BK 67 straipsnio 2 dalies 4,6 punktus, 69,71 straipsnius bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. P. 520,76 Lt turtinę žalą ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 5 (penkių) minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio – 650 Lt įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT2673000­10002455919 AB banke „Swedbank“.

I. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 297 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti I. M., palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnį, BK 67 straipsnio 2 dalies 4,6 punktus, 69,71 straipsnius bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. P. 520,76 Lt turtinę žalą ir per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 7 (septynių) MGL dydžio – 910 Lt įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT2673000­10002455919 AB banke „Swedbank“.

R. Č. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 297 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. Č., palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Pritaikius BK 75 straipsnį, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 6 (šešių) MGL dydžio – 780 Lt įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT267300010002455919 AB banke „Swedbank“.

R. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 297 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. J., palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš kaltinamųjų I. M. ir R. Č. solidariai 520,76 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų 76 centus) L. P. turtinei žalai atlyginti, 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) L. P. neturtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) E. E. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamųjų I. M. ir R. Č. solidariai 340 Lt (tris šimtus keturiasdešimt litų) valstybei (antrinės teisinės pagalbos išlaidos), jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) I. M. stalinio kalendoriaus lapelius bei baltą lapą su įrašais; R. J. stalinio kalendoriaus lapelius; segtuvą su audito medžiaga sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) šešias laikmenas kaip ikiteisminio tyrimo medžiagą saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.