Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamo ginčo esmė – Marijampolės pataisos namų 2018 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 82/04-1032 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 2S-2611 teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad Marijampolės PN 2018 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 82/04-1032 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau ir – Nutarimas dėl nubaudimo), pareiškėjas buvo nubaustas nuobauda – uždraudimu vieną mėnesį pirkti maisto produktus (b. l. 48). Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad stebint elektroninę erdvę „Facebook“ tinklapyje buvo pastebėta 19 būrio nuteistojo V. R. fotonuotrauka daryta Marijampolės PN, gyvenamojoje sekcijoje, savo miegamojoje vietoje. Nustatyta, kad minėta fotonuotrauka į socialinį tinklapį „Facebook“ patalpinta 2018 m. birželio 5 d. Iškvietus nuteistąjį V. R. paaiškinti dėl prisijungimo prie interneto ir naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu, pastarasis savo kaltę neigė, žodžiu aiškindamas keitė kelias versijas kaip buvo padaryta fotonuotrauka ir kaip ji atsidūrė interneto tinklapyje. Tuo V. R. pažeidė LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo reikalavimus (b. l. 48). Nesutikdamas su paskirta nuobauda pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamentas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 2S-2611 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui (b. l. 31-32).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnis suteikia teisę nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais, tačiau numato ir tam tikrus šios teisės ribojimus. Tokiais ribojimais siekiama užtikrinti nustatytą pataisos įstaigų režimą ir pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei dienotvarkės laikymąsi. Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.); pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 112 str. 2 d.). Teismas pabrėžia, kad neleidimas naudotis internetu vertintinas kaip siekis užtikrinti pataisos įstaigų režimo reikalavimus ir užkirsti kelią teisės pažeidimams laisvės atėmimo vietose. Valstybė, pripažinusi nuteistiesiems galimybę naudotis elektros prietaisais (BVK 96 str. 1 d.), kartu pavedė tokios teisės įgyvendinimo tvarką nustatyti Kalėjimų departamento direktoriui, o nuteistiesiems galimų naudotis elektros prietaisų sąrašą parengti – Teisingumo ministerijai (BVK 64 str.).

BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Ši atsakomybė yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis - t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr. LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2010 ir t.t.). Kiek tai susiję su pareiškėjui inkriminuotu režimo pažeidimu, teismas pažymi, jog BVK 112 straipsnio, nustatančio pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus, 4 dalis numato, kad nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiamų su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau tekste – ir PĮVTT). Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka yra sunaikinami. Teismas pažymi, kad į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede patvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą mobilaus ryšio telefonai, jų dalys, priedai, SIM kortelės nepatenka.

Konkrečiu atveju, pareiškėjas ginčija paskirtos nuobaudos pagrįstumą, teigdamas, kad pažeidimo nepadarė, tačiau šį jo argumentą paneigia byloje surinkti įrodymai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 27 d. Marijampolės PN kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas T. P. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. birželio 27 d. stebint elektroninę erdvę „Facebook“ tinklapyje buvo pastebėta 19 būrio nuteistojo V. R. fotonuotrauka daryta Marijampolės PN, gyvenamojoje sekcijoje, savo miegamojoje vietoje. Nustatyta, kad minėta fotonuotrauka į socialinį tinklapį „Facebook“ patalpinta 2018 m. birželio 5 d. Iškvietus nuteistąjį V. R. paaiškinti dėl prisijungimo prie interneto ir naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu, pastarasis savo kaltę neigė, žodžiu aiškindamas keitė kelias versijas kaip buvo padaryta fotonuotrauka ir kaip ji atsidūrė interneto tinklapyje. Raštu nuteistasis V. R. nurodė, kad fotonuotrauką jis padarė pats su MP3 grotuvu, o ją interneto tinklapyje patalpino jo motina. V. R. pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo reikalavimus (b. l. 105).

Pareiškėjas 2018 m. birželio 27 d. paaiškinime nurodė, kad nuotrauka buvo jo X-box konsolėje, kurią atidavė į laisvę. Nežino, kodėl jo mama nuotrauką įkėlė į savo tinklapį. Nuotrauką padarė pats su Mp3 grotuvu (b. l. 106).

Pareiškėjas neginčija, kad „Facebook“ tinklalapyje buvo įkelta jo fotonuotrauka, iš kurios vaizdo aišku, kad jis nusifotografavęs gyvenamojoje patalpoje savo miegamojoje vietoje, tačiau nurodo, kad jo mama nuotrauką įkėlė į savo tinklapį, o ne jis.

