Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vykdydama darbdavio funkcijas, laikotarpyje nuo 2014-10-28 nuo 09.00 val. iki 18.00 val. ir 2014-10-29 nuo 09.00 val. iki 14.00 val. leido dirbti A. K., pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai prekyvietėje adresu (duomenys neskelbtini), (Vakarinė galerija, žaliasis traukinukas, 11 vagonas), ne vėliau kaip prieš jos darbo pradžią su darbuotoja nesudariusi rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Atsižvelgiant į patikrinimo metu užfiksuotą realaus darbo faktą ir A. K. paaiškinime nurodytas aplinkybes, matyti, kad veikoje tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir direktorės L. B. ir darbuotojos A. K. buvo visi darbo sutarties požymiai: buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), darbo apmokėjimo. Tokia veika, nesudarius rašytinės darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str., traktuojama kaip nelegalus darbas. Tokiais veiksmais L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 d., 2 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p. reikalavimus.

Apklausta teismo posėdžio metu L. B. pripažino padariusi pažeidimą, teismui paaiškino, jog A. K. į jos įmonę atėjo prieš mėnesį pagal skelbimą internete. 2014 m. spalio 28 - 29 d. A. K. ji leido pabandyti dirbti, kadangi ši niekur nebuvo dirbusi ir pasižiūrėti kokį darbą reikės dirbti, su ja tuo laikotarpiu darbo sutarties sudariusi nebuvo, „Sodrai“ apie jos įdarbinimą nepranešė. Dėl padaryto apžeidimo nuoširdžiai gailisi.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio L. B. paaiškinimo matyti, jog ji pripažįsta pažeidimo padarymą (2 b.l.). L. B. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., be jos paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b.l.), nelegalaus darbo tyrimo aktu (4-5 b.l.), VSDFV informacinės sistemos pažyma (6 b.l.), paaiškinimu (7 b.l.), Juridinių asmenų registro išrašu (8-9 b.l.).

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal Darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, kad darbuotojų darbas būtų legalus, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti A. K., pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai prekyvietėje adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, todėl konstatuotina, jog L. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei daro išvadą, kad L. B. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje - bauda, nustatant minimalų jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

L. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., skirti administracinę nuobaudą – 3 000 (trijų tūkstančių) litų (867 eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6401. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.