Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei ir Larisai Vizbarienei, dalyvaujant pareiškėjai V. R., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Rimai Adamonienei, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. N., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po J. N. mirties liko palikimas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), su jame esančiais namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis.

Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

J. N. palikimą priėmė jo dukra, pareiškėja V. R. (toliau – pareiškėja) faktiniu valdymu iš karto po tėvo mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Dėl palikimo priėmimo, mirus tėvui, J. N. pareiškėja pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį valdydama. Ji iš karto po tėvo mirties pasirūpino tėvo paliktu turtu. Pareiškėjos tėvas jau kurį laiką, apie dešimt metų iki mirties, gyveno pas pareiškėją, adresu (duomenys neskelbtini). Iš karto po mirties pareiškėja priėmė tėvo atsivežtus asmeninius daiktus, taip pat baldus: lovą spintą, televizorių, pasirūpino tėvo butu, esančiu (duomenys neskelbtini), 2010-03-29 apmokėjo 66,99 Eur už suvartotą elektros energiją UAB „Ignitis“. Kaip teisėta buto savininkė, po tėvo mirties bute leido gyventi savo sūnaus D. R. šeimai, kuri bute gyvena iki šiol. Butas prižiūrimas ir periodiškai atliekami mokėjimai už bute suvartotą vandenį, elektrą ir kitas komunalines paslaugas.

Kadangi pareiškėja tėvo, J. N., palikimą priėmė faktiniu valdymu, todėl paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymas.

Kitas įstatyminis įpėdinis J. N. sūnus S. N. nesikreipė su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėja, teismo,

paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš Mirties išrašo, išduoto Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus, matyti, kad J. N., a. k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja V. R., g. (duomenys neskelbtini), yra J. N. dukra, ką patvirtina pateikti dokumentai: pateikto V. N., g. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo duomenys; santuokos liudijimas, iš kurio matyti, kad V. N., g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su L. R., priimdama pavardę „R.“.

Pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p. nuostatą, palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad aukščiau minėti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

2024-10-29 VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išraše nurodyta, kad J. N., g. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Mirė išsituokęs (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2024-10-29, matyti, kad J. N. nuosavybe yra įregistruotas nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras Testamentų registro išraše ( 2024-10-29 ) nurodyta, kad palikėjo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo nieks nepriėmė. Testamento palikėjas nebuvo sudaręs.

Kaip nurodo pareiškėja, jos tėvas apie dešimt metų iki mirties, gyveno pas ją, adresu (duomenys neskelbtini). Iš karto po mirties ji priėmė tėvo atsivežtus asmeninius daiktus, taip pat baldus: lovą, spintą, televizorių, pasirūpino tėvo butu, esančiu (duomenys neskelbtini), 2010-03-29 apmokėjo 66,99 Eur už suvartotą elektros energiją UAB „Ignitis“. Kaip teisėta buto savininkė, po tėvo mirties bute leido gyventi savo sūnaus D. R. šeimai, kuri bute gyvena iki šiol.

Šias aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai.

Liudytoja A. R. nurodė, kad pareiškėja yra jos sutuoktinio motina. Senelis J. N. leido jų šeimai gyventi jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties jie ir toliau gyvena šiame bute V. R. leidimu. Senelio baldai buvo parvežti į (duomenys neskelbtini), pas jo dukrą V. R.. Po senelio mirties likusio turto savininke laiko V. R..

Liudytoja L. K. parodė, kad ji seniai yra pažįstama su V. R.. Netoliese gyvena. Žino, kad J. N. gavo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje kaip tremtinys. Prieš mirtį jis gyveno kaime pas dukrą V. R.. Jis pas dukrą buvo nusivežęs būtiniausius daiktus, spintą, televizorių. Savo bute leido gyventi anūko šeimai. Po jo mirties jie liko gyventi tame bute. Kiek supranta, buto šeimininke dabar yra dukra V. R..

Iš UAB „Rokiškio vandenys“ pateiktų duomenų apie atliekamus mokėjimus už suteiktas paslaugas ( 2024-11-28 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, kad už vandenį, tiektą butui, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami apmokėjimai 2024 m. sausio – spalio mėnesiais.

UAB „Ignitis“ 2024-11-18, Nr. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad objekte, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2010 m. kovo mėn., už tiekiamą elektrą iš viso sumokėta 144,29 Eur.

Iš AB, Energijos skirstymo operatoriaus 2024-10-29 rašto matyti, kad butui (duomenys neskelbtini), nuo 2024-10-10 taikomas elektros energijos garantinis tiekimas V. R. vardu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėja negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų ( CK 5.51 str.). Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).

Iš pareiškėjos priteistina valstybei 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur ( penkiolika eurų 86 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.