- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- 1-13-239/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Nukentėjusysis
- R. A. S., A. T.
- Kaltinamasis
- V.M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V.M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1998-05-22 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., – 12000 Lt bauda;2004-11-17 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos,
kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d., 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. gruodžio 15 d., vakare, būdamas (duomenys neskelbtini), A. T. priklausančio gyvenamojo namo antrame aukšte, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, per išgertuves kilusio asmeninio konflikto su R. A. S. metu, pastarąjį sumušė, tyčia kumščiais sudavęs nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas R. A. S. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose su muštine žaizda dešinės akies apatiniame voke, dešinės akiduobės vidinės sienos lūžį, nosikaulių lūžį. Nukentėjusiajam R. A. S. bandant pasišalinti iš kambario, V. M. tyčia stūmė jį nuo laiptų bei sudavė nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas ant grindų gulinčiam R. A. S., dėl ko šis patyrė muštines žaizdas su odos nubrozdinimais viršugalvio srityje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, daugybinius odos nubrozdinimus kojose, dešinės mentės lūžį, kairės pusės X-XI komplikuotus šonkaulių lūžius, lydimus oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, tarpuplautyje bei masyvių poodinių ir tarpraumeninių emfizemų kūne, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su muštine žaizda kairio antakio- kairės akies viršutinio voko srityje, inkstų sumušimą, pasireiškusį mikrohematurija šlapime, kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžį, t. y. padarė sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu, nesunkai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. S. sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Be to, V.M., sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
kaltinamasis 2015 m. kovo 29 d. apie 19.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo sugyventine A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.80 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia žodinio konflikto metu įspyrė ne mažiau kaip keturis kartus į dešinę koją bei sudavė rankomis ne mažiau kaip keturis kartus į veidą savo neblaiviai (nustatytas 2.07 prom. girtumas) sugyventinei A. T., po ko sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti bei tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Dėl nesunkaus R. A. S. sveikatos sutrikdymo
2014 m. gruodžio 15 d.
Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusįjį R. A. S. pažįsta. Įvykio dieną kartu vartojo alkoholį. Begerdami susipyko ir susimušė. Nukentėjusysis pradėjo varyti kaltinamąjį iš namų, vadino necenzūriniais žodžiais, todėl ir pradėjo muštis. A. R. S. pradėjo priekaištauti, kad kaltinamasis vogė iš jo malkas, pradėjo vadinti „gaidžiu“, todėl kaltinamasis ir sudavė. Tuo metu nukentėjusysis sėdėjo ant lovos, paskui griuvo nuo lovos, gali būti, kad galvą susidaužė į lovos kampą. Kaltinamasis parodė, kad sudavė kelis kartus rankomis ir spyrė kelis kartus koja, kai nukentėjusysis jau gulėjo ant grindų. Tuo metu jis buvo apsiavęs „kroksus“. Sudavė jam į galvą, šonus, veidą. Nukentėjusysis, išeidamas iš namų lipo laiptas ir krito. Kaltinamasis paaiškino, kad jis nukentėjusiojo nuo laiptų nestūmė, jį prilaikė už apykaklės, kad negriūtų, tuomet nukentėjusysis susvyravo ir griuvo, o V. M., bandydamas išvengti kartu su nukentėjusiuoju nukristi nuo laiptų, - jį paleido. Parodė, kad dar bandė jį prilaikyti, tačiau jis nusirideno laiptais ir krisdamas galvą susimušė į betoninį paviršių. Ant betono buvo kraujo. Vėliau kaltinamasis pamatė nukentėjusįjį sėdint aikštelėje, nunešė jam striukę, išgerti ir parūkyti. Sugrįžęs užmigo ant lovos. Ryte sugyventinė pasakė, kad R. A. S. prie namo sėdi. Kaltu prisipažįsta todėl, kad nukentėjusiojo nuo laiptų nestūmė. Sutinka, kad sužalojimus R. A. S. padarė jis.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis save kaltu pripažino iš dalies, jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais:
Nukentėjusysis Rokas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį V. M. pažįsta, santykiai normalūs. 2014-12-15 su V. M. susitiko gatvėje, abu turėjo alkoholinių gėrimų ir R. A. S. pasiūlė užeiti pas V. M. į namus. Begeriant, kaltinamajam pasirodė, kad nukentėjusysis miegojau su jo sugyventine, nors jos tuo metu nebuvo namuose. Mušti nukentėjusįjį kaltinamasis pradėjo jam gulint lovoj, kuo mušė – pasakyti negali, tačiau mušė tikrai ne rankomis, kadangi jam galvoje padaryti stiprūs sumušimai. Nukentėjusysis parodė, kad nepamena, kaip nukrito nuo laiptų. Devynias dienas buvo gydytas reanimacijoje. Kaltinamajam R. A. S. atleido, civilinio ieškinio nereiškia.
