Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė.Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra ieškovės kreditoriai, kurie administracinėje byloje siekia prisiteisti iš AB Lietuvos banko ir UAB „Deloitte Liertuva“ žalą, kurią kildina iš deliktinės atsakomybės, netinkamai atliekant banko kontrolę ir auditą. Pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – ieškovei BAB Ūkio bankui galbūt padarytos žalos atlyginimas. Ieškovė BAB Ūkio bankas, atstovaujama bankroto administratorės, kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodo aplinkybes, kad UAB „Deloitte Lietuva“ netinkamai atliko BAB Ūkio banko finansinės atskaitomybės auditą pagal audito paslaugų atlikimo sutartis, kurios buvo pasirašomos kiekvienais metais nuo 2007 m. iki 2011 m., t. y. ieškovę ir atsakovę sieja sutartiniai santykiai. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjai yra ieškovės kreditoriai, kurie administracinėje byloje yra pareiškę reikalavimą atsakovei UAB „Deloitte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pakankamas nagrinėjamos civilinės bylos teisinis ryšys su pareiškėjų materialinėmis teisėmis ir pareigomis. Teismas sprendė, kad šioje byloje priimtas sprendimas savaime nesukels pareiškėjams jokių materialinių teisių ir pareigų, nesudarys prielaidų regresiniam ieškiniui ar kitokiam jų teisinės padėties pasikeitimui. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nespręs dėl pareiškėjams neteisėtais atsakovės UAB „Deloitte Lietuva“ veiksmais galbūt padarytos žalos, todėl, teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad civilinėje byloje bus vertinamas UAB „Deloitte Lietuva“ veiksmų tinkamumas atliekant BAB Ūkio banko finansinės atskaitomybės auditą, nėra pakankamas pagrindas įtraukti pareiškėjus į bylą.Teismas, įvertindamas galimą pareiškėjų procesinį teisinį suinteresuotumą procesine bylos baigtimi, pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje ieškovės bankroto administratorė atstovauja ir gina ne tik BAB Ūkio banko, bet ir visų jos kreditorių, taip pat ir pareiškėjų, interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, siekdami pateikti papildomų įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimo pagrįstumą, turi teisę bendradarbiauti su bankroto administratore ir juos pateikti bankroto administratorei bei gauti iš jos informaciją apie įmonės bankroto eigą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga, byloje keliami specifiniai audito įmonių atsakomybės klausimai, byla yra didelės apimties, todėl pareiškėjų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teismo vertinimu, būtų perteklinis procesinis veiksmas, dėl kurio dar labiau užsitęstų bylos procesas, taip pažeidžiant civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, bankroto tikslus bei didinamos bylinėjimosi išlaidos.Teismas konstatavo, kad byloje nėra pagrindo spręsti, jog bylos išsprendimas turės įtaką pareiškėjų materialinėms teisėms ir pareigoms, nes ieškinio reikalavimai nesusiję su pareiškėjų teisių ir pareigų nustatymu. Aplinkybė, kad šioje byloje nustatytais faktais ir ištirtais įrodymais pareiškėjai galėtų remtis administracinėje byloje, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo įtraukti į bylą juos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjų prašymą atmetė.

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės iš naujo vertinti, ar yra teisinis ryšys tarp civilinės bylos ir pareiškėjų materialinių teisių ir pareigų, o privalėjo vadovautis ankstesniu kito teismo procesiniu sprendimu nustatytomis aplinkybėmis dėl prejudicinio ryšio buvimo ir pareiškėjų teisinio suinteresuotumo civilinės bylos eiga ir baigtimi. Teismas negali leisti atsirasti tokiai situacijai, kad toje pačioje teisinėje sistemoje nagrinėjant tas pačias faktines aplinkybes skirtingi teismai prieitų skirtingų išvadų. Prejudicinį ryšį tarp administracinės ir civilinės bylų nustatė ne tik Vilniaus apygardos administracinis teismas, bet ir jo nutartį apeliacine tvarka patikrinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjai neturi pakankamo teisinio