BVK 110 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. PĮVTT 18-ame priede yra pateiktas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. PĮVTT 3 priedo VII skyrius numato formą „Elektros prietaisų ir kitų daiktų apskaita", kuri yra pildoma nuteistajam turint elektros prietaisą iš nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo.

Iš į bylą pateiktos V. R. „Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės“ nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui buvo leista turėti konsolę X-box 360 ir priedą pultą (b. l. 51). Iš Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko 2018 m. lapkričio 26 d. pažymos Nr. 14/07-5990 nustatyta, kad pareiškėjas turi konsolę X-box 360 modelis 1439 ir jai skirtą pultą. Minėta X-box konsolė šiuo metu yra saugoma Marijampolės PN sandėlyje ir į laisvę nebuvo perduota (b. l. 49).

Teismas pažymi, kad kreipiantis su skundu į Kalėjimų departamentą ir į teismą pareiškėjas jau nurodo, kad nuotrauka kompiuteryje atsidūrė iš nuteistojo A. Š. 1-POD muzikos grotuvo su įmontuota gamykliška foto kamera, kurį jis Marijampolės PN turėjo legaliai, ir išėjęs į laisvę aplankė pareiškėjo sugyventinę įkėlė tą nuotrauką į pareiškėjo kompiuterį, o po kurio laiko sugyventinė perdavė tą kompiuterį pareiškėjo mamai A. R.. Mama aptikusi kompiuteryje nuotrauką ją paviešino savo „Facebook“ svetainėje, kur aptiko operatyvinės dalies darbuotojai.

Iš į bylą pateiktos A. Š. „Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės“ nustatyta, kad A. Š. Marijampolės PN neturėjo jokio pareiškėjo minimo MP3 (Ipod) grotuvo (b. l. 55-56).

Bylos duomenimis nustatyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, pareiškėjas pateikė keletą versijų apie tai, kaip buvo padaryta fotonuotrauka ir kokiu būdu ji pateko į socialinį tinklapį: 1) fotonuotrauka buvo pareiškėjo X-Box konsolėje, kurią atidavė į laisvę; 2) nuotrauką padarė pats pareiškėjas Mp -3 grotuvu, kuris priklausė A. Š., o nuotrauką į „Facebook“ įkėlė pareiškėjo mama.

Tačiau iš byloje aukščiau paminėtų duomenų nustatyta, kad pareiškėjo minėta X-box konsolė šiuo metu yra saugoma Marijampolės PN sandėlyje ir į laisvę nebuvo perduota, taip pat, kad A. Š. Marijampolės PN neturėjo jokio pareiškėjo minimo MP3 (Ipod) grotuvo, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas negalėjo padaryti nuotraukos nei X-box konsole nei MP3 (Ipod) grotuvu, taip pat, pareiškėjo mama negalėjo patalpinti nuotraukos į socialinius tinklus, nes aukščiau paminėti daiktai nebuvo perduoti į laisvę.

Pažymėtina, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

BVK 113 straipsnyje įtvirtinta nuostata įpareigoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją vykdyti pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemones, jų tarpe vykdyti teisės bei režimo pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. Pareigūnai, nustatę režimo pažeidimus, privalo juos fiksuoti rašytiniais tarnybiniais pranešimais. Statutinių valstybės tarnautojų tarnybinis pranešimas yra teisėtas ir leistinas įrodymas Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio kontekste. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje.

Išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, bei paneigus abi pareiškėjo minėtas versijas apie tai kokiu būdu buvo padaryta nuotrauka ir kaip ji pateko į socialinius tinklus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas buvo prisijungęs prie interneto ir naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, t. y. su savimi turėjo daiktus (mobiliojo ryšio SIM kortelę, telefoną), kurie nepatenka į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvią specialiąją pareigą nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir PĮVTT 18 priedo reikalavimus, todėl pareiškėjui Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 82/04-1032 paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.

Pareiškėjo pasisakymai apie tai, jog jis nepadarė pažeidimo, nes pas pareiškėją nebuvo rasta jokių neleistinų naudoti daiktų, vertinama kaip gynybinė pozicija.

Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, gavęs pareiškėjo skundą, įvertinęs surinktą medžiagą, patikrinęs nuobaudos skyrimo procedūrą ir tvarką, nenustatęs pagrindų jos panaikinimui, 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 2S-2611 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 82/04-1032 paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, Departamento sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2018 m. birželio 28 d. Marijampolės PN nutarimas Nr. 82/04-1032 ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. Kalėjimų departamento sprendimas Nr. 2S-2611 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.