Iš 2014-12-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą-namą, esantį (duomenys neskelbtini). nustatyta, kad namas randasi važiuojant link Laičių k., dešinėje pusėje, nuo kelio apie 50 m, ant kalno. Namas dviejų aukštų, plytinis. Įėjimas į namą yra iš kiemo pusės. Užėjus pro duris kairėje yra baltos spalvos durys, vedančios į kambarį, tiesiai- laiptai į antrą aukštą. Tiesiai nuo durų, prie tolimesnės sienos dešinėje pusėje yra lova, ant kurios randasi baltos spalvos užvalkalas ir baltos spalvos pagalvė su rausvos spalvos dėmėmis. Prieš į antrą aukštą vedančius laiptus, staktos apačia ištepta rausvos spalvos skysčiu. Užlipus laiptais į antrą aukštą, kairėje pusėje yra durys į kambarį, kuriame prie kairės ir dešinės sienų stovi lovos, tiesiai prie tolimos sienos stovi baltos spalvos spintelė. Prie dešinės sienos prie lovos stovi spintelės su televizoriumi. Kambaryje netvarka, ant grindų mėtosi įvairios šiukšlės. Prie įėjimo į kambarį ant grindų yra rausvos spalvos dėmės. Kieme tiesiai nuo įėjimo durų 35 m atstumu yra ūkinis pastatas, kurio viduje mėtosi įvairūs daiktai ir rūbai, patalpose matyti rausvos spalvos dėmės. (t. 1, b.l. 6-15)
Sutinkamai su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 573-15 (01), R. A. S. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinės žaizdos ir nubrozdinimai viršugalvio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke su dešinės akiduobės vidinės sienos lūžiu, kairio antakio-kairės akies viršutinio voko muštinė žaizda, nosikaulių lūžis, kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis, nubrozdinimas kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, dešinės mentės lūžis, kairės pusės X-XI šonkaulių lūžiai, lydimi oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, tarpuplautyje bei masyvios poodinės ir tarpraumeninės emfizemos kūne, inkstų sumušimas, pasireiškęs mikrohematurija šlapime, daugybiniai odos nubrozdinimai kojose, abiejų pėdų nušalimai. Abiejų pėdų nušalimai atsirado nuo žemos aplinkos temperatūros poveikio, likusieji kūno sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) prieš patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl veido kaulų, kairio stipinkaulio ylinės ataugos, dešinės mentės, kairės pusės X ir XI komplikuotų šonkaulių lūžių nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (t. 1, b.l. 28-29)
Iš 2015-03-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės J. G. – D. raštiško paaiškinimo matyti, kad susipažinusi su įvykio aplinkybėmis ir paaiškindama specialisto išvadą Nr. G 573-15 (01) patikslina, kad iš nukentėjusiajam R.A. S. nustatytų mechaninių kūno sužalojimų būtų galima išskirti, kad poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose su muštine žaizda dešinės akies apatiniame voke, dešinės akiduobės vidinės sienos lūžis, galimai, kartu su nosies kaulo lūžiu padarymas yra būdingas smūgio sudavimui kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (pvz., ranka, koja ir pan.) Muštinės žaizdos su odos nubrozdinimais viršugalvio srityje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, daugybiniai odos nubrozdinimai kojose, dešinės mentės bei kairės pusės X-XI šonkaulių komplikuoti šonkaulių lūžiai galėjo gautis griūnant nuo laiptų. Likusieji kūno sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su muštine žaizda kairio antakio- kairės akies viršutinio voko srityje, inkstų sumušimas, kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis galėjo gautis tiek suduodant smūgius (pvz.: ranka, koja), tiek ir griūnant nuo laiptų. Vertinant sužalojimus atskirai, dešinės akiduobės vidinės sienos, nosikaulių, kairio stipinkaulio ylinės ataugos, dešinės mentės, kairės pusės X-XI šonkaulių komplikuoti šonkaulių lūžiai, lydimi oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, tarpuplautyje bei masyvios poodinės ir tarpraumeninės emfizemos kūne tiek kartu, tiek atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai- nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b.l. 31)