ryšio su civiline byla, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė neteisingos ir neteisėtos nutarties priėmimą.Teismas neteisingai identifikavo materialųjį teisinį santykį, siejantį pareiškėjus ir bylos šalis. Pareiškėjai administracinėje byloje yra pateikę įrodymus, kad BAB Ūkio banko auditas atsakovų buvo atliktas netinkamai, todėl atsakovai tokiais veiksmais suklaidino pareiškėjus, kurie investavo savo lėšas į banką, kurio būklė realiai buvo žymiai blogesnė, nei atsakovai skelbė. Tuo tarpu ieškovė (bankroto administratorė) savo reikalavimą atsakovui grindžia tuo, kad ieškovų netinkamai atliktas auditas suklaidino ieškovės administracijos atstovus, kurie dėl netinkamai atlikto audito nežinojo tikrosios banko būklės ir dėl to negalėjo priimti reikalingų sprendimų. Nors ieškovė reikalavimą kildina iš sutarties, o pareiškėjai iš atsakovo atlikto delikto, tačiau tiek pareiškėjams, tiek ieškovei žala buvo atlikta tuo pačiu veiksmu – netinkamai atliktu auditu. Taigi akivaizdu, kad tarp pareiškėjų materialinių teisių ir civilinės bylos yra glaudus ryšys, dėl ko pareiškėjai turi būti įtraukiami į bylą. Jų neįtraukus, teismas gali nesivadovauti įrodymais, kuriuos gali pateikti pareiškėjai, taip pat nenagrinėti jų argumentų. Taigi teismas neįtraukęs pareiškėjų į civilinę bylą, gali priimti klaidingą teismo sprendimą, nes remsis tik tais įrodymais, kuriuos pateiks ieškovė. Ši aplinkybė yra pakankama, kad pareiškėjai būtų įtraukti į bylą. Teismas privalo suteikti galimybę trečiajam asmeniui ginti savo ir ieškovės interesu, jei yra bent minimali tikimybė, kad ieškovo ir trečiojo asmens interesai ar argumentai dėl ginčo dalyko gali skirtis ir (ar) papildyti vienas kitą ir trečiojo asmens dalyvavimas gali padėti bylai svarbias išsiaiškinti aplinkybes.Nors pareiškėjai neginčija aplinkybės, kad bankroto administratorius atstovauja ne tik bankrutuojančios įmonės interesus, bet ir jos kreditorių interesus, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad tai yra pagrindas atsisakyti įtraukti pareiškėjus į bylą trečiaisiais asmenimis. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), nei ĮBĮ, nei kiti teisės aktai neriboja asmens teisės dalyvauti tiesiogiai procese, nepaisant to, kad jo teises taip pat gina ir įstatymu numatytas atstovas. Priešingai, sistemingai aiškinant civilinio proceso teisės normas, darytina išvada, kad asmenys, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, turi teisę tiesiogiai dalyvauti procese ir naudotis kitomis CPK numatytomis procesinėmis teisėmis. Be to, pareiškėjų teisinis suinteresuotumas civiline byla yra kitokio pobūdžio nei likusių BAB Ūkio banko kreditorių. Pareiškėjai bylos nagrinėjime siekia dalyvauti ne tik kaip BAB Ūkio banko kreditoriai, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškia tuo, kad ieškinio patenkinimo atveju priteista žala būtų grąžinta bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojama atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka, o tuo, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės dėl UAB „Deloitte Lietuva“ atliktų neteisėtų veiksmų turės prejudicinę reikšmę administracinėje byloje. Pareiškėjai, atnaujinus administracinės bylos nagrinėjimą, nebegalės kvestionuoti civilinėje byloje nustatytų prejudicinių aplinkybių, kurios bus nustatytos užkirtus kelią jiems dalyvauti procese, o bylą nagrinėjantis teismas privalės jomis remtis.Neįtraukus pareiškėjų į civilinę bylą iškils reali grėsmė, kad jų materialioji teisinė padėtis pablogės, nes teismas civilinėje byloje tam tikras pareiškėjų teisėms reikšmingas aplinkybes nustatys neišklausęs pareiškėjų paaiškinimų ir neleisdamas pareiškėjams pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis.Administracinėje byloje pareiškėjai savo interesus gina patys ir (ar) per savo pasirinktą atstovą. Tuo tarpu bankroto administratorė administracinėje byloje dalyvauja kaip BAB Ūkio banko atstovas. Bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjų ir bankroto administratorės nuomonės ne kartą išsiskyrė. Nors įstatymas numato, kad bankroto administratorius atstovauja bankrutuojančios įmonės ir gina visų kreditorių interesus, tačiau šioje konkrečioje situacijoje pareiškėjai turi pagrįstą pagrindą abejoti, kad bankroto administratorė tinkamai įgyvendins jų procesines teises ir apgins teisėtus interesus, kadangi jie susiję ne tik su bendrais visų kreditorių interesais, bet ir su individualiais pareiškėjų interesais, kurie ginami administracinėje byloje ir kurių bankroto administratorė neatstovauja. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pareiškėjų prašymą atmetė formaliais motyvais, nesigilindamas į tai, kad pareiškėjai byloje siekia dalyvauti ne tik kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriai, bet ir kaip savarankiškai savo pažeistas teises ginantys asmenys, kuriems būsimas teismo sprendimas ir jame nustatytos aplinkybės sukels pasekmes pareiškėjų inicijuotos bylos nagrinėjime.Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo jokių konkrečių argumentų, kodėl pareiškėjų įtraukimas į bylą nepagrįstai užtęstų jos nagrinėjimą. Nėra pagrindo manyti, kad didesnis byloje dalyvaujančių asmenų skaičius užvilkins bylos nagrinėjimą, nes nagrinėjamu atveju visi pareiškėjai yra atstovaujami profesionalaus teisininko. Nutartis dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą nėra skundžiama, todėl toks procesinis veiksmas pats savaime, taip pat neužvilkina bylos nagrinėjimo. Teismas, siekdamas proceso koncentracijos, negali pažeisti kitų asmenų teisių, privalo paisyti šalių interesų pusiausvyros ir operatyvų bylos išnagrinėjimą derinti su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu ir tinkamos teisinės gynybos įgyvendinimu. Pareiškėjai yra 14 juridinių ir fizinių asmenų grupė, kuri atsakovams yra pareiškusi daugiau kaip 9 mln. Lt dydžio reikalavimą žalai atlyginti. Tai reiškia, kad pareiškėjai siekia apginti stambų kolektyvinį, o ne pavienį interesą. Teismas šios aplinkybės nevertino, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Deloitte Lietuva“ prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti; patenkinus atskirąjį skundą ir klausimą išsprendus iš esmės – neleisti šiems asmenims susipažinti su į bylą pateiktais UAB „Deloittte Lietuva“ audito darbo dokumentais ir dokumentais, susijusiais su kitų (ne audito) paslaugų BAB Ūkio bankui teikimu. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas pagrįstai konstatavo, jog vien tai, kad kreditoriai administracinėje byloje yra pareiškę žalos atlyginimo reikalavimą UAB „Deloitte Lietuva“, nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pakankamas bylos teisinis ryšys su kreditorių materialinėmis teisėmis ir pareigomis. Minėto ryšio nebuvimą pagrindžia vien tai, kad abiejose bylose reikalavimai reiškiami įrodinėjant skirtingas civilinės atsakomybės sąlygas. Kreditorių ir UAB „Deloitte Lietuva“ nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, todėl reikalavimus administracinėje byloje UAB „Deloitte Lietuva“, taip pat kaip ir kitam atsakovui Lietuvos bankui – kildina iš deliktinės atsakomybės. Tuo tarpu civilinėje byloje banko reikalavimai UAB „Deloitte Lietuva“ yra grindžiami sutartimis dėl audito paslaugų teikimo, kas reiškia, kad byloje įrodinėjamas sutartinių pareigų tariamai netinkamas vykdymas. Civilinėje byloje teismas nespręs klausimo, ar administracinėje byloje pareikšti reikalavimai yra pagrįsti, todėl vien aplinkybė, jog civilinėje byloje bus vertinamas UAB „Deloitte Lietuva“ bankui suteiktų paslaugų pagal audito sutartis tinkamumas, nesukelia jokios įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms ir pareigoms. Apeliantai netinkamai aiškina bylos ir administracinės bylos prejudicinį ryšį ir jo reikšmę. Pareiškėjų įtraukimo į šią bylą būtinybės neįrodo jų nurodoma aplinkybė dėl administracinės bylos sustabdymo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nes vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad tarp bylos ir pareiškėjų egzistuoja pakankamai glaudus teisinis ryšys, kad būtų konstatuotas reikalingumas įtraukti pareiškėjus į bylą trečiaisiais asmenimis. Kreditoriai, nurodydami administracinės bylos sustabdymo motyvus, netinkamai aiškina prejudicinį šios bylos ir administracinės bylos ryšį bei administracinės bylos sustabdymo priežastis. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinę bylą sustabdė tik todėl, kad jos nebuvo galima toliau nagrinėti nežinant šių kreditorių patirtos žalos fakto ir dydžio, o ne todėl, kad nebuvo galimybės administracinėje byloje nustatinėti ir vertinti UAB „Deloitte Lietuva“ ir kito atsakovo administracinėje byloje – Lietuvos banko – tariamai neteisėtus veiksmus. Priešingai nei savo atskirajame skunde nurodo kreditoriai, prejudicinės reikšmės administracinei bylai gali turėti tik tos šioje byloje nustatytos aplinkybės, kurios yra susijusios su kreditorių administracinėje byloje reikalaujama priteisti tariama žala. Byloje nebus sprendžiama ir dėl pareiškėjams tariamai neteisėtais UAB „Deloitte Lietuva“ ar Lietuvos banko veiksmais reikalaujamos atlyginti žalos. Todėl UAB „Deloitte Lietuva“ ir Lietuvos banko tariamai neteisėti veiksmai ir jų priežastinis ryšys su kreditorių reikalaujama tariama žala administracinėje byloje turės būti nustatinėjami visiškai atskirai. Tik administracinėje byloje, be kita ko, bus nagrinėjami klausimai, ar UAB „Deloitte Lietuva“ netinkamos audito išvados galėjo suklaidinti kiekvieną atskirą kreditorių laikyti savo lėšas banke, sudaryti indėlių sutartis su banku. Tuo tarpu banko bankroto administratorė byloje nereiškia ieškinio kreditorių interesais dėl tariamo kreditorių suklaidinimo UAB „Deloitte Lietuva“ audito išvadomis. Be to, tik administracinėje byloje turės būti sprendžiama ir nustatoma ar kiekvienas iš kreditorių apskritai rėmėsi audito išvada bei ar būtent ji buvo veiksnys lėmęs kreditorių apsisprendimą savo lėšas laikyti banke. Tuo tarpu, šioje byloje nagrinėjami kardinaliai skirtingi fakto klausimai, t. y. bankas kvestionuoja UAB „Deloitte Lietuva“ atlikto audito paslaugų pagal sutartis su banku kokybę. Atskirojo skundo argumentai, kad teismas negali leisti atsirasti tokiai situacijai, kad toje pačioje teisinėje sistemoje nagrinėjant tas pačias faktines aplinkybes skirtingi teismai prieitų skirtingų teisinių išvadų, neturi teisinės reikšmės kreditorių įtraukimo į bylą klausimui spręsti, nes šios bylos ir administracinės bylos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa.Kalbant apie administracinės bylos sustabdymo reikšmę, reikia akcentuoti, kad atsižvelgiant į tai, jog kreditoriai yra pareiškę finansinius reikalavimus banko bankroto byloje tom pačiom sumom, kurių prašo ir administracinėje byloje, aiškinantis kreditorių patirtos žalos faktą ir dydį, svarbiausia yra banko bankroto byla, o ne ši civilinė byla. Todėl administracinė byla buvo sustabdyta pirmiausiai iki banko bankroto bylos pabaigos. Kadangi, Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, galimybė patenkinti BAB Ūkio banko kreditorių reikalavimus bankroto byloje tiesiogiai priklausys ir nuo šios civilinės bylos baigties (t. y. nuo to ar kokia nors ieškinio reikalavimų dalis bus patenkinta), administracinės bylos sustabdymas buvo susietas dar ir su šia byla. Sugrąžinus kreditoriams atitinkamas sumas per AB Ūkio banko bankroto bylą, administracinėje byloje kreditorių reikalavimo dydis sumažės ar tariamos žalos faktas visai išnyks. Be to, banko bankroto administratorius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pradėtame ikiteisminiame tyrime taip pat yra pareiškęs civilinį ieškinį visų banko kreditorių ir smulkiųjų akcininkų interesais, kuriuo prašoma atlyginti žalą, padarytą nusikalstamais veiksmais ir gali būti, kad žala bankui bus priteista (ir paskirstyta kreditoriams) iš nusikalstamas veikas galimai padariusių asmenų. Taigi administracinei bylai prejudicinės reikšmės galbūt turės tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su kreditorių patirta žala. Tačiau šioje byloje nustatytos aplinkybės dėl UAB „Deloitte Lietuva“ tariamai neteisėtų veiksmų administracinės bylos kontekste prejudicinės reikšmės neturės, be kita ko, ir dėl to, kad administracinėje byloje tariama žala kildinama iš delikto, tuo tarpu šioje byloje