- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-09
- Bylos Nr.
- ATP-83-317/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00198-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 48.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – institucija) Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr.specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. V. (toliau – pareiškėja) už tai, kad ji 2011 m. vasario 11 d. apie 20 val. būdama pas D. namuose (duomenys neskelbtini), gėrė ten alkoholinius gėrimus kartu su nepilnametėmis S. B., gim. 1993-09-15 bei S. D., gim. 1994-12-31 ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 180 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. nutarimu pareiškėją pripažino kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 180 straipsnyje ir paskyrė administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą. Teismas nurodė, kad R. V. savo kaltę neigė, nurodė, kad kartu su nepilnametėmis ji negėrė, buvo apkalbėta, tačiau ją nubaudė. R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau atsižvelgė, jog anksčiau ji nebausta administracine tvarka, bei skyrė vidutinio dydžio administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarimu R. V. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodė, kad 2011 m. vasario 11 d. jai būnant namuose pas D., prisirinko daug jaunimo, tarp kurių buvo ir nepilnametė S. B., kuri atsinešė du plastmasinius butelius 8 laipsnių stiprumo alaus. Visi buvo neblaivūs ir apie 23 val.. pradėjus S. B. kelti triukšmą, pareiškėja ją išvijo į namus. Kadangi Sandra supyko ir kieme pradėjo rėkauti bei norėjo muštis, pareiškėja jai iškvietė policiją. R. V. teigė, kad alaus ji nepirko, nepilnametėms S. D. ir S. B. neliepė gerti, todėl jų nenugirdė. Be pareiškėjos buvo namuose pilnamečių asmenų, kurie galėjo sudrausti nepilnametes gerti alų, tačiau jie to nepadarė. Policija pas pareiškėją nebuvo atvykusi, girtumo nenustatė, pareiškėja buvo blaivi, kartu su nepilnametėmis alaus negėrė.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo, pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 180 straipsnyje numatyta, kad alkoholinių gėrimų nupirkimas ar kitoks perdavimas nepilnamečiui, taip pat nepilnamečio nugirdymas - užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.
Pareiškėja savo kaltę neigė iš esmės. Tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 8), tiek ir apeliaciniame skunde (b. l. 15 – 16) nurodė, kad alaus nepirko, nepilnametėms S. D. ir S. B. neliepė gerti ir su jomis negėrė. Ji nurodė, jog ne ji, o pati nepilnametė S. B. atsinešė du plastmasinius butelius 8 laipsnių stiprumo alaus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti R. V. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis vien tik rašytiniais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita bylos medžiaga.
Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.). Todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl nėra aišku ar R. V. dalyvavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, ar buvo apklausta, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti pareiškėjos nurodytų argumentų pagrįstumo. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra policijos pareigūno M. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), S. B. rašytinis paaiškinimas (b. l. 6), tačiau minėti asmenys pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat nebuvo apklausti. Teismas nesiėmė priemonių apklausti ir nepilnametės S. D., kurios girdymu pareiškėja taip pat yra kaltinama bei kitų asmenų kartu dalyvavusių įvykio dieną išgertuvėse. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.
Matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos kaltės formos netyrė ir nevertino, o byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog veika pasireiškė kaip tyčinis alkoholinių gėrimų pirkimas ir nepilnamečių nugirdymas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai nemotyvavo ir nenurodė, kokiais įrodymais remiantis įrodyta pareiškėjos kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 180 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nerinko galimų papildomų įrodymų.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nurodytos teisės pareiškėjai užtikrintos nebuvo, jai nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus ją kaltinantiems asmenims.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutarimą panaikinant ir bylos nagrinėjimą grąžinant pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.