Apklausta liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena viename name su nukentėjusiuoju R. A. S.. 2014-12-15 po pietų R. A. S. išėjo į Baubonių km. pas V. M.. Ryte sužinojo, kad sumuštas R.A. S.. Liudytoja buvo nuėjusi pas V. M. į namus ir matė sumuštą R. A. S.. Namuose matėsi kraujo dėmės. A. K. iškvietė greitąją medicininę pagalbą.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. M. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiuosius. Apie įvykį negali nieko pasakyti, nes jo nematė. Apie įvykį sužinojo iš A. K. pasakojimo. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti. Taigi, minėtas liudytojas apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tiksliai laiko negali pasakyti, bet tai galėjo būti 2014 m. gruodžio mėn., nes tuo metu buvo sumuštas R.A. S., girdėjo, kad nukentėjusysis gydosi ligoninėje. Apie tai sužinojo iš savo sūnaus Dariaus, nes pastarasis skambino R.A. S.. Kiek sūnus jam pasakojo, paskambinęs R.A. S. iš balso suprato, kad jam kažkas ne taip, sunkiai kalbėjo. Vėliau sužinojo, kad R.A. S. buvo nuėjęs išgerti pas A. T., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ten susimušė su V. M.. Kiek R.A. S. sūnui aiškino, begeriant su V. M. pas jį namuose tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu V. M. jį sumušė ir nustūmė nuo laiptų, sakė, kad konfliktas kilo dėl to, kad V. M. pasivaideno, jog R.A. S. miega su jo sugyventine Angele. Dar kiek girdėjo, R.A. S. buvo rastas V. M. kieme sušalęs, o greitąją medicinos pagalbą jam iškvietė A. K.. (t. 1, b.l. 46-47).
Apklaustas liudytoju teisiamojo posėdžio metu P. K. parodė, kad 2014-12-15 jis ėjo pas J. T. ir pakeliui užsuko pas savo tetą A. T.. Tačiau atėjęs prie tetos namo durų pastebėjo, kad jos užkabintos iš vidaus. Būdamas namo kieme jis išgirdo, kaip kažkas dejuoja, „stena“. Priėjęs pamatė, kad susisukęs guli vyriškis. Iš pradžių jo neatpažino, veidas buvo visas kruvinas, sutinęs. Nuėjęs pas J. T. paklausė, gal pastaroji žino, kas toks guli jo tetos malkinėje. Jūratė suprato, kad tai gali būti R. S.. Ji iš karto paskambino A. K. ir ši iškvietė medikus. Liudytojas apie įvykį nieko negali pasakyti.
Liudytoja J. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai yra normalūs. Paties įvykio nematė. 2014 m. gruodžio mėnesį, įvykio dieną, ji telefonu bendravo su V. M.. Pastarasis sakė, kad pas jį buvo užėjęs R. A. S., abu gėrė, o paskui susimušė ir R. A. S. išėjo iš namų. Sakė, kad susimušė todėl, kad nukentėjusysis jį visaip vadino ir varė iš namų. Ryte pas ją atėjo P. K., kuris pasakė, kad A. T. malkinėje rado kažkokį vyriškį. Supratusi, kad tai gali būti R. A. S., ji telefonu iš karto paskambino A. K.. Abi moterys nuėjusios į malkinę atpažino R. A. S. ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą. R. A. S. veidas buvo kruvinas, ištinęs. Jis visas drebėjo.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. T. parodė, kad V. M. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena beveik trejus metus. Nukentėjusįjį R. A. S. taip pat pažįsta, santykiai normalūs. Šiuo metu datos tiksliai neprisimena, tai buvo 2014 m. gruodžio mėn., apie 8 val. ryte grįžo į namus. Kad pas kaltinamąjį vakare svečiavosi R.A. S.-nežinojo. Ryte pamatė nukentėjusįjį prie malkinės. Paklausė, kas jam atsitiko, o Rokas A. S. atsakė liudytojai, kad „ne bobų reikalas“. Jis nieko neaiškino. Į namus eiti Rokas A. S. atsisakė. Nuėjo jis į malkinę, liudytoja jį apklojo, atnešė vandens. Vėliau R. A. S. atvedė į namus. A. K. pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, R. A. S. atsisakė, paprašė išgerti. A. T. nuėjo į parduotuvę, o sugrįžusi nukentėjusiojo jau nerado-jis buvo greitosios medicininės pagalbos išvežtas. Veidas R. A. S. buvo kruvinas, matėsi, kad jam iš nosies bėgo kraujas, veidas buvo sutinęs. Suprato, kad R. A. S. sumuštas. V. M. nieko nesakė. Prie durų, kambaryje buvo kraujo dėmė. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Atvažiavus policijos pareigūnams, V. M. pasakė, kad tai jis sumušė R. A. S.. Sakė, kad „davė per nosį ir kraujai bėgo, šluostė veidą“.