tariama žala kildinama iš sutartinių santykių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pareiškėjai, kaip banko kreditoriai, savo teises gali įgyvendinti, be kita ko, bankroto įstatyme nustatytais pagrindais bendradarbiaudami su bankroto administratoriumi (pvz. teikdami jam įrodymus, kurie jiems atrodo svarbūs šiai bylai) ir gaudami informaciją apie banko bankroto proceso eigą. Kreditorių nurodomas siekis įstoti į bylą tam, kad galėtų kontroliuoti bei papildyti BAB Ūkio banko administratorės argumentus efektyvaus bylos nagrinėjimo prasme vertintinas kritiškai. Tretieji asmenys turi teisę teikti įrodymus, kurie padėtų nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau tokia teisė betarpiškai siejama su byloje pareikštų reikalavimų ribomis. Įtraukus kreditorius į šią bylą, jie gali kliudyti efektyviam šios bylos išnagrinėjimui, kadangi tikėtinai sieks surinkti įrodymus aktualius ne šiai, o administracinei bylai. Atsižvelgiant į skirtingą abiejų bylų nagrinėjimo dalyką, skirtingas šalis, skirtingą UAB „Deloitte Lietuva“ pareigų banko ir kreditorių atžvilgiu prigimtį, net tie patys įrodymai skirtingoms byloms gali turėti skirtingą reikšmę. Pvz. kreditorių prašyme nurodomų Lietuvos banko 2003-2013 m. banko inspektavimo ataskaitų tyrimas šioje byloje ir administracinėje byloje gali turėti visai kitą reikšmę tiek dėl to, kad bylose nesutampa atsakovai, kurių solidarios atsakomybės yra reikalaujama, tiek dėl nustatinėtinų tariamai neteisėtų skirtingų atsakovų veiksmų, tiek ir dėl priežastinio ryšio visiško skirtingumo. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjų ir banko bankroto administratorės pozicijos byloje keliamais klausimais ne kartą išsiskyrė taip pat nepagrindžia būtinybės įtraukti kreditorius į šią bylą. Kaip tai pažymėjo teismas, pareiškėjai gali savo teises įgyvendinti bendradarbiaudami su banko bankroto administratoriumi, be kita ko, balsuoti banko kreditorių susirinkimuose, siekiant daryti įtaką bankroto administratoriaus veiksmams. Galiausiai, kreditoriai gali netgi kvestionuoti banko bankroto administratorės veiksmus, jeigu, jų manymų, administratorė netinkamai atstovauja jų interesus. Kitaip tariant, pareiškėjai turi kitų teisinių instrumentų kaip netiesiogiai dalyvauti šioje byloje, tačiau vien faktas, kad pareiškėjai nori dalyvauti šios bylos procese tam, kad „pastiprintų“ banko poziciją negali lemti būtinybės pareiškėjus įtraukti į bylą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byla yra sudėtinga, joje keliami specifiniai audito įmonių atsakomybės klausimai, byla yra itin didelės apimties, todėl pareiškėjų įtraukimas į bylą būtų perteklinis procesinis veiksmas, dėl kurio dar labiau užsitęstų bylos procesas, taip pažeidžiant civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, bankroto tikslus bei būtų didinamos bylinėjimosi išlaidos. Taigi ši byla ir taip jau yra labai sudėtinga ir didelės apimties, todėl papildomos proceso komplikacijos gali kliudyti ne tik efektyviam, bet ir teisingam procesui. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BAB Ūkio bankas prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjai byloje yra atstovaujami banko bankroto administratorės, todėl atskirai į bylą įtraukti dar ir pareiškėjus nėra pagrindo, o visi pareiškėjų argumentai dėl nepakankamo jų atstovavimo nepagrįsti jokiais įrodymais.Teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjų specifinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nors bankroto administratorė individualiems pareiškėjams administracinėje byloje neatstovauja, tačiau civilinėje byloje ir nėra nagrinėjami pareiškėjų administracinėje byloje pareikšti reikalavimai. Tuo tarpu pareiškėjai taip ir nesugeba konkrečiai identifikuoti, kokia gi yra ta konkreti neginama pareiškėjų interesų dalis civilinėje byloje.Teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjų įtraukimas į bylą užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, patenkinus pareiškėjų prašymą būtų suformuotas teisiškai ydingas precedentas į bylą įstoti ir kitiems bankrutavusios įmonės kreditoriais.