Teismo medicinos ekspertė J. G. – D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. A. S. padaryti visi sužalojimai yra mechaninės kilmes, jie padaryti kietu buku daiktu daiktais. Kokiu konkrečiu daiktu padaryti šie sužalojimai, nėra galimybės nustatyti. Dešinės akiduobės vidinės sienos lūžis būdingas smūgio sudavimui, griūnant tokie sužalojimai nėra būdingi, nes kontaktuoja atsikišusios veido dalys. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek atsitrenkus į atsikišusius paviršius. Galvos viršugalvio srityje sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant, tačiau kategoriškai to negalima teigti. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su muštine žaizda kairio antakio- kairės akies viršutinio voko srityje, inkstų sumušimas, kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis galėjo būti tiek suduodant smūgius, tiek ir griūnant nuo laiptų. Lūžiai galėjo būti padaryti tiek suduodant, tiek griūnant nuo laiptų. Muštinės žaizdos su odos nubrozdinimais viršugalvio srityje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, daugybiniai odos nubrozdinimai kojose, dešinės mentės bei kairės pusės X-XI šonkaulių komplikuoti šonkaulių lūžiai galėjo atsirasti griūnant nuo laiptų. Daugybiniai odos nubrozdinimai taip pat galėjo būti griūnant nuo laiptų, nes yra dinaminio pobūdžio sužalojimai. Nosikaulių lūžis – tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį koja. Inkstų sumušimas galėjo atsirasti tiek griūnant, tiek suduodant ar kumščiu ar koja. Stipinkaulio lūžis galėjo būti tiek suduodant smūgį, tiek koja tiek atsitrenkus į kietą paviršių. Teismo medicinos ekspertė J. G. – D. nurodė, kad vertinant sužalojimus atskirai, dešinės akiduobės vidinės sienos, nosikaulių, kairio stipinkaulio ylinės ataugos, dešinės mentės, kairės pusės šonkaulių komplikuoti šonkaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai - nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš byloje esančio 2014-12-16 asmens blaivumo testo matyti, kad 23.09 val. V. M. nustatytas 1,97 promilių girtumas. (t. 1, b.l. 51)
LR BK 138 straipsnio 1 dalies numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (LAT nutartis b.b. Nr. 2K-484/2014)
Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, neigdamas, kad stūmė nukentėjusįjį nuo laiptų, teismas šiuos parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis svirduliavo, todėl jis jį prilaikė, tačiau paleido, kadangi būtų nukritęs kartu su nukentėjusiuoju. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kritiškai vertina tokį kaltinamojo paaiškinimą, kadangi V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negalėjo blaiviai mąstyti, taigi, teismas kaltinamojo versiją jog nukentėjusįjį „prilaikė ir paleido, bijodamas pats nukristi“- laiko gynybine pozicija. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, tyčia, konflikto metu sudavė smūgius koja ir ranka, smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvą, šonus, ir veikdamas netiesiogine tyčia nustūmė nukentėjusįjį nuo laiptų, dėl ko R. A. S. atsirado Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 573-15 (01) nurodyti sužalojimai. Kad ne kas kitas, o kaltinamasis V. M. sužalojo R. A. S., teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai. Tiek kaltinamasis V. M., tiek ir pats nukentėjusysis neneigia kaltinamojo namuose kartu vartoję alkoholinius gėrimus. Neginčija aplinkybės, kad tarp jų kilo ginčas, kurio metu kaltinamasis sudavė tuo metu ant lovos sėdėjusiam R. A. S., o pastarajam nugriuvus ant grindų-kelis kartus sudavė smūgius rankomis ir kelis kartus spyrė kojomis. Smūgius sudavė į galvą, šonus, veidą. Liudytojai V. M., A. K., J. T., P. K., A. T. parodė, kad jie matė sumuštą R. A. S.: jo veidas buvo kruvinas, sutinęs. Nukentėjusysis sunkiai ėjo. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 573-15 (01) matyti, kad Rokui A. S. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinės žaizdos ir nubrozdinimai viršugalvio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke su dešinės akiduobės vidinės sienos lūžiu, kairio antakio-kairės akies viršutinio voko muštinė žaizda, nosikaulių lūžis, kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis, nubrozdinimas kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, dešinės mentės lūžis, kairės pusės X-XI šonkaulių lūžiai, lydimi oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, tarpuplautyje bei masyvios poodinės ir tarpraumeninės emfizemos kūne, inkstų sumušimas, pasireiškęs mikrohematurija šlapime, daugybiniai odos nubrozdinimai kojose, abiejų pėdų nušalimai. Kūno sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) prieš patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl veido kaulų, kairio stipinkaulio ylinės ataugos, dešinės mentės, kairės pusės X ir XI komplikuotų šonkaulių lūžių nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (t. 1, b.l. 28-29) Teismo medicinos ekspertė J. G. – D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dešinės akiduobės vidinės sienos lūžis būdingas smūgio sudavimui, griūnant tokie sužalojimai nėra būdingi. Toks sužalojimas vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai galėjo būti tiek suduodant smūgius, tiek atsitrenkus į atsikišusius paviršius. Galvos viršugalvio srityje sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant, tačiau kategoriškai to negalima teigti. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su muštine žaizda kairio antakio- kairės akies viršutinio voko srityje, inkstų sumušimas, kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis galėjo būti tiek suduodant smūgius, tiek ir griūnant nuo laiptų. Lūžiai galėjo būti padaryti tiek suduodant, tiek griūnant nuo laiptų. Muštinės žaizdos su odos nubrozdinimais viršugalvio srityje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, daugybiniai odos nubrozdinimai kojose, dešinės mentės bei kairės pusės X-XI šonkaulių komplikuoti šonkaulių lūžiai galėjo atsirasti griūnant nuo laiptų. Daugybiniai odos nubrozdinimai taip pat galėjo būti griūnant nuo laiptų, nes yra dinaminio pobūdžio sužalojimai. Nosikaulių lūžis – tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį koja. Inkstų sumušimas galėjo atsirasti tiek griūnant, tiek suduodant ar kumščiu ar koja. Stipinkaulio lūžis galėjo būti tiek suduodant smūgį, tiek koja tiek atsitrenkus į kietą paviršių. Vertinant sužalojimus atskirai, dešinės akiduobės vidinės sienos, nosikaulių, kairio stipinkaulio ylinės ataugos, dešinės mentės, kairės pusės šonkaulių komplikuoti šonkaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai - nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Todėl teismas daro išvadą, kad teisiamojo posėdžio metu pilnai įrodyta, jog V. M. 2014 m. gruodžio 15 d., vakare, būdamas (duomenys neskelbtini), A. T. priklausančio gyvenamojo namo antrame aukšte, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, per išgertuves kilusio asmeninio konflikto su Roku A. S. metu, pastarąjį sumušė, tyčia kumščiais sudavęs nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas R. A. S. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose su muštine žaizda dešinės akies apatiniame voke, dešinės akiduobės vidinės sienos lūžį, nosikaulių lūžį. Nukentėjusiajam R. A. S. bandant pasišalinti iš kambario, V. M. tyčia stūmė jį nuo laiptų bei sudavė nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas ant grindų gulinčiam R. A. S., dėl ko šis patyrė muštines žaizdas su odos nubrozdinimais viršugalvio srityje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, daugybinius odos nubrozdinimus kojose, dešinės mentės lūžį, kairės pusės X-XI komplikuotus šonkaulių lūžius, lydimus oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, tarpuplautyje bei masyvių poodinių ir tarpraumeninių emfizemų kūne, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su muštine žaizda kairio antakio- kairės akies viršutinio voko srityje, inkstų sumušimą, pasireiškusį mikrohematurija šlapime, kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė R. A. S. sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui sugyventinei A. T.
Kaltinamasis V. M. dėl fizinio skausmo sukėlimo sugyventinei A. T. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad su A. T. gyvena kartu apie trejus metus. 2015-03-29 kartu su sugyventine vartojo alkoholį, o paskui atsigulė ant lovos. A. T. pradėjo žadinti, paprašė atnešti malkų, vandens, todėl kaltinamasis dėl to įpyko ir su koja spyrė sugyventinei. Šiuo metu neprisimena, ar sudavė smūgius sugyventinei su kumščiais, neprisimena, ar smaugė ją. Neprisimena todėl, kad buvo girtas. Nurodo, kad jeigu būtų blaivas, A. T. nebūtų mušęs. Ją mušė pirmą kartą.
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai, jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:
Nukentėjusioji A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis – jos sugyventinis. 2015-03-29 abu grįžo iš Semeliškių, buvo išgėrę. Kaltinamasis gulėjo lovoje, o A. T. priėjusi prie jo-jį stumtelėjo. Dėl to kaltinamasis labai supyko ir pradėjo kojomis ją spardyti, griebė už gerklės, sudavė kelis kartus per veidą. Nukentėjusioji labai išsigando. Po to buvo mėlynė ant kojos. Kai spyrė pataikė į koją. Mėlynių veide nebuvo. Sudavė į veidą. Kaltinamasis jos atsiprašė ir A. T. jam atleido.
Sutinkamai su 2015-03-29 A. T. pareiškimu dėl smurto artimoje aplinkoje, matyti, kad 2015-03-29 namuose ją sumušė sugyventinis V. M.. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą, prašo V. M. nubausti. (t. 1, b.l. 81)
Iš byloje esančio 2015-03-29 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. T. sumušė neblaivus sugyventinis V. M.. Smurtą patyrusi A. T. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad V. M. jai koja spyrė į kairę koją keturis kartus ir ranka sudavė keturis kartus į veidą. Dėl to iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tai sukėlė jai fizinį skausmą. (b.l. 79-80)
Sutinkamai su 2015-03-29 apžiūros protokolu, apžiūrėjus gyvenamąjį namą, esantį šalia kelio Semeliškės- Laičiai- Vievis, kelio dešinėje pusėje nustatyta, kad tai yra mūrinis, baltų plytų, dviejų aukštų gyvenamasis namas. Į gyvenamąją patalpą patenkama mediniais laiptais užlipus į antrą aukštą. Durys kairėje veda į gyvenamąją patalpą. Kambaryje yra dvi lovos, krosnis, stalas bei kiti būtini baldai. Grindys ištiestos linoleumu, drėgnos. Šeimininkė paaiškino, kad ant grindų buvo matyti kraujo dėmės, todėl grindis išplovė. (t. 1, b.l. 83-85)
Iš 2015-03-29 asmens blaivumo testo Nr. 7047 matyti, kad 2015-03-29 20.04 val. A. T. nustatytas 2.07 promilių girtumas. (t. 1, b.l. 88), o V. M. nustatytas 2,80 promilių girtumas (b. t. 1, l. 89).
LR BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už šeimos nario mušimą, smurtavimą šeimos nario atžvilgiu, dėl ko žmogus patiria fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą.
Iš nukentėjusiosios A. T. parodymų matyti, jog kaltinamasis, jos sugyventinis, pradėjo ją spardyti, griebė už gerklės, kelis kartu sudavė per veidą, ant kojos buvo mėlynė. Iš 2015-03-29 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) A. T. sumušė neblaivus sugyventinis V. M.. Smurtą patyrusi A. T. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad V. M. jai koja spyrė į kairę koją keturis kartus ir ranka sudavė keturis kartus į veidą. Dėl to iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tai sukėlė jai fizinį skausmą. (b.l. 79-80) V. M. su šiuo kaltinimus sutiko. Taigi, teismas daro išvadą, kad išnagrinėjus bylą nustatyta, kad V. M. 2015 m. kovo 29 d. apie 19.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo sugyventine A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.80 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia žodinio konflikto metu įspyrė ne mažiau kaip keturis kartus į dešinę koją bei sudavė rankomis ne mažiau kaip keturis kartus į veidą savo neblaiviai (nustatytas 2.07 prom. girtumas) sugyventinei A. T., po ko sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti bei tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai prisipažino smurtavęs savo sugyventinės atžvilgiu ir nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis psichikos įstaigose negydytas, administracine tvarka baustas, yra teistas. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu bei paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose taikomas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Byloje yra pareikštas Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 3729,38Eur sumai (b.l. 35-38). Byloje duomenų apie žalos atlyginimą nėra, Vilniaus teritorinė ligonių kasa nėra atsisakiusi ieškinio ryšium su tuo, kad kaltinamasis atlygino padarytą žalą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, vadovaujantis LR BPK 297-298 str., 301, 303 str., 305 str., 307 str. ir 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V.M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti:
pagal LR BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal LR BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmė ir subendrintą bausmę V.M. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos V.M. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 str. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-12-16 iki 2014-12-18 ir nuo 2015-03-29 iki 2015-03-31.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str., teismas įpareigoja V.M. 1 (vienerių) metų laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš V.M. 3729,38 Eur R. A. S. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.